Sąrašas:Lietuvos kariuomenės mūšiai
Oficialios Lietuvos valstybės karinės pajėgos dalyvavo daugelyje mūšių, čia renkamas išsamus oficialiai registruotų karinių susidūrimų ir operacijų sąrašas. Chronologiškai įvykiai skirstomi į:
- mūšius,
- žygius,
- tvirtovių, miestų ar kitų objektų apgultis, šturmus ar gynybą (pagal Lietuvos rolę),
- pajėgų susibūrimus (sukilimai, bajorų konfederacijos, rokošai),
- taikos arba paliaubų sutartis,
- taikos palaikymo misijas,
- kitas karines operacijas ir misijas.
LDK kariuomenės mūšiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvieji karai prieš kryžiuočių ir kalavijuočių ordinus, Lenkiją ir kitas slavų žemes, totorius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karai prieš Kalavijuočių ordiną (iki 1237 m.)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1198 m. – Kuokenės mūšis
- 1203 m. – Polocko, Jersikos ir lietuvių žygis į Livoniją
- 1204 m. – Rygos mūšis
- 1205 m. kovo mėn. – Ruopažių mūšis
- 1206 m. birželio 4 d. – Salaspilio mūšis
- 1207 m. gruodžio 26 d. – Aizkrauklės mūšis
- 1210 m. liepos 12-13 d. – Rygos apgultis
- 1213 m. – Lietuvių žygis į Talavą ir Lielvardę
- 1229 m. – Nalšios mūšis
- 1236 m. rugsėjo 22 d. – Saulės mūšis
Karai prieš Livonijos ordiną (po 1237 m.)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1244 m. – Embutės mūšis
- 1245 m. – Cėsių mūšis
- 1257 m. – Klaipėdos mūšis (1257)
- 1259 m. – Skuodo mūšis
- 1260 m. liepos 13 d. – Durbės mūšis
- 1261 m. – Dzintarės mūšis
- 1262 m. vasario 3 d. – Lielvardės mūšis
- 1263 m. vasario 9 d. – Daugavgryvos mūšis
- 1270 m.
- vasario 16 d. – Karusės ledo mūšis
- tarp liepos 13 ir rugsėjo 22 d. - Padauguvio mūšis
- 1279 m. kovo 5 d. – Aizkrauklės mūšis
- 1279 m. – Kernavės mūšis
- 1281 m. – Jersikos mūšis
- 1287 m. kovo 26 d.– Garuozos mūšis
- 1291 m. – Mažeikos žygis į Talsus
- 1298 m. birželio 1 d. – Turaidos mūšis
- 1331 m. rugpjūčio 17 d. – Šaukoto (Santolės) mūšis
- 1323 m. – Klaipėdos mūšis (1323)
- 1372 m. spalio 20 d. – Palangos mūšis
1345–1377 m. laikotarpiu Livonijos ordinas surengė apie 30 žygių į Lietuvą, dalį jų derino su Kryžiuočių ordino puolimais, siekdami išskaidyti lietuvių pajėgas.
Karai prieš Kryžiuočių ordiną
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1311 m.
- 1314 m. – Kryžiuočių žygis į Naugarduką
- 1315 m. – Kristmemelio mūšis
- 1320 m. liepos 27 d. – Medininkų mūšis
- 1326 m. vasario–kovo mėn. – Brandenburgo žygis
- 1329 m. – Gedimino žygis
- 1329 m. vasario 7 d. – Medvėgalio gynyba
- 1338 m. rugpjūčio 14 d. Galialaukių mūšis (Ragainės mūšis) – Gedimino žygio prieš Ordiną pabaiga
- 1345 m. – Algirdo žygis
- 1348 m. vasario 2 d. – Strėvos mūšis
- 1362 m. kovo–balandžio mėn. – Kauno pilies gynyba
- 1365 m. rugpjūčio pabaiga – Kernavės mūšis
- 1369 m. – Algirdo žygis į Maskvą
- 1370 m. vasario 18 d. – Rūdavos mūšis
- 1373 m. – Švitrigailos žygis
- 1375 m. – Kęstučio žygis
- 1375 m. – Andriaus Algirdaičio žygis
- 1376 m. – Kęstučio žygis
- 1377 m. – Kęstučio žygis
- 1389 m. kovo mėn. – Medininkų mūšis
- 1390 m. rugsėjo 4 - spalio 7 d. – Vilniaus apgultis
- 1394 m.:
- rugsėjo 5-27 d. – Vilniaus apgultis
- rugsėjo 8 d. – Rudaminos mūšis
- 1398 m. spalio 12 d. – Salyno sutartis
- 1402 m.:
- 1404 m. gegužės 22 d. – Racionžo taika
- 1410 m. liepos 15 d. – Žalgirio mūšis
-
Žalgirio mūšis, iš kronikos „en:Berner Schilling“, apie 1480 m.
-
Žalgirio mūšis, iš kronikos „en:Luzerner Schilling“, apie 1515 m.
- 1410 m. liepos 18 – rugsėjo 19 d. – Marienburgo apgultis
- 1411 m. vasario 1 d. – Torūnės taika
- 1414 m. liepa - spalio 7 d. – Bado karas
- 1422 m. rugsėjo 27 d. – Melno taika
Karai prieš totorius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1258–1260 m. – Burundajaus žygis
- 1275 m. – Jagurčino žygis
- 1278–1279 m. – Mamšėjaus žygis
- 1282 m. – Totorių žygis
- 1289 m. – Totorių žygis
- 1362 m. ruduo – Mėlynųjų Vandenų mūšis
Algirdo vadovaujama LDK kariuomenė sumušė totorius ir užėmė Podolę bei Kijevą. - 1399 m. rugpjūčio 12 d. – Vorsklos mūšis
- 1416 m. - Kyjivo apgultis
- 1424 m. ruduo – Odojevo mūšis
- 1482 m. rugsėjo 1 d. – Kyjivo apgultis
Kiti karai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 830 m. – Hoterio žygis prieš kuršius (skandinavų sagos ir kronikos).
- 853 m. – Apuolės mūšis
- 1066 m. – lietuvių karo žygis į Kareliją (minimas Novgorodo beržo tošies įrašuose)
- Apie 1080 m. – Danijos karaliaus Knuto IV Šventojo žygis prieš „kuršių, sembų ir estų karalystes“ (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
Karai prieš slavus
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 983 m. – Vladimiro Sviatoslavičiaus žygis prieš jotvingius
- 1038 m. vasario 16 d. – jotvingių išpuolis prieš Valkavisko miestą
- 1040 m. – Jaroslavo žygis į Lietuvą
- 1058 m. – rusų žygis į lietuvių ir jotvingių žemes (minimas metraštyje „Pasakojimas apie senuosius laikus“).
- 1065 m. – lietuvių antpuolis prieš XI a. pastatytą Polocko kunigaikštystes Breslaujos pilį.
- 1174 m. – Lietuvių žygis į Mozyrių
- 1183 m. – lietuvių žygis į Polocką
- 1203 m. – Černihivo mūšis
- 1226 m. kovo 1 d. – Usviatų mūšis
- 1234 m. – Dubrovnos mūšis
- 1245 m. žiema – Toropeco-Usviatų mūšis
- 1248 m. sausio 15 d. – Protvos mūšis
- 1249 m. – Protvos-Zubcovo mūšis
- 1255 m. – Mindaugo žygis į Liubliną
- 1262 m.
- Mindaugo žygis į Mazoviją
- birželis m. – Jazduvo apgultis
- ruduo – Nebelio mūšis
- Mindaugo žygis į Mazoviją
- 1282 m. spalis – Rovinų mūšis
- 1282 m. spalio 13 d. – Narevo upės mūšis
- 1284 m. – Gardino mūšis
- 1285 m. rugpjūčio 5 d. – Olešnios mūšis
- 1294 m. birželio 10 d. – Trojanovo mūšis. Lietuviai, vadovaujami Vytenio, sumušė Kujavijos lenkus.
- 1321 arba 1325 m. – Irpenės mūšis, vėliau sekęs Kijevo puolimas ir užėmimas.
- 1328 m. – Gardino puolimas
- 1337 m. vasara – Pultusko mūšis
- 1361 m. kovo 20 d. – Vobelio mūšis
- 1376 m. ruduo – Kęstučio žygis į Lenkiją
- 1386 m. balandžio 29 d. – Vichros mūšis
- 1395 m. – Smolensko apgultis
- 1401 m. – Smolensko apgultis
- 1402 m. – Liubutsko mūšis
- 1404 m. – Smolensko apgultis
- 1426 m. rugpjūtis – Kotelno mūšis
Žygiai į Maskvą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1368 m. – pirmasis Algirdo žygis į Maskvą
- 1370 m. – antrasis Algirdo žygis į Maskvą
- 1372 m. – trečiasis Algirdo žygis į Maskvą, po kurio sudaryta Liubutsko taikos sutartis
- liepos 12 d. – Liubutsko mūšis
Karas prieš Lenkiją dėl Haličo-Voluinės paveldėjimo 1340–1392
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1340 m. mirus Haličo-Volynės kunigaikščiui Jurijui Boleslovui Traideniui, teises į paveldėjimą pareiškė LDK remiamas Liubartas ir Lenkijos karalius Kazimieras III.
- 1344 m. – Taikos sutartis tarp Lenkijos ir LDK.
- 1349 m. – Kazimiero žygis
Pasinaudojęs LDK pralaimėjimu Strėvos mūšyje Lenkijos karalius Kazimieras užėmė didžiąją dalį LDK kontroliuotų valdų Voluinėje. - 1350 m. – Kęstutis ir Liubartas su Maskvos kunigaikščio pagalba atsiėmė valdytas teritorijas, pasirašė naują Taikos sutartį.
- 1355 m. birželio 24 m. – Trečioji Taikos sutartis tarp Lenkijos ir LDK.
- 1385 m. – Krėvos sutartimi iš dalies buvo baigti teritoriniai ginčai.
Pilietiniai karai dėl LDK sosto
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karas tarp Jogailos ir Kęstučio/Vytauto
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1380 m. gegužės 31 d. – Dovydiškių sutartis
Jogailos slapta su Vokiečių ordinu sudaryta sutartis, kuria Jogaila įsipareigojo neremti Kęstučio, jeigu šį pultų ordinas. - 1381 m. – Vilniaus užėmimas
Kęstutis, sužinojęs apie Jogailos sutartį su ordinu, užpuolė Vilnių, užėmė sostą, Jogailai paliko Krėvą ir Vitebską. - 1381 m. birželio 12 – Vilniaus užėmimas
Jogailos vadovaujama pusė užėmė sostinę, apgulė Kęstutį Trakuose. - 1382 m. liepos 6 d. – Bražuolės sutartis
Jogailos ir Vokiečių ordino sutartis, iš esmės pratęsianti 1380 m. sutarties sąlygas iki 1382 m. rugsėjo 8 d. - 1382 m. spalio 31 – Dubysos sutartis
Sutarties, kuri turėjo būti pasirašyta 1383 m. liepos 19 d., projektas. Pagal ją ordinui būtų atitekę žemės iki Dubysos. - 1392 m. rugpjūčio 4 d. – Astravos sutartis
Jogailos ir Vytauto sutartis, kuria pastarajam buvo grąžinta Trakų kunigaikštystė ir kitos tėvonijos žemės - 1394 m. – Rudaminos mūšis
Vytautas pralaimėjo kryžiuočiams - 1401 m. – Vilniaus-Radomo sutartis
Vytauto, LDK ir Lenkijos bajorų aktai, kuriais buvo nustatytas teisinis Vytauto kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio statusas.
Karas tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio 1432–1435 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1432 m. gruodžio 8 d. – Ašmenos mūšis
- 1435 m. rugsėjo 1 d. – Pabaisko mūšis
Lenkijos remiamas Žygimantas Kęstutaitis įveikė Livonijos ordino remiamą savo varžovą Švitrigailą. - 1435 m. gruodžio 31 d. – Brastos taika
Karas prieš Mazoviją 1444 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1444 m. – Jono Goštauto iniciatyva LDK kariavo prieš Lenkiją dėl dalies Palenkės – siekta atsiimti šios užimtą Vakarų Voluinę.
Sutartis su Maskva 1449 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1445 m. – Suchodrevo mūšis
- 1449 m. rugpjūčio 31 d. – LDK ir Maskvos didžioji kunigaikštystė sudarė Amžinosios taikos sutartį, jos sąlygas 1494 m. Aleksandro pasiuntiniai siūlė Ivanui III kaip naujos sutarties pagrindą.
Pasienio konfliktai su Maskva 1487–1494
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1494 m. vasario 5 d. – Amžinoji taika
Užbaigė karinį konfliktą, Aleksandras 1495 m. vasario mėn. vedė Ivano III dukterį Eleną, LDK Maskvai užleido Viazmos kunigaikštystę ir šiaurinę Okos aukštupio srities dalį (Vorotinską, Beliovą, Kozelską, Odojevą).
Karas prieš Maskvą 1500–1503 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1499 m. liepos 24 d. – Gorodelsko unija
Tarp Lenkijos ir LDK. - 1500 m. liepos 14 d. – Vedrošos mūšis
- 1501 m. pavasario pab. ar vasaros pr. – LDK ir Aukso Ordos sutartis
Prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę ir jos sąjungininką Krymo chanatą nukreipta karinio bendradarbiavimo sutartis neteko reikšmės jau 1502 m. birželį, kai Krymo totoriai netoli Vorsklos upės kone visiškai sunaikino Aukso Ordos karines pajėgas, o netrukus po to galutinai iširo pati Aukso Ordos valstybė. - 1501 m. birželio 21 d. – Vendeno (Cėsių) sutartis
LDK ir Livonijos konfederacija sudarė sutartį dėl bendrų veiksmų prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę. - 1501 m. lapkričio 4 d. – Mstislavlio mūšis
- 1502 m. rugpjūtis - spalio 17 d. – Smolensko apgultis
- 1503 m. kovo 25 d. – Paliaubos
Paliaubos sudarytos 6 metams. LDK neteko Okos ir Dniepro upių aukštupio teritorijų su 19 pasienio miestų, įskaitant Černigovą, Gomelį, Naugardą-Severską ir Brianską. Prarasta 70 valsčių, 22 miestelių ir 13 kaimų – beveik trečdalis teritorijos.
Karai prieš Krymo chanatą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1506 m. rugpjūčio 6 d. – Klecko mūšis
Lietuvos kariuomenė sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. LDK pajėgoms vadovavo Mykolas Glinskis. - 1511 m. – Rutkų mūšis
Jurgis Radvila Rutkuose prie Kijevo kartu su Jurgiu Olelkaičiu sumušė totorius, atimdami iš jų visą karo grobį. - 1512 m. balandžio 28 d. – Lopušnos mūšis
Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio ir Lenkijos didžiojo etmono Mikalojaus Kameneckio pajėgos sumušė Perekopo (Krymo) totorių chano Mengli-Girėjaus kariuomenę. Lietuvos istorinėje literatūroje šis mūšis paprastai vadinamas Višnioveco mūšiu, nes LDK ir Lenkijos kariuomenės prieš mūšį buvo susitelkusios ties Višnioveco pilimi, už keliolikos km nuo Lopušnos.
Karas prieš Maskvą 1507–1508 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Žygimanto Senojo sutartis su Krymo chanatu prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę
- 1507 m. vasaris – LDK Seimo ultimatumas MDK
- 1507 m. – Mūšis prie Okos
- 1508 m. vasario 2 d. – Glinskio maištas
- 1508 m. liepos 13 d. – Oršos mūšis
- 1508 m. spalio 8 d. – Taikos sutartis
Karas prieš Maskvą 1512–1522 m. (Dešimtmetis karas)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1513 m. sausis-vasaris – Smolensko apgultis
- 1513 m. rugpjūtis-rugsėjis – Smolensko apgultis
- 1514 m. rugpjūčio 1 d. – Smolensko netekimas
Trečią kartą karo metu Maskvai apgulus miestą gynėjai po trijų mėnesių gynybos buvo priversti kapituliuoti. - 1514 m. rugsėjo 8 d. – Oršos mūšis
Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos kariuomenė sutriuškino Maskvos kariuomenę, vadovaujamą Ivano Čeliadino. - 1522 m. rugsėjo 14 d. – Paliaubų sutartis
Nors ir laimėjusi 1514-aisiais Oršos mūšį, tačiau sutartimi atidavė Smolenską Maskvai, paliaubų trukmė – 5 metai.
Kampanija prieš Krymo chanatą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1527 m. sausio 27 d. – Olšanicos mūšis
Konstantinas Ostrogiškis ir jo vadovaujami kunigaikščiai Mykolas Vyšnioveckis ir Andrejus Zbaražskis, sutelkę kariuomenę prie Ostrogo, vijosi totorius ir visiškai juos sumušė ties Olšanica.
Karas prieš Maskvą 1534–1537 m. (Starodubo karas)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1534 m. rugpjūtis - Černigovo apgultis
- 1535 m.
- birželio 30 d. – Starodubo apgultis
LDK kariuomenė vieną pirmųjų kartų panaudojo sprogstamąsias minas ir taip išsprogdino dalį sienos. - liepos 13-15 d. – Gomelio apgultis
- birželio 30 d. – Starodubo apgultis
- 1536 m. vasario 27 d. – Sebežo apgultis
Įgulai kontratakavus kariuomenė pradėjo trauktis Sebežo ežero ledu ir jam įlūžus beveik visa žuvo. - 1537 m. vasario 18 d. – Maskvos paliaubos
5 metų karinių veiksmų pertrūkis, nevirtęs nauja taikos sutartimi, tačiau pratęstas 7 metams 1542-aisiais ir vėl taip pat 1549-aisiais.
Livonijos karas (iki Liublino unijos 1569 m.)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Ivano Rūsčiojo kariai įsiveržia į Lietuvą, „Iliustruotasis metraščių sąvadas“
-
LDK apie 1570 m. (Europos žemėlapio dalis)
- 1559 m. rugpjūčio 31 d. – Pasvalio sutartis
Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris ir Žygimantas Augustas pasirašė sutartį, pagal kurią Livonijos ordinas tapo LDK protektoratu. - 1563 m. – Maskva užėmė Polocką.
- 1564 m. sausio 26 d. – Ulos (arba Časnikų) mūšis
Lietuvos didysis etmonas Mikalojus Radvila Rudasis su ženkliai mažesne kariuomene nugalėjo maskviečius, šių likučiai atsitraukė į Polocką. - 1566 m. – į Maskvą atvyko LDK pasiuntiniai su siūlymu padalyti Livoniją pagal tuo metu užimtas sritis. Sušaukti bajorai nutarė kariauti iki visiško laimėjimo, įskaitant Rygos paėmimą.
LDK kariuomenės mūšiai (1569–1795)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiame sąraše įtraukiami tie ATR kariuomenių veiksmai, kuriuose aktyviai ir ženklia dalimi dalyvavo ir LDK kariuomenė. Nors Liublino unija sukūrė ATR, bet LDK išsaugojo atskirą kariuomenę iki pat valstybės sunaikinimo.
Livonijos karas (po Liublino unijos 1569 m.)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1571 m. – pasirašytos 3 metų paliaubos.
- 1578 m. – užimti Cėsys
- 1578 m. spalio 21 d. – Cėsių mūšis
Sapiega laimėjo prieš maskviečius - 1579 m. – Steponas Batoras atsiėmė Polocką, nusiaubė Smolensko sritį.
- 1579 m. lapkritis - Černigovo apgultis
- 1580 m.:
- 1581–1582 m. – Pskovo apgultis
- 1582 m. sausio mėn. – nepavykus užimti Pskovo, sudaryta Jam Zapolės taikos sutartis, pagal kurią paliauboms numatytas 10 metų terminas
Karas prieš Švediją 1600–1629 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1600–1611 m. kampanija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1600 m. spalio 29 d. – Karksės mūšis
- 1600 m. lapkričio 15 d. – Lambažės mūšis
- 1601 m. – Zigmanto Vazos dėdė Karolis Sudermanlandietis įsiveržė į Livoniją:
- sausio 7 d. – Cėsių mūšis
- birželio 2 d. – Erglės mūšis
- birželio 18 – gruodžio 18 d. – Valmieros apgultis
- birželio 23 d. – Koknesės mūšis
- 1602 m.:
- kovo 25 – gegužės 17 d. – Fellina apgultis
- birželio 30 d. – Revelio mūšis
- gegužės 31 – rugsėjo 30 d. – Paidės apgultis
- 1603 m. kovo 5 d. – Rakverės mūšis tarp LDK ir Švedijos kariuomenių
- 1604 m. balandžio 25 d. – Paidės mūšis
- 1605 m. rugsėjo 27 d. – Salaspilio mūšis
Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su nedidele 3 800 karių kariuomene nugalėjo 14 000 švedų armiją ir nutraukė Rygos apgultį. - 1605 m. – po sėkmingo mūšio sudarytos paliaubos, kurios vėliau pratęstos iki 1608 m.
- 1608 m. rugpjūčio mėn. – Daugavgrivos apgultis
- 1609 m.:
- vasario 28 – kovo 2 d. – Piarnu apgultis
- rugsėjo 23–24 d. – Salio jūros mūšis
- spalio 6 d. – Gaujos mūšis
Zebžydovskio (Sandomiro) rokošas 1606–1609 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1607 m. birželio 6 d. – Guzovo mūšis, kuriame karaliaus pusė nugalėjo sukilėlius
1617–1618 m. kampanija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1617 m.: Švedija užima Daugavrgryvą
- 1617 m.: Švedija užima Piarnu.
1620–1625 m. kampanija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1620 m. lapkričio mėn. – pasibaigus paliauboms Švedijos karalius Gustavas II Adolfas po kelių savaičių apgulties užėmė Rygą.
- 1622 m. rugpjūčio 20 d. – Mintaujos paliaubos
ATR, užsiėmusi karais su Osmanų imperija, pasirašė sau nenaudingas paliaubų sąlygas, kuriomis taika sudaryta iki 1625 m. kovo mėn.
1626–1629 m. kampanija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1626 m. sausio 7 d. – Valės mūšis
Didysis Lietuvos maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pralaimėjo Švedijos karaliui Gustavui II Adolfui. - 1626 m.
- rugsėjo 30 d. – Sėlpilio mūšis
- gruodžio mėn. – Cėsio mūšis
LDK pajėgos vėl pralaimėjo švedams, tačiau puolimą sustabdė.
- 1627 m. sausio 19 d. – Baldenmuižės paliaubos
Separatiškai LDK bajorai sustabdė karo veiksmus prieš Švediją. - 1628 m. vasario 1 d. – Turaidos mūšis
- 1629 m. spalio 26 d. – Altmarko paliaubos
Baigus galioti 1635 m., Vladislovas pareiškė pretenzijas į Švedijos sostą. - 1635 m. rugsėjo 12 d. – sudarytos Štumsko paliaubos, turėjusios galioti 26 metus, Kristupas Radvila turėjo grąžinti Švedija sėkmingai užimtą Cėsių sritį Livonijoje, Lietuvai liko tik žemės pietinėje Dauguvos upės pusėje.
Karas prieš Maskvą (Sumaištis) 1605–1618 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Smolensko apgultis 1611 m.
- 1605 m. birželio 20 d. – Lžedimitrijus kartu su lenkų armija įžengia į Maskvą
- 1610 m. birželio 4 d. – Klušino mūšis
Lenkijos karūnos etmonas Stanislovas Žolkevskis nugalėjo Dmitrijaus Šuiskio (Maskvos) ir Jokūbo Delagardžio (Švedijos) jungtinę kariuomenę. - 1609-1611 m. birželio mėn. – Smolensko apgultis
- 1612 m.
- rugsėjo 1–3 d. – Maskvos mūšis
Jonas Karolis Chodkevičius bandė prasibrauti iki Kremliuje įsitvirtinusios lenkų įgulos, tačiau nesėkmingai. Po poros mėnesių įgula buvo priversta palikti Kremlių. - spalio 26 d. – Kremliaus įgulos kapituliacija
- rugsėjo 1–3 d. – Maskvos mūšis
- 1617 m. spalis – 1618 m. gegužė – Kalugos apsiaustis
- 1618 m. gruodžio 11 d. – Deulino paliaubos
Didžiausias ATR teritorijos išsiplėtimas – gautas Smolenskas. Taika sudaryta 14,5 metų laikotarpiui.
Karas prieš Osmanų imperiją
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1621 m. – Chotyno mūšis
- 1673 metų lapkričio 11 d. – Chotyno mūšis
Smolensko karas 1632–1634 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1632 m. – Maskvos caras Michailas Fiodorovičius paskelbė karą ATR. Jam pasidavė Dorogobužas, Belyj, Naugardas-Severskas.
- 1632 m. gruodžio 5 d. – Maskvos pajėgos apgulė Smolenską.
- 1633 m. rugsėjo 4 - spalio 3 d. – ATR ir Maskvos pajėgų mūšis dėl Smolensko apgulties nutraukimo.
- 1633 m. birželio vidurys – Krymo totorių, vadovaujamų Mubareko Girėjaus, invazija į Rusiją.
- 1634 m. kovo 13 - gegužės 8 d. – Belajos apsiaustis
- 1634 m. – Polianovkos taika, paliktos ankstesnės Deulino paliaubų sąlygos, tik MDK perėjo Serpeiskas, o karalius Vladislovas IV atsisakė į pretenzijų į Maskvos sostą.
Kazokų sukilimas 1649–1654 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1648 m. gegužės 15–16 d. – Geltonųjų Vandenų mūšis
- Turovo apgultis
- Mozyriaus apgultis
- Bobruisko apgultis
- 1649 m. birželio 17–18 d. – Zagalės mūšis
- 1649 m. rugpjūčio 18 d. – Zborovo sutartis
Po triuškinančio pralaimėjimo Jonas Kazimieras pripažino Bogdano Chmelnickio sukilimo teisėtumą ir atleido visiems sukilimo dalyviams. - 1651 m. – Kijevo užėmimas
Karas prieš Maskvą 1654–1667 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karą 1654 m. gegužės 18 d. pradėjo Maskva, po to, kai baigiant malšinti Chmelnickio sukilimą 1653 m. spalį Maskvoje Žemių suvažiavimas pritarė Bogdano Chmelnickio prašymui kazokus prijungti prie Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, o šis po Radoje priimto vienbalsio pritarimo 1654 m. sausį rusų pasiuntiniams prisiekė ištikimybę carui Aleksejui Michailovičiui.
- 1654 m. birželio 20 d. – rusai užėmė Mstislavlį
- 1654 m. rugpjūčio 12 d. – Šklovo mūšis
Jonušas Radvila su 8 000 karių pasitiko 80 000 rusų kariuomenę ir buvo priverstas trauktis.
- 1654 m. rugpjūčio 24 d. – Šepelevičių mūšis
Jonušas Radvila su 6 000 karių pralaimėjo maskviečių 15 000 karių armijai, kuriai vadovavo kunigaikštis Aleksejus Trubeckojus. Ankstesnis pralaimėjimas prie Šklovo ir šis prie Šepelevičių lėmė Smolensko įgulos pasidavimą caro armijai. - 1654 m. rugsėjo 23 d. – Smolensko netekimas
Įgula be mūšio pasidavė caro armijai. - 1655 m. vasario 2 d. – Mogiliovo apgultis
Jonušas Radvila su apytiksliai 15 000 karių armija apgulė 6 000 karių ginamą miestą, tačiau nesėkmingai, gegužės 1 d. apgultį nutraukė. - 1655 m. rugpjūčio 8 d. – Vilniaus netekimas
Rusijos caro daliniai įžengė į Vilnių ir pirmąsyk rašytinėje valstybės istorijoje priešas užėmė Lietuvos sostinę. - 1656 m. spalio 26 d. – Vilniaus paliaubos
Karą prieš ATR pradėjus Švedijai, ATR pasiūlė Maskvai paliaubas. Pagal jas abi šalys įsipareigojo kariauti prieš Švediją ir nesudarinėti su ja separatinės taikos. - 1658 m. – Gadiačių sutartis
ATR ir Kazokų etmono Ivano Vygovskio sutartis dėl Ukrainos tapimo federacine ATR dalimi. - 1658 m. spalio 11 d. – Verkių mūšis
Jungtinės ATR ir kazokų pajėgos pralaimėjo Maskvos kariuomenei. - 1660 m. birželio 28 d. – Palankos mūšis
- 1660 m. rugsėjo mėn. – Gubarevo mūšis
- 1660 m. spalio 8 d. – Basios mūšis
- 1660 m. – Liubaro mūšis
- 1660 m. – Čiudnovo mūšis
- 1660 m. – Slobodiščės mūšis
- 1661 m. pavasaris – Drujos mūšis
- 1661 m. ruduo – Kušlikų kalvų mūšis
- 1661 m. lapkričio mėn. – sėkminga Vilniaus apgulties pabaiga
- 1664 m. – Pirogovo mūšis
- 1666 m. kovo 18 d. – Daugpilio mūšis
- 1667 m. sausio 30 d. – Andrusovo paliaubų sutartis
1666 m. prasidėjusios derybos dėl faktiško kariuomenių ištuštėjimo baigėsi paliaubomis 13,5 metų laikotarpiui, kurios vėliau pratęstos dar 13 metų. Rusijai atiteko Smolenskas, Severskas ir rytinė Ukraina (įskaitant Kijevą laikinam valdymui)
- 1686 m. gegužės 6 d. – Amžinosios taikos sutartis
Maskva išlaikė Kijevą ir kartu prisijungė prie anti-Turkiškosios koalicijos.
Karas prieš Švediją 1655–1660 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1655 m. spalio 20 d. – Kėdainių sutartis
- 1655 m. – Tišoveco konfederacija
- 1656 m.:
- liepos 13 d. – Tykocino mūšis
- spalio 22 d. – Pilypavo mūšis
- lapkričio 20 d. – Labguvos traktatas
- gruodžio 12 d. – Radnot sutartis
- 1660 m. balandžio 23 d. – Olivos taika
Liubomirskio rokošas 1665–1666 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1665 m. – Čestochovos mūšis
- 1666 m. – Matvy mūšis
- 1666 m. liepos 31 d. – Legonikų sutartis
Karas prieš Osmanų imperiją 1683–1699 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1672 m. rugsėjo 26 d. – Kameneco Podolsko kapituliacija
- 1672 m. – Golembo konfederacija
- 1694 m. spalio 6 d. – Ustečko mūšis
- 1699 m. sausio 26 d. – Karlovicų sutartis
Pilietinis karas 1698–1702 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1700 m. lapkričio mėn. – Valkininkų konfederacija
Susitelkė prieš Sapiegas nusiteikusi bajorų grupė. - 1700 m. lapkričio 17 d. – Valkininkų mūšis
Šiaurės karas 1700–1721 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1702 m.:
- kovo 24 d. – Darsūniškio mūšis
- balandžio 5 d. – Vilniaus užėmimas
- balandžio 16 d. – Vilniaus mūšis
- liepos 19 d. – Klišovo mūšis. Švedai nugalėjo ATR ir Saksonijos pajėgas
- 1703 m.:
- kovo 19 d. – Saločių mūšis.
- gegužės 2 d. – Pultusko mūšis. Švedų pergalė, švedai kontroliavo visą centrinę Lenkiją su Varšuva, Poznane ir Krokuva.
- 1703 m. – Varšuvos konfederacija. Augusto II priešininkai 1704 m. pradžioje paskelbė jo detronizaciją
- 1704 m.:
- gegužės 20 d. – Sandomiro konfederacija
- liepos 25 d. – Jekabpilio mūšis
- rugpjūčio 30 d. – Narvos sutartis. ATR sutarė kartu su Rusija kariauti prieš Švediją, paskelbė jai karą
- 1705 m.:
- vasario 13 d. – Palangos mūšis
- 1706 m.:
- sausio 13 d. – Gardino apgultis
ATR pusę iš dalies atstovavo Sandomiro konfederacijos bajorai, palaikantys Rusijos pusę ir nušalintąjį Lenkijos karalių Augustą. - vasario 2 d.– Frauštato (Vschovos) mūšis
- vasario 13 d. – Alytaus mūšis
- kovo 6 d. – Valkininkų mūšis
- spalio 13 d. – Altranštato sutartis
- sausio 13 d. – Gardino apgultis
Tarnogrudo konfederacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1715 m. – Tarnogrudo konfederacija
- 1717 m. – Nebylusis Seimas
Karas dėl sosto paveldėjimo 1733–1735 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1738 m. lapkričio 18 d. – Vienos taikos sutartis, kuria Augustas III pripažintas Lenkijos karaliumi, o Stanislovas Leščinskis atsisakė pretenzijų į sostą.
Radomo konfederacija 1767–1768 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1767 m. birželio 23 d. – konfederacija, suorganizuota Rusijos pasiuntinio Nikolajaus Repnino
Baro konfederacija 1768–1772 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1768 m. vasario 29 d. – Baro konfederacijos sudarymas kovai prieš Radomo konfederaciją
- 1770 m. vasario 12 d. – Blonės mūšis
- 1771 m.:
- birželio 23 d. – Vidavos mūšis
- rugsėjo 24 d. – Stolovičių mūšis
- 1772 m.
- vasario 4 - balandžio 26 d. – Krokuvos pilies apgultis
- rugsėjo 22 d. – ratifikuota Vienos konvencija – Rusijos, Prūsijos ir Austrijos susitarimas dėl I ATR padalijimo
Targovicos konfederacija 1792-1793 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1792 m.:
- balandžio 23 d. – sukilėliai užėmė Vilnių
- gegužės 15 d. – Apso mūšis
- ]gegužės 23 d. − liepos 25 d. – Rusijos kariuomenė (apie 64 tūkst. karių) nugalėjo ATR kariuomenę (apie 45 tūkst. karių). Birželio 14 d. užimtas Vilnius, rugpjūčio pradžioje − Varšuva.
- birželio 11 d. – Myriaus mūšis
- birželio 25 d. – Vilniaus gynyba
Rusijos kariuomenė pradėjo aktyvesnį puolimą, nesėkmingai šturmavo Vilnių, tačiau įsiveržė į šiaurės Lietuvą iki Linkmenų. - liepos 4-5 d. – Zelvos mūšis
- 1793 m. sausio 23 d. – II ATR padalijimas
Tado Kosciuškos sukilimas 1794-1795 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1794 m.:
- kovo 12 d. – generolas Antoni Madaliński, 1-osios Didžiosios Lenkijos Nacionalinės kavalerijos brigados (1500 karių) vadas, atsisakė vykdyti demobilizacijos įsakymą ir patraukė iš Ostrolenkos į Krokuvą, kas sukėlė maištų prieš rusų kariuomenę bangą visoje šalyje.
- balandžio 22-23 d. – Vilniaus sukilimas.
- balandžio 27 d. – Nemenčinės mūšis.
- gegužės 7 d. – Palionių mūšis
- liepos 10 d. – Raigardo mūšis.
- liepos 29 d. – Saločių kautynės.
- 1795 m. – III ATR padalijimas
Lietuvos karinių dalinių veiksmai carinės Rusijos okupacijos metu
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Napoleono Bonaparto kampanija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1812 m. birželio 28 d.
- 1812 m. liepos 1 d. – Pavoverės mūšis.
1831 m. sukilimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1831 m. kovo 25 d. – Raseinių užėmimas. Vieni pirmųjų susiorganizavo Raseinių bajorai ir užėmė Raseinius.
- 1831 m. balandžio 11 d. – Švenčionių kautynės.
- 1831 m. balandžio 22 d. – Marijampolės mūšis.
- 1831 m. balandžio 17–24 d. – Vilniaus apgultis.
- 1831 m. balandžio 29 d. – Kėdainių mūšis.
- 1831 m. gegužės 10-13 d. – Palangos mūšis.
- 1831 m. gegužės 29 d. – Raigardo mūšis
- 1831 m. birželis – Panerių kautynės.
Apie 12 600 Antano Gelgaudo vadovaujamų sukilėlių nusileido generalgubernatoriaus siųstai kariuomenei, didelė dalis sukilėlių pasitraukė į Prūsiją. - 1831 m. – po nesėkmingo bandymo užimti Vilnių sukilėliai atsitraukė į Raseinius, vėliau bandė užimti Šiaulius, tačiau irgi nesėkmingai, tada atsitraukė į Kuršėnus, iš kur pasidalino į kelias dalis ir esminio pasipriešinimo nebeliko.
1863 m. sukilimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1863 m. vasario 2 d. – Čysta Būdos kautynės
- 1863 m. balandžio 21 d. – Genėtinių mūšis
- 1863 m. gegužės 7–9 d. – Biržų kautynės
Zigmanto Sierakausko vadovaujami apie 2500 sukilėlių pralaimėjo caro kariuomenės daliniui.
Lietuvos Respublikos kariuomenės mūšiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karas prieš bolševikus 1919–1920 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1919 m. vasario 8–10 d. – Kėdainių kautynės.
- 1919 m. vasario 10–13 d. – Jiezno kautynės.
- 1919 m. vasario 15 d. – Alytaus kautynės.
- 1919 m. balandžio 2-8 d. – Žaslių kautynės.
- 1919 m. balandžio 8 d. – Vilniaus puolimas.
- 1919 m. gegužės 3 d. – Ukmergės užėmimas.
- 1919 m. gegužės 18–23 d. – Kurklių-Panevėžio operacija.
- 1919 m. gegužės 26 – birželio 3 d. – Kupiškio-Utenos operacija.
- 1919 m. birželio mėn. – Vidžemės katilas.
- 1919 m. liepos mėn. – Dauguvos operacija.
- 1919 m. rugpjūčio 30 d. – Daugpilio puolimas.
- 1920 m. liepos 12 d. – Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis.
Sėkmingi nepriklausomos Lietuvos kariuomenės veiksmai nugalėjo bolševikų dalinius, todėl bolševikų vyriausybė nusileido dėl savo reikalavimų.
Karas prieš bermontininkus 1919 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1919 m. spalio mėn. – Bermontininkų puolimas
- 1919 m. lapkričio 21–22 d. – Radviliškio kautynės
Lietuvos kariuomenės laimėtas mūšis prieš bermontininkus.
Karas prieš Lenkiją 1919–1920 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1919 m. balandžio mėn. – Vilniaus krašto apgultis
- 1919 m. rugpjūčio 29 d. – P.O.W. sukilimas
- 1920 m. liepos–rugpjūčio mėn. – Gardino ir Augustavo puolimas
- 1920 m. spalio 7 d. – Suvalkų sutartis
Tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos sudarytos paliaubos. - 1920 m. spalio 9 d. – Želigovskio maištas.
L. Želigovskio rinktinė, kurią sudarė 1-oji lietuvių-gudų divizija ir 13-asis Vilniaus ulonų pulkas, užėmė Vilnių - 1920 m. lapkričio 17–21 d. – Giedraičių mūšis.
Kartais vadinamas Giedraičių-Širvintų mūšiu, Lietuvos kariuomenės mūšis su Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktine (vadinama Vidurinės Lietuvos kariuomene).
Klaipėdos sukilimas 1923 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1923 m. sausio 15 d. – Klaipėdos sukilimas
Vokietijos ultimatumas 1939 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1939 m. kovo 20 d. – Vokietijos ultimatumas
Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio susitikime su Vokietijos užsienio reikalų ministru Joachimu von Ribbentropu buvo pateiktas Lietuvai ultimatumas: arba Klaipėdos kraštas, arba vokiečių kariuomenė žengia į Lietuvą. - 1939 m. kovo 22 d. – Klaipėdos krašto perleidimas
Apie vidurnaktį Ribbentropo kabinete pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos valstybės sutartis. Lietuvos vyriausybė ultimatumą priėmė kaip neišvengiamą ir neatremiamą blogybę.
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ultimatumas 1940 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1940 m. birželio 15 d. – TSRS ultimatumas
TSRS ultimatumas buvo priimtas, ir generolas Vincas Vitkauskas, Lietuvos kariuomenės vadas, Vyriausybės įgaliotas pasirašė susitarimą su Raudonosios armijos vadovybe dėl netrukdomo Raudonosios armijos įvedimo į Lietuvą.
Kovos Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vokietijos-SSRS karo mūšiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1941 m. birželio 23-27 d. – Raseinių mūšis
- 1944 m. spalio 6-7 d. – Sedos kautynės.
Birželio sukilimas 1941 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1941 m. birželio 25 d. – Birželio sukilimas
Partizanų kovos 1944–1953 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1944 m. gruodžio 16 d. – Pušynės mūšis
Kėdainių aps. Krakių valsčiuje. Apie 300 Vlado Pabarčiaus partizanų visą dieną gynė miške įtvirtintą stovyklą nuo okupantų kariuomenės; padėjo iš Paliepių miškų kpt. K. Bendžiaus ir Liepkalnio būrio (vadas Antanas Sibičius) partizanai; nukovė apie 80–90 kareivių ir karininkų; Vladas Pabarčius pasitraukė į Lenčių miškus. - 1945 m. sausio 12 d. – Lėno miško mūšis
- 1945 m. vasario 21 d. – Liepakojų mūšis
- 1945 m. vasario 27 d. – Panaros mūšis
- 1945 m. kovo 11–13 d. – Kiauneliškio mūšis
- 1945 m. kovo 27 d. – kautynės Ažagų ir Eimuliškio miškuose
Vienos didžiausių kautynių Panevėžio aps.; žuvo per 70 partizanų ir apie 400 Pavеlo Vetrovo divizijos (rus. Ветров Павел Михайлович) kareivių. - 1945 m. gegužės 16 (17) d. – Kalniškės mūšis
Alytaus aps. Simno vls. miške: NKVD kariuomenė apsupo (60–120) partizanų, vadovaujamų Jono Neifaltos-Lakūno; tik sutemus partizanai prasiveržė iš apsupties; žuvo 44 kovotojai, vado žmona kulkosvaidininkė Albina Neifaltienė-Pušelė; sunaikinta daug priešų. - 1945 m. birželio 14–birželio 23 d. – Varčios mūšis
Alytaus raj. Alovės apl.: NKVD kariuomenės 220-asis pasienio pulkas (apie 1000 karių) apsupo 90 partizanų būrį, kuris žvalgams pranešus gerai pasiruošė puolimui. Apsuptiems partizanams pavyko organizuotai ištrūkti iš apsupties. Partizanų žuvo apie 20-30, NKVD nuostoliai nepatvirtintais duomenimis buvo 176 ir daugiau. - 1945 m. liepos 22 d. – Virtukų mūšis
Raseinių aps. Liolių vls.: NKVD baudžiamojoje operacijoje pasienio pulko kareiviai miške netoli Lyduvėnų geležinkelio stoties buvo apsupę 54 partizanus. Žuvo 15 partizanų. - 1945 m. rugpjūčio 5–9 d. – Palių mūšis
Marijampolės aps. Gudelių vls.: apie 70 partizanų užpuolė 3 NKVD pulkai, panaudodami artileriją ir aviaciją; žuvo 17 partizanų, 5 pateko į nelaisvę, nukauta daug NKVD kovotojų. - 1945 m. gruodžio 15 d. – Merkinės mūšis
Alytaus aps. Merkinėje: apie 45 partizanų, vadovaujami Adolfo Ramanausko-Vanago, užpuolė Merkinę; žuvo 5 partizanai, 1 sužeistas, nukauta 15 rusų ir 2 stribai. - 1946 m. gruodžio 12 d. – Notigalės mūšis.
- 1949 m. rugpjūčio 13 d. – Užpelkių mūšis.
- 1954 m. sausio 1 d. – telieka 142 partizanų anot MGB duomenų
- 1955 m. sausio 1 d. – telieka 51 partizanas anot MGB duomenų
- 1965 m. – žūsta partizanai Antanas Kraujelis ir Pranas Končius.
- 1969 m. - žūsta paskutinis partizanas Konstantinas Liuberskis.
Daugiau – Tigro rinktinės mūšiai
Atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarptautinės misijos ir operacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Afganistanas:
- 2002 m. Jungtinių tautų organizacijos (JTO) vadovaujama Tarptautinių saugumo ir paramos pajėgų (ISAF) taikos įvedimo misija
- 2002–2006 m. JAV vadovaujama operacija „Tvirta taika“
- 2007–2008 m. JTO pagalbos misija Afganistane UNAMA
- nuo 2003 m. NATO vadovaujama Tarptautinių saugumo ir paramos pajėgų (ISAF) operacija:
- 2003–2005 m. Lietuvos karo medikai tarnavo Vokietijos vadovaujamoje karo lauko ligoninėje Kabule;
- 2004–2005 m. Lietuvos logistai, krovos specialistai, oro eismo navigatoriai ir kiti kariniai specialistai – Kabulo tarptautiniame oro uoste; Lietuvių karo medikai dalyvavo vienos iš provincijų atkūrimo grupių Mazari Šarife veikloje;
- Nuo 2005 m. Lietuva pradėjo vadovauti Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei (2008 m. gegužės 22 d. žuvo Lietuvos karys srž. Arūnas Jarmalavičius); Afganistane taip pat veikia Lietuvos Respublikos specialioji misija, kuri koordinuoja Provincijos atkūrimo grupės civilinių užduočių įgyvendinimą.
- Albanija:
- Bosnija ir Hercegovina:
- 1996 m. NATO vadovaujama operacija „Operation Joint Endeavour“ (IFOR) (1996 m. balandžio 17 d. operacijoje žuvo Lietuvos karys vyr. ltn. Normundas Valteris)
- 1996–2004 m. NATO operacija „Operation Joint Guard / Operation Joint Forge“ (SFOR)
- nuo 2004 m. Europos Sąjungos (ES) operacija ALTHEA
- Gruzija:
- 2000–2005 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) sienos stebėjimo misija (Gruzijos ir Rusijos Federacijos, Čečėnijos Respublikos pasienio stebėjimo operacija)
- 2005–2007 m. ESBO Paramos apmokant Gruzijos pasieniečius programa
- 2007–2009 m. JTO karinių stebėtojų misija UNOMIG
- 2008–2009 m. ES stebėtojų misija
- Irakas:
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Didžiosios lietuvių pergalės“ (sud. Jonas Užurka). – Vilnius: Eugrimas, 2009. – ISBN 978-9955-790-67-9
- Kn. 1: „Saulės mūšis – baltų vienybės smūgis 1236 m.“: istorinis romanas. – 2009. – 200 p. – ISBN 978-9955-790-64-8
- Kn. 2: „Žalgirio mūšis – lietuvių narsos triumfas 1410 m.“: istorinis romanas. – 2009. – 200 p. – ISBN 978-9955-790-65-5
- Kn. 3: „Oršos mūšis – Lietuvos kariuomenės galybė 1514 m.“: istorinis romanas. – 2009. – 200 p. – ISBN 978-9955-790-66-2
- Tomas Baranauskas. Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje [[1]]