Posadnikas

XV a. Posadniku vadinosi Pastovys.

Posadnikas prašo palaiminimo iš arkivyskupo, XV–XVI a.

Posadnikas (rus. поса́дник 'paskirtasis', pažodžiui - 'pasodintasis') - miesto vadovas Rusioje, paskirtas kunigaikščio arba išrinktas večės.

Istorija

Pirmą kartą terminas posadnikas paminėtas 977 m., kai kunigaikštis Jaropolkas paskyrė posadnikus Novgorode. Vėliau posadnikais vadino aukščiausius išrinktus valstybės pareigūnus Novgorodo žemėje: Novgorode nuo 1136 m., Pskove – nuo 1348 m. ir Chlynove prie Viatkos. Maskvos kunigaikštystei 1478 m. pajungus Novgorodo žemę buvo panaikintos tiek posadniko pareigos, tiek večė. Chlynove tai buvo padaryta 1490 m., Pskove - 1510 m. Večių varpus nukabino ir išvežė į Maskvą.

Posadnikus večėje rinkdavo iš bojarinų šeimų. Novgorode pagal 1354 m. Onciforo Lukiničiaus reformą vietoj vieno posadniko ėmė išrinkinėti 6 posadnikus, užėmusius tą postą iki gyvos galvos. Iš jų kasmet išrinkdavo pagrindinį posadniką (rus. степенный посадник). Pagal 1416–1417 m. reformą posadnikų skaičių padidino 3 kartus, o pagrindinį ėmė rinkti pusmečiui.

Pskove nuo 1308 m. iki 1510 m. žinomi 78 posadnikai. Pskovo posadnikus ilgai skirdavo iš Novgorodo. 1348 m. Novgorodas Pskovui suteikė posadnikų išsirinkimo teisę.