Santuoka
Santuoka – savanoriška vyro ir moters sąjunga, sukurianti šeimą, vedybos.
Biblija
[keisti]- Ką dievas sujungė, žmogus teneperskiria. – Mt 19, 6.
- Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro, o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; – taip pat ir vyras tenepalieka žmonos. – 1 Kor 7,10-11.
- Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas. – Heb 13, 4.
Sentencijos ir aforizmai
[keisti]- Antra santuoka – tai vilties triumfas prieš patirtį. – S. Džonsonas.
- Argi galima vedybiniuose reikaluose nubrėžti griežtą ribą tarp savanaudiškumo ir sveiko proto? – Dž. Ostin.
- Būtinai vesk. Jei gausi gerą žmoną, būsi laimingas; jei blogą – tapsi filosofu. – Sokratas.
- Daug santuokų būtų sėkmingesnės, jei vyras ir moteris suvoktų, kad jie „vienoje pusėje“. – Z. Ziglaras.
- Didžiausias vedybų trūkumas tas, kad jos žmonėms atima egoizmą. O žmonės be egoizmo yra bespalviai. Jiems stinga individualumo. – O. Vaildas.
- Du dešimtmečiai meilės moterį paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai vedybinio gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. – O. Vaildas.
- Galima paaiškinti kitiems, kodėl tu ištekėjai už savo vyro, bet negalima įtikinti tuo savęs. – Žorž Sand.
- – Girdėjau, jaunieji tuokiasi iš meilės.
– Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?
– Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko proto.
– Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.
– Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.
– Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – L. Tolstojus. - Jei bijote vienatvės, neveskite. – A. Čechovas.
- Kadangi santuokoje esama jausmo momento, tai ji ne absoliuti ir apima ištuokos galimybę. Bet įstatymai privalo visapusiškai sunkinti tos galimybės įgyvendinimą ir saugoti dorovingumo teisę prieš kaprizą. – G. V. F. Hėgelis.
- Kai vyras susituokia su meiluže, jos vieta lieka laisva. – O. Vaildas.
- Kai vyrai veda moteris, jie tikisi, kad jos niekada nepasikeis. Kai moterys teka už vyrų, jos tikisi, kad jie pasikeis. Galiausiai abu lieka nusivylę. – A. Einšteinas.
- Kartais geros kartuvės apsaugo nuo blogų vedybų. – V. Šekspyras.
- Kur santuoka be meilės, ten ir meilė be santuokos. – B. Franklinas.
- Laikas gyventi, laikas vesti. – J. Laucius.
- Man niekada neateitų į galvą matuoti santuokos pasisekimo myliomis. – Dž. Ostin.
- Meilė akla, bet vedybos grąžina jai regėjimą. – G. K. Lichtenbergas.
- Moterys dabar tokios išsilavinusios, jog niekuo jų nebenustebinsi, nebent laiminga santuoka. – O. Vaildas.
- Nelaimė – kaip vedybos. Manai, kad pats išsirinkai, o pasirodo, tave išrinko. – A. Kamiu.
- Nesantuokinis gyvenimas suformuotas palaidumo. Abi lytys vengia sąjungos, kuri turi juos padaryti geresnius, ir gyvena sąjungoje, kuri daro juos blogesnius. – Š. Lui Monteskjė.
- Santuoka ypatinga tuo, kad su ja baigiasi stabo garbinimas. Kai vyras geriau įsižiūri į savo dievaitę, ji vėl tampa paprasta moterimi. – Dž. Adisonas.
- Santuoka (...) yra teisėta dorybinga meilė; toks jos apibūdinimas atmeta visa, kas joje laikina, kaprizinga ar subjektyvu. – G. V. F. Hėgelis.
- Santuoka jau seniai tapusi „ekonomine partneryste“. – J. Ch. Grondahlis.
- Santuoka – ne ramus uostas, o kelionė nepažįstamomis jūromis. – E. Wharton.
- Santuoka – ne rojus ir ne pragaras, tai tiesiog skaistykla. – A. Linkolnas.
- Santuoka – ne tik malonumai, kurie šeimyniniame gyvenime tokie pat laikini kaip ir gyvenime apskritai; ji reikalauja vienodų polinkių, aistringo tarpusavio potraukio, charakterių panašumo – štai kas šią visuomenei būtiną nuostatą paverčia amžina problema. – O. Balzakas.
- Santuoka negali būti laiminga, jeigu sutuoktiniai iki vedybų tobulai nepažino kits kito įpročių ir charakterio. – O. Balzakas.
- Santuoka, panašiai kaip nelaisvė, arba siutina, arba tramdo. – Ž. Rostanas.
- Santuoka: raktas į rojų atrakina ir pragaro vartus. – G. Uhlenbruck.
- Santuoka skirta palikuonims, o ne kūniškų malonumų tenkinimui. – M. K. Gandis.
- Santuoka sukelia daug kančių, bet ir celibatas nesuteikia jokio malonumo. – S. Džonsonas.
- Santuoka – tai ilgas ginčų pertraukiamas pokalbis. – R. L. Stivensonas.
- Santuoka – tai, kas ištinka vyrus ir moteris, nepažįstančius vienas kito. – W. S. Maugham.
- Santuoka – tai skiepai: jie gali prigyti ir neprigyti. – V. Hugo.
- Santuoka – tai taikus dviejų nervų sistemų sambūvis. – E. Krotkis.
- Santuoka – tai vienintelis karas, per kurį miegate su savo priešu. – F. de Larošfuko.
- Santuoka turi būti begalinis abipusis auklėjimas. – A. F. Amjelis.
- Santuoka užtikrina būtiną žmonių giminės kaitą. – Lukianas.
- Santuokos grandinės tokios sunkios, kad joms panešti reikia dviejų, o kartais net trijų. – A. Diuma.
- Santuokos sąjunga – pirmoji žmonių visuomenės pakopa. – Ciceronas.
- Saugiausia santuoką pradėti nedidele antipatija. – R. B. Šeridanas.
- Skyrybos – apsauginis santuokinio katilo vožtuvas. – A. Dekurselis.
- Tikras santuokos pamatas yra nesiliaujantys nesusipratimai. – O. Vaildas.
- Tuoktis – tai perpus sumažinti teises ir padvigubinti pareigas. – A. Šopenhaueris.
- Turėtų susituokti kiekviena moteris, bet ne kiekvienas vyras. – B. Dizraelis.
- Vedybinio gyvenimo jungsima pora turi sudaryti tarsi vieną moralinę asmenybę. – I. Kantas.
- Vedybos, jei jau kalbėti atvirai, blogis, tačiau blogis neišvengiamas. – Sokratas.
- Vedybos, kurios nesuteikia didelės laimės, beveik visuomet suteikia didelę nelaimę. – A. Diuma (tėvas).
- Vedybos – pažangiausia kovos forma dabartiniame pasaulyje. — M. Bredberis.
- Vedybos – tai vaizduotės pergalė prieš protą. Antros vedybos – tai vilties triumfas prieš patirtį. – O. Vaildas.
- Vedybos – vienintelis nuotykis, kurį gali patirti netgi bailiai. – Volteras.
- Vedybų klausimu rytų šeima visiškai skiriasi nuo vakarų šeimos; tai, moralė nėra universali: vyras yra iš prigimties vadovas, o visuomenė stengiasi ją keisti. – Napoleonas Bonapartas.
- Vedybų laimė yra grynas atsitiktinumas. – Dž. Ostin.
- Vesi ar nevesi – vis vien pasigailėsi. – Sokratas.
- Vienaip ar kitaip vesk: jei gausi gerą žmoną, būsi laimingas, jei blogą – tapsi filosofu. – Sokratas.
- Vienas niekada nebuvo vedęs, ir tai jo kryžius; o kitas yra vedęs, ir tai jo rykštė. – R. Bertonas.
- Vietoj to, kad iš naujo vesčiau, aš geriau susirasiu man nepatinkančią moterį ir tiesiog atiduosiu jai savo namą. – R. Stiuartas.
- Visoms santuokoms lai galioja viena rekomendacija: kiekvienas žmogus turi tuoktis taip, kaip naudinga valstybei, o ne kaip maloniausia jam pačiam. – Platonas.
- Visos santuokos sėkmingos. Sunkumų atsiranda tik tuomet, kai prasideda bendras gyvenimas. – F. Sagan.
- Visuomenė taptų labai maloni, jeigu visos moterys būtų ištekėjusios, o visi vyrai – viengungiai. – E. Saltusas.
- Vykusi santuoka – tai kasdien rekonstruotinas pastatas. – A. Morua.
- Vyras, kuris veda dėl pinigų, to vertas. – Talmudas.
- Vyras pirmą kartą tuokiasi, kaip pritrūksta proto, skiriasi – kai pritrūksta kantrybės, o antrą kartą tuokiasi, kai pritrūksta atminties. – Princesė Luiza.
- Žmonės nuolat painioja, viena vertus, santuoką ir meilę, kita vertus, laimę ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors meilė ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – A. Kamiu.
Patarlės ir priežodžiai
[keisti]- Amžius ir vedybos sutramdo vyrą ir gyvulį.
- Kas nešioja alyvų žiedus, niekad nenešios vestuvinio žiedelio.
- Susituok skubėdamas – gailėsies laisvalaikiu.
- Vesti – ne vandens atsigerti.
- Iki trisdešimties vyras veda pats, po trisdešimties būna apvesdinamas, o po keturiasdešimties jį sutuokia velnias.
- Apsivedė negalvodamas, pagyvens raudodamas.
- Apsivesi dėl pinigų – būsi tėvas svetimų vaikų.
- Apsivesi su darbininke – nepasigailėsi, o apsivesi su gražuole – ramybės neturėsi.
- Apsivesi su pinigais – būsi su ragais.
- Aš mergytę myliu, bet kai vesti – tyliu.
- Bėda vedus, bėda nevedus.
- Geriau senmergystė negu bloga moterystė.
- Ne tas myli, kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda.
- Nevedęs – kaip vilkas, vedęs – kaip šilkas.
- Nuo lūpų močios pienas nenudžiūvęs, jau ženytis[1] nori.
- Pasturgalis niežti – ženytis[2] nori.
- Užsigeidė kaip merga ženytis[3].
- Vedybos kaip radybos.
- Vedybos – ne vagystė.
- Veli[4] su žila kasa, su žalia rūta numirt negu už tokio ištekėt.
- Vesti – ne vyžas apsiauti.
- Daug rinksies, liksi nevedęs.
- Ant greito žirgo tuoktis nejok.
- Pirk akimis, o ne ausimis, bet vesk ausimis, o ne akimis.
- Ištekėti – ne naują skrybėlaitę užsidėti.
- Kai tuokiasi du išsiskyrę – keturiese gulasi į lovą.
- Gyvenimas ne visada baigiasi mirtimi, kartais jis pasibaigia vestuvėmis.
- Jei nori vesti gražią, protingą ir turtingą – vesk tris kartus.
- Meilė yra laikinos beprotystės forma, išgydoma tik santuoka.
- Santuoka – labai rimtas žingsnis ir dera gerai pagalvoti, prieš kišant ten galvą ir visą kitą…
- Santuokos trukmė yra atvirkščiai proporcinga vestuvių išlaidoms.
- Vesti niekada nevėlu, bet visada per anksti.
- Visi geri – jau vedę (ištekėjusios). – To loginė išvada: Jei asmuo nevedęs (netekėjusi), tam yra priežastis.
Taip pat skaitykite
[keisti]Priešinga
[keisti]Nuorodos
[keisti]
