Paprastasis skirpstas

Ulmus minor
Paprastasis skirpstas (Ulmus minor)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Dilenijažiedžiai ( Dilleniidae) Šeima: Guobiniai ( Ulmaceae) Gentis: Guoba ( Ulmus) Rūšis: Paprastasis skirpstas ( Ulmus minor)
Binomas
Ulmus minor Mill., 1768
Sinonimai
Ulmus angustifolia var. cornubiensis (Weston) Melville Ulmus araxina Takht. Ulmus campestris var. cornubiensis Weston Ulmus campestris var. fungosa Aiton Ulmus campestris var. glabra Aiton Ulmus campestris var. planifolia Loudon Ulmus campestris f. propendens (C.K.Schneid.) Rehder Ulmus campestris var. sarniensis Loudon Ulmus campestris var. stricta Aiton Ulmus campestris var. wheatleyi' ' Simon-Louis Ulmus carpinifolia Suckow Ulmus carpinifolia Rupp. ex Suckow Ulmus carpinifolia var. cornubiensis (Weston) Rehder Ulmus carpinifolia f. sarniensis (Loudon) Rehder Ulmus densa Litv. Ulmus diversifolia Melville Ulmus foliacea Gilib. Ulmus foliacea var. stricta (Aiton) Rehder Ulmus foliosa var. wheatleyi (Simon-Louis) Rehder Ulmus fungosa (Aiton) Dum. Cours. Ulmus georgica Schchian Ulmus glabra Mill. Ulmus glabra f. propendens C.K.Schneid. Ulmus grossheimii Takht. Ulmus minor var. cornubiensis (Weston) Richens Ulmus minor var. lockii (Druce) Richens Ulmus minor subsp. sarniensis (Loudon) Stace Ulmus minor var. sarniensis (Loudon) Richens Ulmus minor var. suberosa (Moench) Soó Ulmus minor var. suberosa (Moench) Dostál Ulmus nitens var. stricta (Aiton) A.Henry Ulmus nitens var. wheatleyi (Simon-Louis) A.Henry Ulmus plotii Druce Ulmus sarniensis (Loudon) H.H.Bancr. Ulmus sativa Mill. Ulmus sativa var. lockii Druce Ulmus stricta (Aiton) Lindl. Ulmus stricta var. sarniensis (Loudon) Moss Ulmus stricta var. wheatleyi (Simon-Louis) Bean Ulmus suberosa Moench Ulmus uzbekistanica Drobow Ulmus wheatleyi (Simon-Louis) Druce Ulmus wyssotzkyi Kotov

Paprastasis skirpstas (Ulmus minor) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties medžių rūšis.

Paprastojo skirpsto iliustracija

Lapai

Paprastojo skirpsto Ulmus minor suberosa kamieno žievė

Paprastojo skirpsto medžiai Ispanijoje

Ulmus minor

Paplitimas

Auga Vidurio Europoje, nors daugiau vyrauja Europos pietuose. Šiauriausias jų išplitimo arealas Švedijos Elando ir Gotlando salos, nors manoma kad šiose salose juos išplatino žmonės. Savaime išplitęs ir Mažojoje Azijoje.

Paplitimas ir augavietės Lietuvoje

Savaime paplitusi, bet apyretė Lietuvoje vietinių medžių rūšis, paplitusi daugiausia centrinėse lygumose. Auga miškuose, upių pakrantėse, aliuvio sąnašose su daugeliu lapuočių, taip pat su paprastąja egle, kartais su kadagiu ir paprastąja pušimi. Neretai auginamas parkuose. Mėgsta derlingus vidutinio drėgnumo priesmėlius ir priemolius ir nepakenčia rūgštaus dirvožemio. Pakenčia unksmę.

Matmenys

Paprastai užauga iki 20-30, kartais iki 40 m aukščio, bei iki 1,5-2 m skersmens kamienu (seniausi turi storiausius kamienus). Dabar užregistruotas aukštas skirpstas auga Olandijoje (Utrechte), jo aukštis 33,60 m (2011 metais). Užregistruotas su didžiausia kamieno apimtimi buvo Belgijoje, siekė 6 m apimtį.

Amžius

Gyvena iki 300 metų ar dar ilgiau. Pats seniausias žinomas augantis Graikijai priklausančioje Kerkyros saloje, jo amžius 360 metų. Slovakijoje žinomas vienas seniausių paprastųjų skirpstų, jo amžius su ± 10 metų paklaida apie 262 metai.

Morfologija

Tai lapus metantis medis. Kamieno žievė pilkšvai ruda, išilgai suaižėjusi. Ūgliai ploni, truputį žvilgantys, rausvai rudi ir pilki, dažnai su išilginėmis juostelėmis, arba retkarčiais su kamštinėmis išaugomis. Pumpurai smulkūs, 2-4, kartais 6 mm ilgio, smailūs ir kiaušiniški, jusovai rudi ir švelniai plaukuoti. Lapai ovalūs, kastais beveik rombiški, 5-8, kartais 10 cm ilgio bei 5-8 cm pločio su ryškiomis gyslomis, nusmailėję, dvigubai pjūkliški, žali apaugę šiurkščiais plaukeliais, o jų pamatas nesimetriškas. Lapkotis plonas, 5-12 mm ilgio ir abiejose jo pusėse šakojasi daugiau kaip po dvi šonines gyslas. Žiedai nedideli ir su trumpu 1-2 mm ilgio koteliu, kuokštuose, lapinių pumpurų pažastyse. Apyžiedis geležies rūdžio spalvos su baltomis blakstienėlėmis. Turi 4-5 kuokelius su rūdžio spalvos dulkinėmis. Piestelės už apyžiedį trumpesnės ir baltos. Žydi balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Žiedai apdulkinami vėjo. Sparnavaisis nedidelis ovalus arba atvirkščiai kiaušiniškas, šviesiai gelsvai rudas bei neplaukuotas, apie 11-16 mm ilgio riešutas. Riešutėlis viršutinėje sparnelio dalyje, siekia įkarpą. 1000 sparnavaisių sveria 8-10 g. Sparnavaisiai subręsta gegužės pabaigoje – birželio pradžioje ir netrukus nukrinta. Paprastasis skripstas derėti pradeda 15-20 metų amžiaus. Išvesta daug paprastojo skirpsto hibridų.

Paprastojo skirpsto ligos

Paprastasis skirpstas nukenčia nuo guobų maro.

Panaudojimas

Viduramžiais paprastojo skirpsto lapai buvo naudojami kaip pašaras avims. Medžio žievė anksčiau buvo naudojama medicinoje.

Pavadinimas

Mokslinio, lotynų kalba šios medžių rūšies pavadinimo autorius Philip Miller, gyvenęs 1691–1771 metais.

Nuorodos

• Paprastojo skirpsto mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org), (ipni.org), (tropicos.org) svetaines Anglų k.
• The thickest, tallest, and oldest field elm trees/Ulmus minor (monumentaltrees.com) Anglų k.
• [1] Archyvuota kopija 2012-03-06 iš Wayback Machine projekto. [2] Graikijos Kerkyros saloje augantis seniausias pasaulyje paprastasis skirpstas (nuotraukos).