Vilniaus miesto savivaldybė
| Vilniaus miesto savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Vilnius | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 21 | ||||||
| Įkūrimo data | 1995 m. | ||||||
| Meras | Valdas Benkunskas | ||||||
| Gyventojų | 630 904[1] | ||||||
| Plotas | 401 km² | ||||||
| Tankumas | 1 573 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 230,7 m (Rokantiškių kalva) | ||||||
| Tinklalapis | vilnius.lt | ||||||
 Vikiteka |
Vilniaus miesto savivaldybėVikiteka | ||||||
Vilniaus miesto savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietryčiuose. Tai vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, apimanti ne tik miestą (Vilnius), bet ir kelias gretimas gyvenvietes. 2024 m. liepos mėn. savivaldybėje buvo 630 904 gyventojai.[1]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybė Lietuvos pietryčiuose. Tai vienintelė miesto savivaldybė šalyje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje). Nepaisant to, didžiąja dalimi savivaldybė sutampa su Vilniaus miesto ribomis.
Per savivaldybės teritoriją teka Neries ir Vilnelės upės. Savivaldybės teritorijoje telkšo 18 ežerų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
Vilniaus miesto savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas
| |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas
| |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas
| |
1941 m. įkurti 4 miesto rajonai (Lenino, Stalino, Dzeržinskio, Tarybų). 1946 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius tapo respublikinio pavaldumo miestu. Nuo 1947 m. buvo 5 miesto rajonai – Dzeržinskio rajonas, Lenino rajonas, Naujosios Vilnios rajonas (panaikintas 1950 m.), Stalino rajonas ir Tarybų rajonas. 1950–1953 m. miestas išlaikė respublikinį pavaldumą (kiti miestai laikinai jį prarado ir tapo srities pavaldumo miestais).
1956 m. panaikintos Smėlynės, Markučių, Valakampių ir Šeškinės apylinkės. 1957 m. gruodį prijungus Naująją Vilnią, panaikintas Dzeržinskio rajonas ir atkurtas Naujosios Vilnios. 1959 m. panaikintos paskutinės 4 miesto apylinkės, sutapusios su miesto rajonų ribomis. 1990 m. liepą Lenino, Spalio, Tarybų ir Naujosios Vilnios rajonai buvo panaikinti, vietoj jų įkurtos 19 seniūnijų.
1995 m. įkurta Vilniaus miesto savivaldybė. 1999 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybei priskirta Trakų rajono savivaldybės Grigiškių seniūnija.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1942 m. | 146 300 | |||
| 1949 m. | 139 | 5 miesto rajonai (11 miesto apylinkių) | ||
| 1957 m. | 4 miesto rajonai | |||
| 1959 m. | 142 | 230 769 | 4 miesto rajonai | 1 miestas (Vilnius) |
| 1967 m. | 153 | 316 400 | ||
| 1970 m. | 265 | 372 100 | 4 miesto rajonai | 1 miestas |
| 1972 m. | 262 | 4 miesto rajonai | 1 miestas | |
| 1976 m. | 263 | 445 900 | 1 miestas | |
| 1979 m. | 475 825 | 4 miesto rajonai | 1 miestas | |
| 1988 m. | 287 | 577 000 | 4 miesto rajonai | 1 miestas |
| 1989 m. | 287 | 576 747 | 1 miestas | |
| 1999 m. | 401 | 588 400 | ||
| 2001 m. (Išsamiau) |
401 | 553 904 | 21 seniūnija | 2 miestai (Grigiškės, Vilnius), 3 kaimai |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 230 769 | 372 100 | 475 825 | 576 747 | 553 904 | 560 190 | ||
| 2011 m.sur. | 2019 m. | 2020 m. | 2021 m.sur. | 2022 m. | 2023 m.[2] | ||
| 538 968 | 570 806 | 580 020 | 588 412 | 592 389 | 625 349 | ||
| |||||||
Administracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Vykdomoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Seniūnijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vilnius suskirstytas į 21 seniūniją, kurios sudarytos iš smulkesnių administracinių vienetų, vadinamų rajonais arba mikrorajonais.
Žemiau, lentelėje pateiktas seniūnijų sąrašas ir jose gyventojų skaičius bei tankis 2023 m. pradžioje:[3]
| Seniūnija | Plotas km² | Gyventojai (2023 m.) |
Gyventojų tankumas km² (2023 m.) |
|---|---|---|---|
| Antakalnio seniūnija | 77,2 km² | 43027 | 557 žm./km² |
| Fabijoniškių seniūnija | 5,87 km² | 37360 | 6365 žm./km² |
| Grigiškių seniūnija | 7,1 km² | 10685 | 1505 žm./km² |
| Justiniškių seniūnija | 2,98 km² | 26263 | 8813 žm./km² |
| Karoliniškių seniūnija | 4,0 km² | 24643 | 6161 žm./km² |
| Lazdynų seniūnija | 9,9 km² | 32045 | 3237 žm./km² |
| Naujamiesčio seniūnija | 4,9 km² | 34668 | 7075 žm./km² |
| Naujininkų seniūnija | 41,1 km² | 36082 | 878 žm./km² |
| Naujosios Vilnios seniūnija | 38,6 km² | 42545 | 1102 žm./km² |
| Panerių seniūnija | 84,94 km² | 11368 | 134 žm./km² |
| Pašilaičių seniūnija | 8,07 km² | 43393 | 5493 žm./km² |
| Pilaitės seniūnija | 13,9 km² | 31373 | 2257 žm./km² |
| Rasų seniūnija | 16,3 km² | 12354 | 758 žm./km² |
| Senamiesčio seniūnija | 4,5 km² | 25619 | 5693 žm./km² |
| Šeškinės seniūnija | 4,4 km² | 29558 | 6718 žm./km² |
| Šnipiškių seniūnija | 3,12 km² | 17270 | 5535 žm./km² |
| Verkių seniūnija | 55,94 km² | 55752 | 997 žm./km² |
| Vilkpėdės seniūnija | 10,3 km² | 19608 | 1904 žm./km² |
| Viršuliškių seniūnija | 2,5 km² | 13821 | 5528 žm./km² |
| Žirmūnų seniūnija | 5,7 km² | 43976 | 7715 žm./km² |
| Žvėryno seniūnija | 2,6 km² | 14004 | 5386 žm./km² |
Vilniaus miesto savivaldybėje gyvena 25 471 žmogus, nedeklaravęs gyvenamos vietos.[3]
Savivaldybės finansai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Savivaldybių biudžetų išlaidos
tūkst. EUR[4] | ||
|---|---|---|
| 2018 | 2019 | |
| Bendros valstybės paslaugos | 68 863,6 | 52 206,7 |
| Gynyba | 212,1 | 168,8 |
| Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga | 2 291,5 | 2 719,1 |
| Ekonomika | 42 232,1 | 58 094,6 |
| Aplinkos apsauga | 37 201,0 | 42 331,2 |
| Būstas ir komunalinis ūkis | 74 410,2 | 77 406,8 |
| Sveikatos apsauga | 10 332,8 | 15 268,8 |
| Poilsis, kultūra ir religija | 22 314,5 | 22 904,7 |
| Švietimas | 287 404,2 | 324 714,5 |
| Socialinė apsauga | 63 697,6 | 64 796,4 |
| Finansinio turto įsigijimo išlaidos | 0,0 | 590,1 |
| Iš viso: | 608 959,6 | 661 201,7 |
| Savivaldybių biudžetų pajamos
tūkst. EUR[5] | ||
|---|---|---|
| 2018 | 2019 | |
| Mokesčiai | 337 133,5 | 358 667,0 |
| Gyventojų pajamų mokestis | 295 265,4 | 314 283,1 |
| Turto mokesčiai | 40 527,3 | 2 719,1 |
| Prekių ir paslaugų mokesčiai | 1 340,8 | 1 348,4 |
| Dotacijos | 202 933,3 | 221 896,0 |
| Lėšos pagal tarpusavio atsiskaitymus | − | − |
| Kitos pajamos | 56 652,6 | 69 536,4 |
| Sandoriai dėl materialiojo ir nematerialiojo turto | 7 075,9 | 10 213,8 |
| Viso pajamų: | 603 795,3 | 660 313,2 |
Švietimas ir ugdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Visų Vilniaus mokyklų kategorija – Vilniaus mokyklos.
- Vilniaus universitetas, įkurtas 1579 metais yra vienas seniausių universitetų Vidurio ir Rytų Europoje[6]
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija
- Vilniaus dailės akademija
- Vilniaus Gedimino technikos universitetas
- Vilniaus kolegija
- Mykolo Romerio universitetas
Nevalstybinės aukštosios mokyklos:
- ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
- Europos Humanitarinis Universitetas
- Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija
- Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
- Kazimiero Simonavičiaus universitetas
Kitos aukštosios mokyklos:
Bendrojo lavinimo mokyklos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- J. Tallat-Kelpšos konservatorija
- 2 jaunimo mokyklos
- Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla
- Vilniaus licėjus
- 18 gimnazijų
- 62 vidurinės mokyklos
- 32 pagrindinės mokyklos
- 21 pradinė mokykla
- 14 mokyklų-darželių
Profesinio mokymo įstaigos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras
- Ugniagesių gelbėtojų mokykla
- Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras
- Vilniaus statybininkų rengimo centras
- Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras
- Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla
- Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla
- Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla
- Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras
- Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras
- Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centras
- Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla
- Pasieniečių mokykla (Medininkuose)
- Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla (Baltojoje Vokėje)
- Mokykla „Art of Beauty“
- Kompiuterinių programų mokymo centras
- Respublikinis energetikų mokymo centras
Miestų partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestai, su kuriais Vilnius yra užmezgęs partnerystės ryšius: [7]
Vilnius yra Baltijos miestų sąjungos narys.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Vilniaus gyventojai“. vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė. 2024 m. birželio 10 d. Nuoroda tikrinta 2024-07-10.
- ↑ „Statistinės suvestinės: Gyventojų skaičius pagal savivaldybes 2023 m. sausio 1 d.“. Vilnius. Valstybės įmonė Registrų centras. 2023-01-01. Nuoroda tikrinta 2023-01-18.
- ↑ 3,0 3,1 vilnius.lt / Vilniaus gyventojai
- ↑ https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=05d71fe8-fb1d-4f28-a50f-24a5e7d82705#/
- ↑ https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=05d71fe8-fb1d-4f28-a50f-24a5e7d82705#/
- ↑ https://www.turizmas.lt/lankytinos-vietos/Vilniaus-universitetas/13554
- ↑ Vilniaus m. miestai-partneriai
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| 54° 49′ 20″ | |||||||||||
| 25° 01′ 40″ |
|
25° 28′ 50″ | |||||||||
| 54° 34′ 00″ |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||
