Pereiti prie turinio

Jungtinių Tautų Chartija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jungtinių Tautų Chartija

Jungtinių Tautų Chartijos titulinis lapas
Pasirašyta1945 m. birželio 26 d. (1945-06-26)
Įsigaliojo1945 m. spalio 24 d. (1945-10-24)
VietaSan Fransiskas, Kalifornija, JAV
BūsenaRatifikuota 50 valstybių
Šalys193
KalbosArabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų, ispanų

Jungtinių Tautų Chartija – daugiašalė tarptautinė sutartis, kuria įsteigta tarptautinė organizacija – Jungtinės Tautos. Chartija nustatė visos Jungtinių Tautų sistemos veiklos pagrindus.[1]

Sutartis buvo pasirašyta Jungtinių Tautų konferencijos metu (1945 metų birželio 26 d.), San Franciske, JAV. Jungtinių Tautų chartiją pasirašė 50 valstybių. Chartija įsigaliojo 1945 metų spalio 24 d., kai ją ratifikavo penkios nuolatinės Saugumo tarybos narės – Kinijos Respublika (vėliau ją pakeitė Kinijos Liaudies Respublika), Prancūzija, Sovietų Sąjunga (vėliau ją pakeitė Rusijos federacija), Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos.

Chartijos punktams turi paklusti visos šalys narės. Be to, Chartijoje teigiama, kad šalių įsipareigojimai Jungtinėms Tautoms yra aukščiau kitų sutarčių įsipareigojimų. Jungtinių Tautų Chartiją yra ratifikavusios dauguma pasaulio valstybių. Viena žymesnių išimčių yra Vatikanas, kuris Jungtinėse Tautose turi tik stebėtojo statusą, ir todėl nėra pasirašęs chartijos.[2].

  1. „Jungtinių Tautų Chartija“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-08-03.
  2. Įvadas