Pereiti prie turinio

Naudotojas:CD/1996

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija
1995 1996 m. 1997
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo:
Lietuvos Respublika: 56 savivaldybės

1996 metų Lietuvos administracinis-teritorinis suskirstymas buvo stabilus, Lietuvoje buvo 56 savivaldybės, priklausančios 10 apskričių.

Herbas Data Gyvenvietė ir savivaldybė Patvirtinimo dokumentas
1996-01-23
Vilkaviškio herbas
Vilkaviškis,
Vilkaviškio rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 817
1996-01-23
Trakų herbas
Trakai,
Trakų rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 818
1996-02-20
Merkinės herbas
Merkinė,
Varėnos rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 853
1996-03-07
Zarasų herbas
Zarasai,
Zarasų rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 866
1996-03-26
Švenčionėlių herbas
Švenčionėliai,
Švenčionių rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 889
1996-04-01
Prienų herbas
Prienai,
Prienų rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 899
1996-04-23
Kazlų Rūdos herbas
Kazlų Rūda,
Marijampolės rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 915
1996-04-29
Rozalimo herbas
Rozalimas,
Pakruojo rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 917
1996-07-02
Salantų herbas
Salantai,
Kretingos rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 984
1996-07-26
Visagino herbas
Visaginas,
Ignalinos rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 1007
1996-07-26
Mažeikių herbas
Mažeikiai,
Mažeikių rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 1008
1996-09-03
Palangos herbas
Palanga,
Palangos miesto savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 1038
1996-09-18
Rietavo herbas
Rietavas,
Plungės rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 1045
1996-09-26
Utenos herbas
Utena,
Utenos rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 1057
1996-10-18
Kaišiadorių herbas
Kaišiadorys,
Kaišiadorių rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 1076
1996-10-18
Jonavos herbas
Jonava,
Jonavos rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 1077
1996-12-10
Grigiškių herbas
Grigiškės,
Trakų rajono savivaldybė
LR Prezidento dekretas Nr. 1137
Data Teisės aktas Adm. subjektas Pokyčiai
1996-02-13 LR įstatymas Nr. I-1205 Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė
  1. Priskirti Šiaulių miestui šias Šiaulių rajono gyvenamųjų vietovių dalis:
    1. Bertuižių, Vinkšnėnų, Vijolių, Žaliukių, Dainų, Gytarių, Lieporių, Verdulių, Verduliukų, Lingailių, Aleksandrijos gyvenamųjų vietovių dalis (akcinės bendrovės „Neaustinės medžiagos“ naudojama žemė – 6,6 ha, Šiaulių miesto Žagarės gatvės – 24 ha, Bridų individualios statybos gyvenamųjų namų kvartalų – 43 ha, miesto ligoninių komplekso – 22,4 ha, degalinės – 2,6 ha, garažų statybos kooperatyvo Nr. 166 – 3,2 ha, akcinės bendrovės „Arkada“ gamybinės bazės – 1,8 ha, miesto Gytarių daugiabutės statybos mikrorajonų – 144,2 ha, metalinių garažų aikštelės – 17,6 ha, miesto vidurinės mokyklos – 3,3 ha, miesto Verduliukų individualios ir daugiabutės statybos kvartalo – 164,6 ha, akcinės bendrovės „Tauras“ individualios ir daugiabutės statybos kvartalo – 19,3 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Šelsa“ gamybinės bazės – 6 ha, miesto medelyno, pramonės rajono ir parko – 171,8 ha, sodininkų bendrijos „Pavasaris“ – 0,9 ha, sodininkų bendrijos „Žilvitis“ – 21,9 ha, sodininkų bendrijos „Lelija“ – 33,6 ha, sodininkų bendrijos „Ramunė“ – 30,3 ha, miesto I vandenvietei praplėsti – 9,7 ha, miesto civilinių kapinių – 40,6 ha, kompresorinės dujų užpildymo stoties – 2,8 ha, Šiaulių elektros tinklų 110/10 kW elektros pastotės – 1,7 ha, sodininkų bendrijos „Pumpuras“ – 8,6 ha, buvusio karinio aerodromo – 16,2 ha bei Šiaulių miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorija – 377,3 ha), iš viso – 1174 ha.
  2. Nustatyti šias Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas:
    1. miesto šiaurės riba – buvusios Bridų žemės ūkio įmonės pietų riba;
    2. miesto rytų riba – buvusio Ginkūnų daržininkystės ūkio vakarų riba, buvusios Kairių žemės ūkio įmonės pietvakarių riba;
    3. miesto pietų riba – buvusios Kairių žemės ūkio įmonės vakarų riba, buvusios „Energijos“ žemės ūkio įmonės šiaurės vakarų riba, Šiaulių miškų urėdijos Rėkyvos girininkijos šiaurės riba;
    4. miesto vakarų riba – buvusios „Naujo gyvenimo“ žemės ūkio įmonės rytų ir šiaurės riba, buvusios Voveriškių žemės ūkio įmonės rytų riba, buvusios Bridų žemės ūkio įmonės rytų riba, Šiaulių miškų urėdijos Rėkyvos girininkijos šiaurės riba.
  3. Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pažymėti miesto administracines ribas geodeziniais ženklais.
  4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980-10-29 įsaką „Dėl Šiaulių miesto ribų nustatymo“.
1996-02-13 LR įstatymas Nr. I-1206 Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė
  1. Priskirti Panevėžio miestui šias Panevėžio rajono gyvenamųjų vietovių dalis:
    1. Viktorinės, Vynypės, Pažalvaičių, Bliūdžių, Plūkių gyvenamųjų vietovių dalis (Berčiūnų poilsiavietės naudojama žemė – 36,7 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Želdynai“ – 73,6 ha, Bliūdžių individualių įmonių gamybinės bazės – 9,1 ha, Panevėžio elektros tinklų gamybinės bazės – 5,3 ha, akcinės bendrovės „Sema“ – 4,1 ha, tikrosios ūkinės bendrijos „Daraškevičius ir Ko „Alka“ – 4,3 ha, pramonės ekologijos centro – 1 ha, akcinės bendrovės „Panevėžio autotransportas“ – 4,2 ha, akcinės bendrovės „Malsena“ daržinės – 2 ha, akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ – 6,4 ha, Panevėžio miesto ir rajono kooperatinių garažų – 6,9 ha, akcinės bendrovės „Panevėžio dujos“ suskystintų dujų dagalinės – 2,5 ha, akcinės bendrovės „Panevėžio autotransportas“ mašinų stovėjimo ir apsisukimo aikštelės – 0,3 ha, akcinės bendrovės „Transferas“ gamybinės bazės – 6,5 ha, akcinės bendrovės „Kranvalda“ mašinų eksploatavimo bazės – 6,3 ha, Jurginų gatvės – 7 ha, buvusios Staniūnų žemės ūkio įmonės – 10 ha, hidrogeologijos firmos „Artezija“ – 2 ha bei Panevėžio miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorija – 236,5 ha), iš viso – 424,7 ha;
    2. Senamiesčio gatvės Girelės, Vaivadų gyvenamųjų vietovių dalis (Stiklo fabriko naudojama žemė – 9,5 ha, Smėlynės gatvės – 21 ha, Aguonų gatvės – 7,2 ha, Vaivadų gatvės – 14,6 ha, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono individualių įmonių kvartalo – 28,1 ha bei Panevėžio miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorija – 121,3 ha), iš viso – 201,7 ha;
    3. Venslaviškių gyvenamosios vietovės dalį (akcinės bendrovės „Alitas“ naudojama žemė – 10 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Sūkurys“ – 1,5 ha, kaimo statybos kombinato – 10,4 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Gerba“ – 9,1 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio Panevėžys-Rubikiai – 6 ha bei Panevėžio miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorija 1,2 ha), iš viso – 38,2 ha;
    4. Staniūnų, Daumėnų, Lepšių, Pažagienių, Statiškių, Panendrės, Molainių gyvenamųjų vietovių dalis (Panevėžio miesto individualios statybos bendrijos „Kotedžas“ naudojama žemė – 1,5 ha, Panevėžio elektros tinklų – 1,6 ha, akcinės bendrovės „Arguva“ – 2,5 ha, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono kooperatinių garažų – 4,9 ha, bendrosios Lietuvos ir Suomijos įmonės „Litofin Servise“ – 0,7 ha, Panevėžio miesto valdybos – 0,9 ha, Panevėžio rajono daugiabučių namų kvartalo – 1,5 ha, Hidromelioracijos ir žemės ūkio mokyklos – 13,4 ha, sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ – 15,4 ha, apsaugos policijos skyriaus prie Panevėžio miesto policijos komisariato – 1 ha bei Panevėžio miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorija 857,6 ha), iš viso – 901 ha;
    5. Kniaudiškių, Navadolio, Savitiškio, Pagojaus gyvenamųjų vietovių dalis (Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono kooperatinių garažų naudojama žemė – 7,2 ha, Panevėžio miesto Molainių individualios statybos kvartalo – 42,7 ha, Kniaudiškių IV daugiabutės statybos mikrorajono – 56,7 ha, akcinės bendrovės „Savitiškis“ – 7,9 ha bei Panevėžio miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorija – 340 ha), iš viso – 454,5 ha.
  2. Nustatyti šias Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas:
    1. miesto šiaurės riba – Panevėžio miškų urėdijos Gustonių girininkijos pietų riba, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožas Radviliškis-Daugpilis, buvusios Skaistgirių žemės ūkio įmonės pietų riba, sodininkų bendrijos „Vyšnia“ pietų riba, Panevėžio miškų urėdijos Paežerio girininkijos pietų riba, akcinės bendrovės „Panevėžio maistas“ pagalbinio ūkio pietų riba, magistralinis kelias Nr. A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga, buvusios Paliūniškio žemės ūkio įmonės pietvakarių riba, buvusios „Taikos“ žemės ūkio įmonės vakarų riba;
    2. miesto rytų riba – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožas Radviliškis-Daugpilis ir Panevėžys-Rubikiai, buvusios „Taikos“ žemės ūkio įmonės vakarų riba, Nevėžio upės vidurys, buvusios sodininkystės žemės ūkio įmonės vakarų riba, akcinės bendrovės „Panevėžio melioracija“ šiaurės riba, Panevėžio miškų urėdijos Panevėžio girininkijos vakarų riba, buvusios Staniūnų žemės ūkio įmonės vakarų riba, krašto kelias Nr. 121 Panevėžys-Troškūnai-Anykščiai;
    3. miesto pietų riba – buvusios Staniūnų žemės ūkio įmonės vakarų riba, magistralinis kelias Nr. A8 Panevėžys- Kėdainiai-Cinkiškis, buvusios „Aušros“ žemės ūkio įmonės šiaurės riba;
    4. miesto vakarų riba – rajoninis kelias Nr. 2001 Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys, buvusios Berniūnų žemės ūkio įmonės rytų riba, Nevėžio upės vidurys.
  3. Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pažymėti Panevėžio savivaldybės teritorijos administracines ribas geodeziniais ženklais.
  4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1987-09-30 įsaką „Dėl Panevėžio miesto ribų nustatymo“.
1996-03-12 LR įstatymas Nr. I-1220 Palangos miesto savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė
  1. Priskirti Palangos miesto savivaldybei:
    1. Kretingos rajono Parąžės ir Vilimiškės gyvenamųjų vietovių dalis (buvusios Vidmantų žemės ūkio įmonės naudota žemė – 249 ha), iš viso – 249 ha;
    2. Klaipėdos rajono Anaičių ir Nemirsetos gyvenamųjų vietovių dalis (buvusios Letūkų žemės ūkio įmonės naudota žemė – 80,7 ha, buvusios Girkalių žemės ūkio įmonės naudota žemė – 158,1 ha, Kretingos urėdijos Palangos girininkijos naudojama žemė – 38,2 ha), iš viso – 277 ha.
  2. Nustatyti šias Palangos miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas:
    1. miesto šiaurės riba – valstybės siena su Latvijos Respublika;
    2. miesto rytų riba – magistralinis kelias Nr. A 13 Klaipėda-Liepoja, Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos miško 32 ir 34 kvartalų pietų ribos, Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miško 37 ir 40 kvartalų vakarų ribos, Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos miško 44 ir 45 kvartalų šiaurės ribos, magistralinis kelias Nr. A 13 Klaipėda-Liepoja, Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos miško 53 kvartalo pietų riba, Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miško 58 ir 59 kvartalų šiaurės ribos, Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miško 59, 62, 67, 71, 74, 76, 78, 81, 86, 90, 93, 95, 98 kvartalų rytų ribos, magistralinis kelias Nr. A 13 Klaipėda-Liepoja;
    3. miesto pietų riba – Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos (buvusio karinio dalinio Nr. 42283 karinės girininkijos) miško 11, 10, 9, 8 kvartalų dalių ribos;
    4. miesto vakarų riba – Baltijos jūros krantas.
  3. Įpareigoti Palangos miesto savivaldybę per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pažymėti Palangos miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas geodeziniais ženklais.
  4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1970-06-30 įsaką „Dėl Kretingos rajono Šventosios apylinkės panaikinimo ir Palangos miesto ribų nustatymo“.
1996-03-12 LR įstatymas Nr. I-1221 Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė
  1. Priskirti Klaipėdos miesto savivaldybei šias Klaipėdos rajono savivaldybės gyvenamąsias vietoves ar jų dalis:
    1. Kukuliškių gyvenamosios vietovės dalį (Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos naudojama žemė – 73 ha), iš viso – 73 ha;
    2. Labrenciškės, Tauralaukio, Virkučių, Daugulių, Šaulių, Paupių, Barškių, Sendvario gyvenamąsias vietoves ir Kalotės, Purmalių, Budrikų, Sudmantų, Jakų gyvenamųjų vietovių dalis (Klaipėdos miesto Labrenciškių individualių gyvenamųjų namų kvartalo I statybos eilės naudojama žemė – 43,2 ha, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ prievažos – 0,2 ha, buvusio Klaipėdos arklių penėjimo ūkio – 40 ha, Plytinės gyvenamosios vietovės – 22 ha, Klaipėdos miesto individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalų – 38,5 ha, automobilių stovėjimo aikštelės – 4,2 ha, krašto kelio Nr. 168 Klaipėda-Kretinga - 6,4 ha, rajoninio kelio Nr. 2250 (Tauralaukio prievaža) – 3,2 ha, Purmalių piliakalnio – 0,6 ha, sodininkų bendrijos „Tauras“ – 43,3 ha, valstybės įmonės „Minonas“ – 7,9 ha, bendros Lietuvos-Rusijos įmonės „Stella-Vitae“ – 8,5 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Rūta“ – 9,1 ha, akcinės bendrovės „Klaipėdos mediena“ – 6,5 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos kuras“ Klaipėdos filialo – 4,5 ha, Tauralaukio pradinės mokyklos – 0,6 ha, Virkučių kaimo kapinių – 0,3 ha, Tauralaukio akmens (vadinamo Velnio akmeniu) – 0,1 ha, Klaipėdos elektros tinklų 110/10 kW Tauralaukio transformatorinės pastotės – 0,4 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Irvaja“ – 1 ha, pusės Danės upės – 19 ha, privačių ūkių – 50,3 ha, buvusios Tauralaukio žemės ūkio įmonės – 843,3 ha, Paupių kaimo kapinių – 0,2 ha, Klaipėdos aukštesniosios žemės ūkio mokyklos – 31 ha, rajoninio kelio Nr. 2203 Klaipėda– Jokūbavas – 2,9 ha, rajoninio kelio Nr. 2212 Klaipėda-Triušeliai-Kretinga – 2,8 ha, Klaipėdos miesto individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo – 13,8 ha, buvusios Klaipėdos aukštesniosios žemės ūkio mokyklos įmonės – 182,7 ha, Klaipėdos miesto metalinių garažų aikštelės – 3,3 ha, akcinės bendrovės „Sirijus“ – 7,7 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Tauras“ – 8,3 ha, magistralinių dujotiekių firmos dujotiekio Šiauliai-Klaipėda – 2,2 ha, Sudmantų kaimo II kapinių – 0,3 ha, S. Gvažiausko komercinės firmos – 2 ha, H.Just prekybos namų „Neuhof Birgit“ – 1,9 ha, akcinės bendrovės „Švyturys“ ir akcinės bendrovės „Klaipėdos grūdai“ – 25,4 ha, akcinės bendrovės „Klaipėdos mediena“ kanalizacijos ir kanalizacijos linijos prievažos – 5,5 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ firmos „Vakarų dujos“ automobilių pildymo suskystintomis dujomis stoties – 1,4 ha, magistralinių dujotiekių firmos Klaipėdos automobilių dujų užpildymo stoties – 3,5 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos kuras“ degalinės – 1,7 ha, magistralinio kelio Nr. A 1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda – 14,6 ha, rajoninio kelio Nr. 2215 (Klaipėdos prievaža) – 3,5 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Lietuva“ – 14,7 ha, specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Nr. 19 Černiachovskas-Priekulė – 28,5 ha, buvusios Jakų žemės ūkio įmonės – 355,7 ha), iš viso – 1866,7 ha;
    3. Lypkių, Žardės gyvenamąsias vietoves ir Švepelių, Rimkų, Budelkiemio, Laistų gyvenamųjų vietovių dalis (Klaipėdos šilumos tinklų rytinės katilinės ir jos prievažos naudojama žemė – 5,2 ha, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ perpumpavimo stoties – 0,6 ha, specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Nr.19 Černiachovskas-Priekulė – 28,6 ha, specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Nr.28 Rimkai-Gargždai – 2,7 ha, buvusio Klaipėdos mėsos kombinato pagalbinio ūkio – 161,5 ha, krašto kelio Nr.141 Kaunas-Klaipėda per Jurbarką – 2,4 ha, Rimkų pradinės mokyklos – 0,3 ha, Rimkų parduotuvės – 0,1 ha, akcinės bendrovės „Moskvičius“ techninio aptarnavimo ir garantinio remonto stoties – 2,5 ha, Klaipėdos miesto metalinių garažų aikštelės ir požeminių komunikacijų – 34 ha, Budelkiemio kaimo kapinių – 0,1 ha, Žardės piliakalnio – 3,9 ha, Žardės kaimo kapinių – 0,1 ha, Žardės I senovės gyvenvietės – 8 ha, Žardės II senovės gyvenvietės – 2,4 ha, Žardės III senovės gyvenvietės – 2,2 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Dega“ – 0,6 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Irvaja“ – 2,2 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus autotransportas“ – 1,9 ha, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ – 6,3 ha, Smeltalės upelio – 4,9 ha, buvusios Lėbartų žemės ūkio įmonės –514 ha), iš viso – 784,5 ha;
    4. Kairių gyvenamosios vietovės dalį (Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos naudojama žemė – 6 ha), iš viso – 6 ha.
  2. Nustatyti šias Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas:
    1. miesto šiaurės riba – Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos Kukuliškių miško 12 kvartalo šiaurės riba, vaikų vasaros poilsio stovyklos „Žuvėdra“ vakarų, šiaurės ir rytų ribos, Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos Kukuliškių miško 14 kvartalo šiaurės ir rytų ribos, specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Nr. 19 Černiachovskas- Priekulė pietų riba;
    2. miesto rytų riba – magistralinis kelias Nr. A 13 Klaipėda-Liepoja, krašto kelias Nr. 168 Klaipėda-Kretinga, Purmalės upelio vaga, Danės upės vaga, Ringelio upelio vaga, magistralinis kelias Nr. A 13 Klaipėda-Liepoja, krašto kelias Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, buvusios Jakų žemės ūkio įmonės pietų riba, specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Nr. 28 Rimkai-Gargždai pietų riba, krašto kelias Nr. 141 Kaunas- Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda;
    3. miesto pietų riba – Smeltalės upelio vaga, specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Nr. 19 Černiachovskas- Priekulė rytų riba, specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio stoties „Draugystė“ pietų riba, Klaipėdos miesto metalinių garažų aikštelės pietų ir vakarų ribos, Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos dalies (pagal viaduką) šiaurės riba, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ III miesto vandenvietės I (griežto režimo) sanitarinės apsaugos zonos rytų, pietų ir vakarų ribos, Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos dalies šiaurės riba, Kuršių marios, Kuršių nerijos nacionalinio parko 24, 22, 20, 18, 16, 14, 12 kvartalų rytų ribos, Kuršių nerijos nacionalinio parko 8, 9 ir 10 kvartalų pietų ribos;
    4. miesto vakarų riba – Baltijos jūros krantas.
  3. Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pažymėti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas geodeziniais ženklais.
  4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1987-09-30 įsaką Nr. XI-1925 „Dėl Klaipėdos miesto ribų nustatymo“.
1996-03-12 LR įstatymas Nr. I-1222 Birštono miesto savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė
  1. Priskirti Birštono miestui šias Prienų rajono gyvenamąsias vietoves ar jų dalis:
    1. Birštono kaimo gyvenamosios vietovės dalį (žemės ūkio bendrovės „Medis“ naudojama žemė – 0,6 ha, asmeninių ūkių žemės – 48 ha, ūkininkų ūkių žemės – 5 ha, Birštono žemės ūkio bendrovės gamybinių pastatų – 3,8 ha, fizinių asmenų grupės žemės – 1,5 ha, dujų paskirstymo stoties – 0,3 ha, specialiosios paskirties uždarosios akcinės bendrovės Birštono vandentiekis – 2,4 ha, Prienų miškų urėdijos Birštono girininkijos – 9,2 ha, kelių užimama žemė – 1,2 ha), iš viso – 72 ha;
    2. Alksniakiemio gyvenamosios vietovės dalį (Birštono valymo įrengimų naudojama žemė – 6 ha), iš viso – 6 ha.
  2. Nustatyti šias Birštono miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas:
    1. miesto šiaurės riba – Prienų miškų urėdijos „Nemuno“ girininkijos miško 11 kvartalo pietvakarių riba, Prienų miškų urėdijos „Nemuno“ girininkijos miško 13 kvartalo pietų riba, Strielčių žemės ūkio bendrovės pietų riba;
    2. miesto rytų riba – „Nemuno“ žemės ūkio bendrovės vakarų riba, Verknės upė, Birštono kaimo gyvenamosios vietovės gyventojų asmeninio ūkio naudojama žemė (preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto blokas Nr. 2), krašto kelias Nr. 105 Vilnius-Prienai-Marijampolė;
    3. miesto pietų riba – krašto kelias Nr. 105 Vilnius- Prienai-Marijampolė, Birštono kaimo gyvenamosios vietovės gyventojų asmeninio ūkio naudojama žemė (preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto blokas Nr. 3), Prienų miškų urėdijos Prienų girininkijos miško 59 kvartalo rytų riba, Prienų miškų urėdijos Prienų girininkijos miško 60 kvartalo pietryčių riba, Prienų miškų urėdijos Prienų girininkijos dalies miško 64 kvartalo pietryčių riba;
    4. miesto vakarų riba – Škėvonių kaimo gyvenamosios vietovės gyventojų asmeninio ūkio naudojama žemė (preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto blokas Nr. 1), Prienų miškų urėdijos Birštono girininkijos miško 35 kvartalo pietryčių riba, Prienų miškų urėdijos Birštono girininkijos miško 36 kvartalo pietų riba.
  3. Įpareigoti Birštono miesto savivaldybę per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pažymėti Birštono miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas geodeziniais ženklais.
  4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1971-08-27 įsaką „Dėl Birštono miesto ribų nustatymo“.
1996-04-04 LR įstatymas Nr. I-1276 Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė
  1. Priskirti Kauno miesto savivaldybei:
    1. Maironiškių, Romainių, Aukštutinių Kaniūkų ir Žemutinių Kaniūkų, gyvenamųjų vietovių dalis (Švietimo centro naudojama žemė 2,2 ha, Kauno miesto vakarinio apvažiavimo – 24,1 ha, kelio Nr. 1945 prievažos prie Respublikinės tuberkuliozės sanatorijos – 1,1 ha, kelio Nr. 1924 Romainiai-Užliedžiai – 5,9 ha, kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas – 8,9 ha, pusės Nevėžio upės – 13,5 ha, Kauno miškų urėdijos Sausinės girininkijos – 206,2 ha, Respublikinės Romainių kaulų tuberkuliozės sanatorijos – 19,8 ha, Romainių pradinės mokyklos – 0,5 ha, parduotuvės Nr.6 – 0,1 ha, akcinės bendrovės „Vilijampolės autotransportas“ – 2,1 ha, Raudondvario vandenvietės vandens gerinimo įrenginių bei prievažos – 23,3 ha, akcinės bendrovės „Skalda“ – 34,6 ha, Kauno miesto specializuotos vaikų ir jaunimo olimpinio rezervo irklavimo sporto mokyklos – 20 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Kaniūkų statyba“ – 10,82 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Žalgiris“ – 9,42 ha, individualių automobilių garažų kooperatyvo „Automobilistas“ – 0,34 ha, Žemutinių Kaniūkų kaimo kapinių – 0,43 ha, V. Šimansko valstiečių ūkio – 1,8 ha, garažų kooperatyvo „Ratas“ – 0,15 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Sandėris“ individualių namų kvartalo – 3 ha, pusės Nemuno upės – 55,5 ha, valstybės įmonės „Lietuvos kuras“ Kauno kuro tiekimo bazės – 6,3 ha, Kauno miesto valdybos Komunalinio ūkio skyriaus IX forto inžinerinių tinklų – 0,40 ha, A. Paškevičiaus individualios žuvų auginimo įmonės „Lašiša“ – 5,0 ha, sodininkų bendrijos „Pušynėlis“ – 2,88 ha, taip pat privačių žemių – 417,1 ha ir valstybės žemės – 485,66 ha), iš viso – 1361,1 ha;
    2. Rokų, Prendzeliavos, Rokelių ir Vaišvydavos gyvenamųjų vietovių dalis (valstybės įmonės „Lietuvos kuras“ Kauno kuro tiekimo bazės naudojama žemė 0,19 ha, E. Šalčiaus individualios įmonės – 0,23 ha, N. Žaltauskienės individualios įmonės „Punia“ – 1 ha, automobilių garažų kooperatyvo Nr. 7 – 0,13 ha, Rokų devynmetės mokyklos gyvenamojo namo – 0,21 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Atnauja“ cecho – 0,24 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno kelių ruožo gyvenamųjų namų – 0,82 ha, Kauno medicinos akademijos pagalbinio ūkio – 9,6 ha, akcinės bendrovės „Rokų keramika“ – 8,21 ha, Rokų devynmetės mokyklos – 1 ha, Lietuvos komercinio banko Kauno skyriaus – 0,12, U.P. Tilindės įmonės – 0,2 ha, kelio Nr. 139 Kauno HE-Garliava – 10,6 ha, kelio Nr. 1913 Kaunas-Pakuonis – 3,9 ha, kelio Nr. 1901 Kaunas-Vaišvydava-Pakuonis – 2,85 ha, kelio Nr. 1911 Rokai-Kudirkos – 1,4 ha, akcinės bendrovės „Albitas“ Vaišvydavos smėlio karjero – 49 ha, Vaišvydavos devynmetės mokyklos – 2,4 ha, akcinės bendrovės „Kauno baldai“ – 0,3 ha, Vaišvydavos parduotuvės Nr. 3 – 0,08 ha, akcinės bendrovės „Alita“ Vaišvydavos vaisių supirkimo punkto – 0,4 ha, valstybės įmonės „Lietuvos telekomas“ Kauno filialo – 0,24 ha, Rokų parduotuvės Nr. 27 – 0,17 ha, sodininkų bendrijos „Ajeras“ – 15 ha, sodininkų bendrijos „Sėmena“ – 21,3 ha, taip pat privačių žemių – 277,8 ha ir valstybės žemės – 619,61 ha), iš viso – 1027 ha;
    3. Kazliškių, Tirkiliškių, Armaniškių ir Marvelės gyvenamųjų vietovių dalis (sodininkų bendrijos „Maištininkas“ naudojama žemė 5,38 ha, sodininkų bendrijos „Gandras“ – 4,5 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Atnauja“ cecho – 1,7 ha, Tirkiliškių pradinės mokyklos – 0,8 ha, Tirkiliškių vaikų lopšelio-darželio – 0,8 ha, Tirkiliškių parduotuvės Nr. 17 – 0,1 ha, Alšėnų seniūnijos savivaldybės žemės fondo – 0,75 ha, Kauno rajono komunalinių įmonių kombinato vaisių ir daržovių didmeninės prekybos susivienijimo gamybinės bazės – 16 ha, Kazliškių pradinės mokyklos – 0,9 ha, taip pat privačių žemių – 354,9 ha ir valstybės žemės – 235,27 ha), iš viso – 621,1 ha;
    4. Vytėnų ir Salių gyvenamųjų vietovių dalis (sodininkų bendrijos „Kampas“ naudojama žemė 4,43 ha, sodininkų bendrijos „Panerys“ – 17 ha, sodininkų bendrijos „Saliai“ – 3,55 ha, sodininkų bendrijos „Šlaitas“ – 3,5 ha, Kauno šiaurinio apvažiavimo – 1,6 ha, individualių garažų kooperatyvo Nr.2 – 0,04 ha, individualių garažų kooperatyvo Vytėnuose – 0,05 ha, mašinų išbandymo stoties vandens pakėlimo siurblinės – 1,20 ha, kelio Nr. 1905 Kaunas-Šėta-Truskava – 5,71 ha, pusės Neries upės – 20,5 ha, taip pat privačių žemių – 4,96 ha ir valstybės žemės – 170,46 ha), iš viso – 233 ha.
  2. Nustatyti šias Kauno miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas:
    1. miesto šiaurės riba – Nevėžio upės vidurys, krašto kelias Nr. 1905 Raudondvaris-Babtai-Kėdainiai, privačių ūkių, Lietuvos veterinarijos akademijos mokomojo ūkio preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtų 91, 146 numeriais, pietvakarių ribos, asmeninio ūkio žemės dalies riba, Romainių žemės ūkio bendrovės dalies riba, tarprajoninės veislininkystės įmonės pietų riba, akcinės bendrovės „Vytėnai“ pietų riba, valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ remonto punkto pietų ir rytų ribos, uždarosios akcinės bendrovės „Kometa“ rytų riba, akcinės bendrovės „Durpynų statyba“ pagalbinio cecho pietų riba, Kauno rajono remonto ir techninio aptarnavimo įmonės gamybinės bazės rytų riba, akcinės bendrovės „Banga“ gyvenamųjų namų kvartalo rytų riba, valstybės žemės dalies riba, sodininkų bendrijos „Neris“ pietų riba, Neries upės vidurys, sodininkų bendrijos „Politechnika“ vakarų ir pietų ribos, Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos 17, 18, 23, 24 miško kvartalų dalių ribos, magistralinis kelias Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda;
    2. miesto rytų riba – Kauno marių krantas, Kauno marių dalies riba, Dubravos miškų urėdijos Girionių girininkijos 64 ir 65 miško kvartalų pietų ribos, kelias Nr. 1901 Kaunas-Vaišvydava-Pakuonis, sodininkų bendrijos „Gintaras“ vakarų riba;
    3. miesto pietų riba – Dubravos miškų urėdijos Vaišvydavos girininkijos 81, 94, 110, 109, 108, 107 miško kvartalų šiaurės ribos, geležinkelio ruožai Palemonas-Virbalis ir Marijampolė-Kaunas, Sąnašos upelio vidurys, sodininkų bendrijos „Aušra“ šiaurės riba, magistralinis kelias Nr. A5 Kaunas-Marijampolė, uždarosios akcinės bendrovės „Eurolita“ šiaurės riba, privačių ūkių, Kauno aukštesniosios žemės ūkio mokyklos preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtų 459, 524, 527, 460, 461, 446, 468 numeriais, šiaurės ribos, valstybės žemės dalies riba, privačių ūkių, Kauno aukštesniosios žemės ūkio mokyklos preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtų 467, 444, 563, 564, 462, 513, 452 numeriais, dalių ribos;
    4. miesto vakarų riba – Kauno vakarinis apvažiavimo kelias, Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomosios gamybinės bazės pietų riba, Marvelės upės vidurys, buvusio Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomojo ūkio 16, 18, 19 miško kvartalų šiaurės ribos, Nemuno upės vidurys.
  3. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pažymėti Kauno miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas geodeziniais ženklais.
  4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1984-03-28 įsaką Nr. 3850 „Dėl Kauno miesto ribų nustatymo“.
1996-04-11 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 442 Kėdainių rajono savivaldybė Pakeisti Dotnuvos statusą ir vadinti šią gyvenamąją vietovę Dotnuvos miesteliu.
1996-04-24 LR įstatymas Nr. I-1304 Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė
  1. Priskirti Vilniaus miesto savivaldybei šias Vilniaus rajono savivaldybės gyvenamąsias vietoves ar jų dalis:
    1. Tarandės, Bajorų, Pavilionių gyvenamųjų vietovių dalis (Tarandės individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo naudojama žemė – 193 ha, individualios sodybos – 2,2 ha, Vilniaus rajono savivaldybės individualios statybos kvartalų – 55 ha, bendros Lietuvos ir Austrijos įmonės „Baltic-Amadeus“ individualios statybos kvartalo – 7,2 ha, buvusios Avižienių žemės ūkio įmonės – 165,6 ha), iš viso – 423 ha;
    2. Pilaitės, Smalinės, Varnės gyvenamąsias vietoves ir Buivydiškių, Gudelių, Salotės, Dvaryksčių, Vilkeliškių, Padekaniškių, Kriaučiūnų, Platiniškių, Naujosios, Plytinės, Gineitiškių, Pavilionių gyvenamųjų vietovių dalis (Vilniaus miesto Sudervėlės gyvenamųjų namų kvartalų naudojama žemė – 583,2 ha, Vilniaus miesto jaunimo gyvenamųjų namų kvartalo – 42,8 ha, sporto draugijos „Žalgiris“ vaikų ir jaunimo sporto mokyklos – 11 ha, Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos technikos kiemo – 5,3 ha, Gilužio ežero – 21,8 ha, sodininkų bendrijos „Avietynas“ – 13,8 ha, Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos – 91,1 ha, Sudervės girininkijos sodybos – 0,6 ha, Varnės kaimo kapinių – 0,4 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ magistralinių dujotiekių firmos dujotiekio Dašava-Ryga – 3,5 ha, magistralinio kelio Nr. A2 Vilnius-Panevėžys – 8,2 ha, rajoninio kelio Nr. 5212 Vilnius-Čekoniškės-Sudervė – 4,5 ha, rajoninio kelio Nr. 5241 Buivydiškių prievaža – 1,8 ha, buvusios Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos – 1011,3 ha), iš viso – 1799,3 ha;
    3. Ustronės, Naujanerių, Kryžiokų, Krakiškių, Pagubės, Sakališkių, Mažųjų Gulbinų gyvenamąsias vietoves ir Didžiųjų Gulbinų gyvenamosios vietovės dalį (sodininkų bendrijų naudojama žemė: „Termoizoliacijos“ – 12,3 ha, „Žuvėdros“ – 3,1 ha, „Užugirio-3“ – 2,4 ha, „Slyvelės“ – 2,2 ha, „Užugirio-5“ – 6,1 ha, „Užugirio“ – 6,5 ha, „Paparčio-3“ – 7,4 ha, „Židinio“ – 8,5 ha, „Žemynos“ – 7,7 ha, „Informatiko“ – 5,6 ha, „Diemedžio“ – 4,7 ha, „Ąžuolyno“ – 92,7 ha, „Gulbinų“ – 61,1 ha, „Komunalininko“ – 8,8 ha, „Alkos“ – 20,2 ha, „Sodžiaus-4“ – 48 ha, „Panerio“ – 16,3 ha, „Žaliasodžio“ – 12 ha, „Aro“ – 16,8 ha, „Rugelio“ – 17,5 ha, „Sodžiaus“ – 12,9 ha, „Pakalnutės“ – 5,8 ha, „Šaltalankio“ – 10,3 ha, „Saulėtekio“ – 6 ha, „Tulpės“ – 12,5 ha, „Žaliųjų ežerų“ – 21,2 ha, „Reneto“ – 2,1 ha, „Mirtos-2“ – 3,1 ha, „Kalnakasyklos“ – 1,7 ha, „Reneto-IV“ – 14,2 ha, „Varsos“ – 8,1 ha, „Verkių“ – 9,7 ha, „Babinių“ – 2,4 ha, „Laimės“ – 17,7 ha, „Vagos“ – 5,9 ha, „Ryto“ – 2 ha, „Dublio“ – 5,1 ha, „Šermukšnėlės“ – 9,3 ha, „Paežerės“ – 41,6 ha, „Ridiko“ – 8,4 ha, „Montuotojo“ – 6,1 ha, „Mažųjų Gulbinų“ – 11,6 ha, Vilniaus miesto individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo naudojama žemė – 205,2 ha, Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos – 51,9 ha, Kryžiokų kaimo kapinių – 0,6 ha, maisto prekių parduotuvės – 0,1 ha, Mokslų akademijos Botanikos instituto eksperimentinės bazės – 50 ha, buvusios Gulbinų žemės ūkio įmonės – 661 ha), iš viso – 1546,4 ha;
    4. Ližiškių, Galgių, Egliškių, Dievoniškių, Didžiųjų Pupojų, Mažųjų Pupojų gyvenamųjų vietovių dalis (Vilniaus miesto individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalų naudojama žemė – 86,5 ha, V. Jodeikos personalinės įmonės „Viktorija“ – 1 ha, K.Meškelio individualios įmonės – 0,6 ha, sodininkų bendrijos „Dvarčionys“ – 29,2 ha, buvusios Mickūnų žemės ūkio įmonės – 313,4 ha), iš viso – 430,7 ha;
    5. Didžiųjų Karklėnų, Grigaičių, Rokantiškių gyvenamųjų vietovių dalis (Pavilnio individualios statybos kvartalo naudojama žemė – 48,1 ha, Vilniaus miesto individualios statybos kvartalo – 148,4 ha, Grigaičių kaimo kapinių – 0,8 ha, gatvės trasos (be numerio) Vilnius-Naujoji Vilnia – 3,5 ha, privačios sodybos – 0,5 ha, buvusios Kyviškių žemės ūkio įmonės – 396,5 ha), iš viso – 597,8 ha;
    6. Basiukų, Pupinės, Mickūnų, Kuzmiškių gyvenamąsias vietoves ir Nemėžio, Kuprioniškių, Rudaminos Kelio, Baraškų, Barkiškių gyvenamųjų vietovių dalis (bendros Lietuvos ir Airijos įmonės „Inkomi-LM“ degalinės naudojama žemė – 0,1 ha, G.Lideikio įmonės „Aranta“ – 1,4 ha, L. Daugirdo personalinės įmonės „Projektas“ – 1,4 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitas-Service“ – 1,5 ha, krašto kelio Nr. 104 Vilnius-Lyda – 11,4 ha, Krašto apsaugos ministerijos dalinio – 12,3 ha, veislininkystės įmonės „Veisla“ – 53,5 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Greitkelis“ smėlio maišymo aikštelės – 1,4 ha, Mickūnų kaimo kapinių – 0,2 ha, akcinės bendrovės „Energija“ – 8,3 ha, buvusios Nemėžio žemės ūkio įmonės – 1318,5 ha), iš viso – 1410 ha;
    7. Salininkų gyvenamosios vietovės dalį (Salininkų vidurinės mokyklos naudojama žemė – 3,6 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus melioracija“ – 5,4 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Santra“ – 5,5 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Vusta“ – 2,8 ha, akcinės bendrovės „Komunalininkas“ – 13,9 ha, akcinės bendrovės „Melioservisas“ – 1,2 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos melioracija“ – 0,9 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Algesa“ – 4 ha, buvusios Vilniaus rajono melioracijos įmonės – 53,7 ha), iš viso – 91 ha;
    8. Vaidotų ir Pagirių gyvenamųjų vietovių dalis (Vilniaus rajono laisvos valstybinės žemės fondas – 29,5 ha, privačios sodybos naudojama žemė – 0,3 ha, Vilniaus rajono savivaldybės individualių gyvenamųjų namų kvartalo – 103 ha, privačios įmonės „Vilinta“ – 95,2 ha, Vilniaus aukštesniosios žemės ūkio mokyklos buvusios žemės – 503 ha), iš viso – 731 ha;
    9. Naujakiemio, Daniliškių, Dobrovolės, Trakų Vokės gyvenamąsias vietoves ir Guobų gyvenamosios vietovės dalį (Vilniaus miesto individualios statybos kvartalo naudojama žemė – 164,6 ha, specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ vandens tiekimo trasos ir prievažos – 2,6 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ magistralinių dujotiekių firmos dujotiekio Dašava-Ryga – 1,8 ha bei dujų paskirstymo stoties – 0,7 ha, Trakų Vokės devynmetės mokyklos – 2,7 ha, Trakų Vokės parduotuvės – 0,2 ha, Trakų Vokės seniūnijos būstinės – 0,1 ha, privačios sodybos – 1,3 ha, Daniliškių kaimo kapinių – 0,5 ha, garažų kooperatyvo „Vokė-1“ – 0,3 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ filialo „Tena“ Vilniaus sandėlių – 4,4 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ transformatorinės pastotės 330 kW „Vilnius“ – 8,7 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ Vilniaus elektros tinklų gyvenamųjų namų – 0,5 ha, kooperatyvo Nr. 18T gamybinės bazės – 0,8 ha, Vilniaus augalų veislių tyrimo stoties – 77,2 ha, ūkininko S.Vilučio privati žemė – 29,4 ha, ūkininko R. Vegio – 22,4 ha, ūkininko D. Dubako – 12,2 ha, ūkininkės G. Zacharevskos – 9,9 ha, ūkininko J. Golnio – 11 ha, privačių ūkių, kuriems žemė sugrąžinta pagal preliminarų žemės reformos projektą, naudojama žemė – 25,4 ha, krašto kelio Nr. 105 Vilnius-Prienai-Marijampolė – 7,6 ha, magistralinio kelio Nr. A4 Vilnius-Gardinas – 6 ha, rajoninio kelio Nr. 5236 Vilnius-Juodbaliai – 3,7 ha, rajoninio kelio Nr. 5250 Trakų Vokės prievaža – 1,2 ha, R. Žitkevičiaus individualios įmonės – 1,6 ha, buvusio Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo eksperimentinio ūkio – 1562,5 ha), iš viso – 1959,3 ha.
  2. Priskirti Vilniaus miesto savivaldybei šias Trakų rajono savivaldybės gyvenamąsias vietoves ar jų dalis:
    1. Bališkių, Gurelių, Mūrinės Vokės gyvenamąsias vietoves ir Gaidiškių, Kulokiškių, Kadriškių gyvenamųjų vietovių dalis (uždarosios akcinės bendrovės „Greitkelis“ Gurelių žvyro– smėlio karjero naudojama žemė – 38 ha, Lenkijos įmonės „Andrex“ filialo gamybinės bazės – 3,2 ha, Lietuvos ir Vokietijos akcinės bendrovės „Grigiškės“ Mūrinės Vokės filialo – 14,2 ha, akcinės bendrovės „Chemija“ – 16,4 ha, akcinės bendrovės „Chemija“ lietaus vandens valymo įrenginių – 0,2 ha, akcinės bendrovės „Amsta“ – 1,9 ha, akcinės bendrovės „Žemsta“ – 6,7 ha, Gurelių kaimo kapinių – 0,5 ha, specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Nr. 13 Grigiškės-Paneriai – 5,7 ha, Vokės upės – 3,3 ha, Liudvinavo vandens saugyklos – 10,9 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ magistralinių dujotiekių firmos dujotiekio Vilnius-Kaunas – 0,7 ha, magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda – 5,8 ha, rajoninio kelio Nr. 4727 Mūrinė Vokė-Lentvaris-Trakai – 8,6 ha, privačių ūkių – 5,4 ha, buvusios „Pergalės“ žemės ūkio įmonės – 697,5 ha), iš viso – 819 ha;
    2. Račkūnų, Užkampio, Dobrovolės, Vaidegių gyvenamųjų vietovių dalis (Akcinės bendrovės „Kilimai“ naudojama žemė – 5,1 ha, specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ Lentvario vandenvietės – 3,8 ha, Lentvario miesto sąvartyno – 8,7 ha, magistralinio kelio Nr. A4 Vilnius-Gardinas – 5,5 ha, krašto kelio Nr. 105 Vilnius-Prienai- Marijampolė – 13,4 ha, rajoninio kelio Nr. 4711 Lentvaris-Dobrovolė – 7,2 ha, Trakų miškų urėdijos Lentvario girininkijos dalies – 120 ha, buvusios Senųjų Trakų žemės ūkio įmonės – 529,3 ha), iš viso – 693 ha.
  3. Nustatyti šias Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas:
    1. miesto šiaurės riba – buvusios Avižienių žemės ūkio įmonės dalies pietų ir rytų riba, Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos Vanaginės miško 61 kvartalo pietų riba, 62 kvartalo pietų ir rytų ribos, buvusios Gulbinų žemės ūkio įmonės pietų riba, krašto kelias Nr.101 Vilnius-Utena, buvusios Gulbinų žemės ūkio įmonės dalies pietų ir rytų ribos, Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos Raudondvario miško 4 kvartalo pietų riba, 5 kvartalo pietų ir vakarų ribos, 8 kvartalo šiaurės, vakarų ir pietų ribos, 11 kvartalo vakarų ir pietų ribos, 12 kvartalo pietų ir rytų ribos, 13 kvartalo vakarų ir pietų ribos, Neries upės vidurys, Nemenčinės miškų urėdijos Antavilių girininkijos 41 kvartalo vakarų riba, 52 kvartalo vakarų ir pietų ribos, 53 kvartalo pietų riba, 56 kvartalo vakarų riba, 66 kvartalo vakarų ir pietų ribos, 67, 68, 69, 70 kvartalų pietų ribos, 84 kvartalo vakarų ir pietų ribos, 85, 86, 87, 88 kvartalų pietų ribos;
    2. miesto rytų riba – Nemenčinės miškų urėdijos Antavilių girininkijos 100, 72, 68, 73, 90, 101, 116, 132 kvartalų vakarų ribos, Vilniaus miškų urėdijos Mickūnų girininkijos 72, 89 kvartalų vakarų ribos, buvusios Mickūnų žemės ūkio įmonės dalies vakarų ir pietų ribos, Vilniaus miškų urėdijos Mickūnų girininkijos 158 kvartalo vakarų riba, 162 kvartalo vakarų ir pietų ribos, 163 kvartalo pietų riba, 164 kvartalo vakarų riba, buvusios Mickūnų žemės ūkio įmonės pietų riba, buvusios Kyviškių žemės ūkio įmonės šiaurės riba, specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožas Nr.9, magistralinis kelis Nr. A3 Vilnius-Minskas, buvusios Nemėžio žemės ūkio įmonės vakarų riba;
    3. miesto pietų riba – Vilniaus miškų urėdijos Parudaminio girininkijos 3 kvartalo šiaurės riba, 11, 15, 16 kvartalų vakarų ribos, Vilniaus aukštesniosios žemės ūkio mokyklos buvusios žemės ūkio įmonės dalies šiaurės riba, privačios įmonės „Vilinta“ vakarų riba, Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos 122 kvartalo šiaurės riba, 81 kvartalo rytų riba, 77 kvartalo šiaurės ir rytų ribos, 79, 78 kvartalų šiaurės ribos, Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo eksperimentinio ūkio šiaurės ir rytų ribos, Trakų miškų urėdijos Lentvario girininkijos 59, 60 kvartalų pietų ribos, 61 kvartalo pietų ir rytų ribos, 58 kvartalo rytų ir šiaurės ribos, 55 kvartalo rytų riba, 53, 52 kvartalų šiaurės ribos;
    4. miesto vakarų riba – rajoninis kelias Nr. 4711 Lentvaris-Dobrovolė, krašto kelias Nr. 105 Vilnius-Prienai- Marijampolė, Lentvario miesto pietų ir rytų ribos, buvusios „Pergalės“ žemės ūkio įmonės dalies pietų ir vakarų ribos, magistralinis kelis Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos 35 kvartalo dalies pietų ir rytų ribos, 38 ir 37 kvartalų rytų ribos, Neries upės vidurys, Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos 141 kvartalo šiaurės riba, Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos buvusios žemės pietų riba, Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos 111, 102, 101, 100, 99 kvartalų šiaurės ribos, Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos buvusios žemės dalies pietų ir rytų ribos, Gineitiškių ežero rytų ir šiaurės krantas, buvusios Avižienių žemės ūkio įmonės pietų riba, magistralinis kelias Nr. A2 Vilnius-Panevėžys.
  4. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pažymėti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas geodeziniais ženklais.
  5. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1987-03-27 įsaką Nr. XI-1551 „Dėl Vilniaus miesto ribų nustatymo“.
1996-05-02 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 527 Panevėžio rajono savivaldybė Suteikti gyvenamajai vietovei Skaistakalnio kaimo pavadinimą ir nustatyti šios gyvenamosios vietovės ribas pagal Panevėžio apskrities Panevėžio rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos parengtą planą.
1996-?-? Kauno rajono savivaldybė Įkurta Neveronių seniūnija.

Lietuvos administracinė-teritorinė padėtis 1996 m. gruodžio 31 d. (plotas – 1997 m. sausio 1 d.).[1]

Apskritis Savivaldybė Plotas, km² Miestai Seniūnijos
Alytaus apskritis Alytaus miesto savivaldybė 39 Alytus
Alytaus rajono savivaldybė 1404 Daugai, Simnas
Druskininkų miesto savivaldybė 22 Druskininkai
Lazdijų rajono savivaldybė 1542 Lazdijai, Veisiejai
Varėnos rajono savivaldybė 2417 Varėna
Kauno apskritis Birštono miesto savivaldybė 14 Birštonas
Jonavos rajono savivaldybė 944 Jonava
Kaišiadorių rajono savivaldybė 1167 Kaišiadorys, Žiežmariai
Kauno miesto savivaldybė 157 Kaunas
Kauno rajono savivaldybė 1496 Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva, Vilkija
Kėdainių rajono savivaldybė 1678 Kėdainiai
Prienų rajono savivaldybė 1141 Jieznas, Prienai
Raseinių rajono savivaldybė 1573 Ariogala, Raseiniai
Klaipėdos apskritis Klaipėdos miesto savivaldybė 98 Klaipėda
Klaipėdos rajono savivaldybė 1336 Gargždai, Priekulė
Kretingos rajono savivaldybė 989 Kretinga, Salantai
Neringos miesto savivaldybė 90 Neringa
Palangos miesto savivaldybė 74 Palanga
Skuodo rajono savivaldybė 911 Skuodas
Šilutės rajono savivaldybė 2243 Pagėgiai, Panemunė, Rusnė, Šilutė, Žemaičių Naumiestis
Marijampolės apskritis Marijampolės miesto savivaldybė 20 Marijampolė
Marijampolės rajono savivaldybė 1544 Kalvarija, Kazlų Rūda
Šakių rajono savivaldybė 1613 Gelgaudiškis, Kudirkos Naumiestis, Šakiai
Vilkaviškio rajono savivaldybė 1286 Kybartai, Vilkaviškis, Virbalis
Panevėžio apskritis Biržų rajono savivaldybė 1476 Biržai, Vabalninkas
Kupiškio rajono savivaldybė 1080 Kupiškis, Subačius
Panevėžio miesto savivaldybė 50 Panevėžys
Panevėžio rajono savivaldybė 2179 Ramygala
Pasvalio rajono savivaldybė 1289 Joniškėlis, Pasvalys
Rokiškio rajono savivaldybė 1807 Juodupė, Obeliai, Pandėlys, Rokiškis
Šiaulių apskritis Akmenės rajono savivaldybė 1055 Akmenė, Naujoji Akmenė, Venta, Viekšniai
Joniškio rajono savivaldybė 1152 Joniškis, Žagarė
Kelmės rajono savivaldybė 1705 Kelmė, Tytuvėnai, Užventis
Pakruojo rajono savivaldybė 1315 Linkuva, Pakruojis
Radviliškio rajono savivaldybė 1635 Radviliškis, Šeduva, Tyruliai
Šiaulių miesto savivaldybė 81 Šiauliai
Šiaulių rajono savivaldybė 1807 Kuršėnai
Tauragės apskritis Jurbarko rajono savivaldybė 1507 Jurbarkas, Smalininkai
Šilalės rajono savivaldybė 1188 Šilalė
Tauragės rajono savivaldybė 1179 Skaudvilė, Tauragė
Telšių apskritis Mažeikių rajono savivaldybė 1009 Mažeikiai, Seda
Plungės rajono savivaldybė 1691 Plungė, Rietavas
Telšių rajono savivaldybė 1439 Telšiai, Varniai
Utenos apskritis Anykščių rajono savivaldybė 1765 Anykščiai, Kavarskas, Troškūnai
Ignalinos rajono savivaldybė 1496 Dūkštas, Ignalina
Molėtų rajono savivaldybė 1368 Molėtai
Utenos rajono savivaldybė 1229 Utena
Visagino miesto savivaldybė 9 Visaginas
Zarasų rajono savivaldybė 1334 Dusetos, Turmantas, Zarasai
Vilniaus apskritis Šalčininkų rajono savivaldybė 1492 Baltoji Vokė, Eišiškės, Šalčininkai
Širvintų rajono savivaldybė 906 Širvintos
Švenčionių rajono savivaldybė 1692 Pabradė, Švenčionėliai, Švenčionys
Trakų rajono savivaldybė 1643 Elektrėnai, Grigiškės, Lentvaris, Rūdiškės, Trakai, Vievis
Ukmergės rajono savivaldybė 1395 Ukmergė
Vilniaus miesto savivaldybė 394 Vilnius
Vilniaus rajono savivaldybė 2129 Nemenčinė
  1. Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė. (tikrinta 2021-09-06)