Vyšninis makoras
| Tieghemella heckelii |
|---|
 Vyšninis makoras |
| Apsaugos būklė |
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Tieghemella heckelii (A.Chev.) Pierre ex Dubard, 1907 |
| Sinonimai[2] |
|
Vyšninis makoras (Tieghemella heckelii) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sapotinių (Sapotaceae) šeimos lapuočių medžių rūšis.
Vyšninis makoras morfologiškai labai artima rūšis afrikiniam makorui (Tieghemella africana), kurios yra vienintelės rūšys makorų (Tieghemella) gentyje. Tuo pačiu, abiems makorų rūšims yra artimiausios mėklainių (Mimusops) genties rūšys.[3]
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vyšninių makorų savaiminės ir pagrindinės augavietės yra Vakarų Afrikos pietiniuose regionuose – nuo Siera Leonės iki pietvakarių Nigerijos, taip pat izoliuota populiacija auga Kongo Demokratinės Respublikos vakaruose.[4]
Augavietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vyšniniai makorai dažniausiai viršutinės miško ardų dalies – miško skliauto medžiai. Jie dažniausiai aptinkami visžaliuose drėgnuose atogrąžų miškuose, ypač plačiai paplitę sengirėse.[5] Jauni medeliai puikiai pakenčia pavėsį, bet gali išgyventi ir saulėtoje vietoje.[3]
Apibūdinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aukštų, dažniausiai miško skliauto medžių rūšis – paprastai užauganti iki 55 m aukščio.[3] Kamienas cilindriškas, tiesus ir iki 32 m aukščio – bešakis. Kamieno skersmuo paprastai siekia 130 cm, kartais net iki 300 cm.[5]
Ganos pietryčiuose esančiame Rytų regione, netoli nuo Akim Odos miesto esančio Akyem Aprokumase miestelio apylinkėse, individas žinomas kaip “Didysis medis“ yra aukščiausias Vakarų Afrikoje – jo aukštis 66,5 m, kamieno skersmuo 396 cm.[6]
Lapkočiai liekni, 1,5–4 cm ilgio. Lapai elipsiški arba pailgai kiaušiniški, 6-15 cm ilgio ir 2-6,5 cm pločio.[3]
Balanas pilkai rausvos spalvos su raudonai rudu branduoliu, o mediena gražios tekstūros, vidutinio kietumo ir patvari.
Panaudojimas[3]
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mediena parduodama kaip ‘makore’ arba anglišku pavadinimu – ‘cherry mahogany’, naudojama baldams, išorės ir vidaus konstrukcijoms, grindims, durims, transporto priemonių rėmams, sporto reikmenims, geležinkelio pabėgiams, tekinimui ir skulptūroms gaminti, taip pat iš jos gaminama gera ir dekoratyvinė fanera naudojama apdailai ir puošybai, ypač jūrinių objektų reikmėms. Taip pat naudojama drožtiniam lukštui, parketui.
‘Makore’ mediena prekiaujama tarptautinėje medienos rinkoje, tačiau jos gamyba yra nedidelė dėl ribotų natūralių medynų išteklių. Ja dažnai prekiaujama kartu su ‘douka’ – afrikinių makorų (Tieghemella africana) mediena. ‘Makore’ medienos eksportas iš Dramblio Kaulo Kranto sumažėjo nuo 70 000 m³ 1960 m. iki 28 000 m³ XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje ir 6 000 m³ XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje. 1994 m. Gana eksportavo 2100 m³ ore išdžiovintos makore pjautinės medienos už vidutinę 510 JAV dolerių/m³ kainą, 3200 m³ pjautinės faneros už vidutinę 780 JAV dolerių/m³ kainą ir lankstomos faneros už 1735 JAV dolerių/m³ kainą. 1994 m. Dramblio Kaulo Krantas eksportavo 200 m³ faneros už 1800 JAV dolerių/m³. 2001 m. Gana eksportavo 3500 m³ ‘makore’ faneros.
Sėklų branduoliuose (sėklaskiltėse, vadinamuose „bako“) gausu valgomųjų riebalų, vadinamų „dumori sviestu“ arba „makore sviestu“, kuris šios rūšies natūralaus paplitimo areale yra populiarus kaip kepimo ar prieskonių aliejus ir dažnai naudojamas vietoj palmių aliejaus. Riebalai taip pat naudojami kaip pomada kūnui ir plaukams bei muilo gamyboje.
Mėsingas ir labai lipnus vaisių minkštimas kartais naudojamas kaip klijai paukščiams gaudyti.
Teigiama, kad žievė veiksminga gydant blenorėją ir malšinant dantų skausmą, o Liberijoje jauni pumpurai naudojami gyvatės įkandimams gydyti.
Sėklos naudojamos išvaržai gydyti.[7]
Rūšies vietiniai pavadinimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rūšies natūralaus paplitimo zonoje – Ganoje vadinama ‘abaku’, ‘baku’, Dramblio Kaulo Krante – ‘makore’, o kur rūšies paplitimas retesnis – Gabone, Pusiaujo Gvinėjoje ‘douka’, Gabone dar ir ‘douka douka’, bei Gabone, Pusiaujo Gvinėjoje dar ir ‘okolla’.[5]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „IUCN Red List - Tieghemella heckelii“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2020-06-25.
- ↑ theplantlist.org / Tieghemella heckelii (A.Chev.) Pierre ex Dubard
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 prota4u.org / Tieghemella heckelii (A.Chev.) Roberty[neveikianti nuoroda]
- ↑ africanplantdatabase.ch / Tieghemella heckelii (A. Chev.) Pierre ex Dubard
- ↑ 5,0 5,1 5,2 tropicaltimber.info / MAKORé (Tieghemella heckelii)
- ↑ yen.com.gh / The mystery of the biggest tree in Ghana: Where and how old is it?; by Ryan Mutuku | Monday, July 18, 2022
- ↑ csir-forig.org.gh / Tieghemella heckelii Archyvuota kopija 2022-07-23 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- uses.plantnet-project.org / Tieghemella heckelii
- youtube.com / BIGGEST TREE IN GHANA (vaizdo medžiagoje vyšninių makorų aukščiausias žinomas medis - “Didysis medis“
