Pereiti prie turinio

Jaltos konferencija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Didysis Jaltos konferencijos trejetas: (iš kairės) Vinstonas Čerčilis, Franklinas Delanas Ruzveltas ir Josifas Stalinas; taip pat - Karališkojo laivyno admirolas seras Endriu Kaningemas, Karališkųjų oro pajėgų maršalas seras Čarlzas Portalas (abu stovi už Čerčilio) ir Jungtinių Valstijų laivyno admirolas Viljamas Lyhis (stovi už Čerčilio).

Jaltos konferencija, kartais vadinama Krymo konferencija ar slaptu pavadinimu „Argonautų susitikimas“, buvo 1945 m. vasario 411 d. Livadijos rūmuose vykęs karinis JAV, Jungtinės Karalystės ir Tarybų Sąjungos vyriausybių vadovų – prezidento Franklino Ruzvelto, premjero Vinstono Čerčilio ir TSRS vadovo Josifo Stalino – susitikimas.

Pagrindiniai tikslai ir susitarimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jaltos konferencijoje „didysis trejetas“ aptarė ir susitarė dėl šių dalykų:

  • Po karo, pirminė nacistinei Vokietijai iškelta sąlyga bus besąlyginė kapituliacija. Vėliau ji bus padalinta į tris Sąjungininkų kontroliuojamas dalis;
  • Stalinas sutiko dėl ketvirtosios, Prancūzijos kontroliuojamos zonos Vokietijoje ir Austrijoje, tačiau ji turėtų būti suformuota iš amerikiečių ir britų teritorijų;
  • Vokietija bus demilitarizuota ir denacifikuota (kultūriniu, ekonominiu bei politiniu atžvilgiu išlaisvinta nuo nacistinės ideologijos);
  • Vokietijos reparacijų dalį sudarys neatlyginamas šios šalies kariuomenės darbas nuo Vokietijos nukentėjusiose valstybėse;
  • Už kompensacijas atsakinga taryba bus sudaryta ir dirbs Rusijoje;
  • Bus reorganizuota Laikinoji Lenkijos vyriausybė, sukurta Raudonosios Armijos;
  • Rytinė Lenkijos siena eis ties Kerzono linija, už tai valstybės teritorija bus praplėsta vakaruose, Vokietijos žemėse;
  • Čerčilis pareikalavo Lenkijoje laisvų rinkimų;
  • Iš TSRS ir Jugoslavijos per karą emigravę gyventojai turės būti perduoti savo šalims, nepriklausomai nuo jų apsisprendimo;
  • Ruzveltas gavo Stalino pažadą dalyvauti Jungtinių Tautų politikoje;
  • Stalinas paprašė visoms 16-kai Socialistinių Tarybų Sąjungos Respublikų suteikti JTO narių statusą. Tai buvo apsvarstyta, tačiau 14 Sąjungai priklausančių respublikų nebuvo priimta į JTO;
  • Stalinas sutiko prisidėti prie karo su Japonijos imperija, kai nuo Vokietijos pralaimėjimo praeis 90 dienų;
  • Turėjo būti įkurtas Vokietijos padalijimo komitetas, kurio tikslas buvo padalinti Vokietijos žemes į keletą atskirų dalių, kontroliuojamų nugalėtojų Sąjungininkų. Apačioje pavaizduota keletas padalijimo planų:


Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]