Pereiti prie turinio

Smilkalinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Smilkalinė prie vienos iš Taipėjaus šventyklų

Smilkalinė – indas, skirtas smilkalų deginimui religinių apeigų, praktinės magijos seansų metu, buityje. Jos gali būti įvairiausios formos ir dydžio, pagamintos iš skirtingų medžiagų, pradedant masinės gamybos paprastais keraminiais puodeliais ir baigiant išskirtinio puošnumo vienetiniais raižytais sidabro ir aukso indais. Daugelyje pasaulio kultūrų smilkalų deginimas nuo seno turėjo dvasinę ir religinę prasmę, tikėta kvapiųjų medžiagų gydomosiomis savybėmis, ir tai atsispindi tam skirtų gaminių dizaine ir puošyboje.

Naudojant buityje granuliuotas smilkymui skirtas aromatines medžiagas, jų uždegimui paprastai yra tam skirti nedideli medžio anglių briketai. Padegus tokio briketo kraštą, jis patalpinamas į smilkalinę, ten liepsna užgesinama. Žarijoms išplitus per visą anglies plotą, galima ant jos padėti smilkalus. Smilkstančių medžiagų dūmas ir kvapai skverbiasi pro indo gaubtuve esančias ertmes.

Krikščioniškose bažnyčiose religinių ritualų praktikoje plačiai naudojamos siūbuojamosios smilkalinės – smilkytuvai.

Taip pat gaminamos smilkalinės, pritaikytos naudojimui su smilkalų lazdelėmis. Šiuo atveju tai pailgos plokščios formos plonos lėkštutės iš medžio, metalo ar keramikos, viename gale užlenktos, su skylėmis, smilkalų padėjimui.