Naudotojas:CD/1939
Išvaizda
Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija | ||
1938 ← | 1939 m. | → 1940 |
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo: | ||
??? |
1939 metų Lietuvos administracinis-teritorinis suskirstymas patyrė pokyčių dėl prasidėjusio II pasaulinio karo: dalis vakarų Lietuvos (Mažoji Lietuva) pavasarį buvo užimta Vokietijos (joje vyko 1939 m. Vokietijos gyventojų surašymas), o pietrytinė dalis, priklausiusi Lenkijai, rudenį priskirta Lietuvai sovietų iniciatyva. Lietuvoje buvo 298 valsčiai.
Pokyčiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Data | Teisės aktas | Adm. subjektas | Pokyčiai |
---|---|---|---|
1939-01-01 | Lietuva | 7 kaimai iš Gelvonų valsčiaus priskirti Jonavos valsčiui, o 3 Pabaisko valsčiaus kaimai perduoti Gelvonų valsčiui, kuris suskirstytas į 10 seniūnijų. | |
1939-03-22 | Lietuva–Vokietija | – | Vokietija okupuoja Mažąją Lietuvą, dėl to jos žinion pereina Klaipėdos miestas, Klaipėdos apskritis, Pagėgių apskritis ir Šilutės apskritis. Visi šie subjektai priskiriami Gumbinės apygardai. |
1939-04-01 | Dz.U. z 1938 r. nr 27, poz. 240 | Balstogės vaivadija, Varšuvos vaivadija | Lomžos apskritis, Mazovijos Astravo apskritis ir Ostrolenkos apskritis priskirtos Varšuvos vaivadijai. |
1939-04-01 | Vokietija | Rytų Prūsijos provincija | Karaliaučiaus apskritis + Žuvininkų apskritis = Sembos apskritis |
1939-08-23 | TSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis, slaptas protokolas | Ribentropo-Molotovo paktas, kuriuo Lietuvą pateko į Vokietijos įtakos zoną. | |
1939-09-28 | TSRS ir Vokietijos sienų ir draugystės sutartis, slaptas protokolas | Vokietija perduoda Lietuvą (išskyrus Užnemunę) sovietų įtakos zonai, už tai gaudama Liublino vaivadiją. | |
1939-10-01 | Vokietija | Rytų Prūsijos provincija | Naikinama Pagėgių apskritis, o jos teritorija išskirstoma:[1]
|
1939-10-10 | Vilniaus perdavimo sutartis, Lietuvos ir TSRS savitarpio pagalbos sutartis | Lietuvai perduota 6700 km² teritorija su Vilniumi ir apie 0,5 mln. gyventojų. | |
1939-10-29 | Vokietija | Rytų Prūsijos provincija | Okupavus Lenkiją, provincijai priskirta ketvirtoji – Cechanuvo apygarda,[2] suskirstyta į 9 apskritis (Mackheim, Mielau, Ostenburg, Plöhnen, Prachnitz, Scharfenwiese, Schröttersburg, Sichelberg, Zichenau). |
Suvestinė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos Respublika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Alytaus apskritis
- Biržų apskritis
- Kauno apskritis
- Klaipėdos apskritis
- Kėdainių apskritis
- Kretingos apskritis
- Marijampolės apskritis
- Mažeikių apskritis
- Pagėgių apskritis
- Panevėžio apskritis
- Raseinių apskritis
- Rokiškio apskritis
- Seinų apskritis
- Šakių apskritis
- Šiaulių apskritis
- Šilutės apskritis
- Tauragės apskritis
- Telšių apskritis
- Trakų apskritis
- Utenos apskritis
- Vilkaviškio apskritis
- Vilkmergės apskritis
- Zarasų apskritis
TSRS
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Respublika | Sritis | Apskritys | |
---|---|---|---|
Baltarusijos TSR | 3 iš 10 sričių | Balstogės sritis | Šiaurės rytinis pakraštys (būsimasis Pariečės rajonas) |
Baranovičių sritis | Nedidelė šiaurinė dalis (Rodūnios valsčius, Žubalaičio valsčius, Varėnos valsčius) | ||
Vileikos sritis | Nedidelė vidurio vakarų dalis (būsimieji Adutiškio rajonas ir Švenčionių rajonas) |
Vokietijos Reichas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1939 m. metų pabaigoje dabartinės Lietuvos žemės buvo 4 apskrityse ir 1 mieste, priklausančiose Vokietijai. Pagėgių apskritis buvo panaikinta (išsamiau).
Provincija | Apygarda | Apskritis | |||
---|---|---|---|---|---|
Pavadinimas | Lietuvoje | Pavadinimas | Lietuvoje | Pavadinimas | Lietuvoje |
Rytų Prūsijos provincija 52 727 km² [3] |
1 iš 4 apygardų | Gumbinės apygarda | 5 iš 15 apskričių | Klaipėdos apskritis | Visa |
Klaipėdos miestas | Visas | ||||
Šilutės apskritis | Visa | ||||
Tilžės miestas | Mažoji dalis – tik esanti dešiniajame Nemuno krante | ||||
Tilžės-Ragainės apskritis | Dalis, esanti dešiniajame Nemuno krante |