Omanas
| Omano Sultonatas | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Sultono pasveikinimas“ | |||||
_(orthographic_projection).svg) Omanas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | arabų | ||||
| Sostinė | Maskatas | ||||
| Didžiausias miestas | Maskatas | ||||
| Valstybės vadovai • Sultonas • - • - |
Haitham bin Tariq Al Said - - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
309 500 km2 (70) 0 % | ||||
| Gyventojų • 2018 • Tankis |
4 829 473 (125) 15 žm./km2 (177) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2020 62,305[1] mlrd. $ (75) 14 423[1] $ (49) | ||||
| Valiuta | Omano rialas (OMR) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+4 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė |
1650 m. 1971 m. | ||||
| Interneto kodas | .om | ||||
| Šalies tel. kodas | 968 | ||||
Omanas (arab. عُمَان = ʿUmān), oficialiai Omano Sultonatas (arab. سلْطنةُ عُمان = Salṭanat ʿUmān) – valstybė Pietvakarių Azijoje, Arabijos pusiasalio pietryčiuose, prie Arabijos jūros. Pietvakariuose ribojasi su Jemenu, vakaruose – su Saudo Arabija, šiaurės vakaruose – su Jungtiniais Arabų Emyratais. Šiaurės rytuose Omanas prieina prie Persijos įlankos. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Maskatas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
|---|
| Omano istorija |
| Maganas |
| Omano imamatai: |
| Pirmasis > Antrasis > Trečiasis |
| Svetimšalių valdymas: |
| Bujidai > Kermano sultonatas |
| Nabhani dinastija |
| Portugalai, Osmanai |
| Omano imperija: |
| Jarubidai (1624-1719) > Al Saidai |
| Omanas ir Maskatas, Sutartinis Omanas, Imamatas (1913-57) |
| Omanas, JAE |
Pagrindinis straipsnis: Omano istorija
Omano pakrantėse jau IV tūkstantmetyje pr.m.e. buvo uostų. Jie buvo seniausiųjų civilizacijų, egzistavusių Tigro, Nilo, Eufrato ir Indo baseinuose, prekybos tarpininkai.
VII a. viduryje kraštas atiteko arabų Kalifatui. Įsigalėjo islamas.
750 m. Abasidams nuvertus Kalifatą valdžiusius Omejadus, Omanas tapo imamų valdoma nepriklausoma valstybe − imamatu. Viduriniais amžiais Omano uostai išlaikė savo reikšmę.
Iki 1515 m. beveik visą Omano pakrantę užgrobė portugalai.
1650 m. imamo Abu Jaribo kariuomenė išvadavo šalį, užėmė Ormūzo sąsiaurį ir kai kurias Persijos įlankos salas, dalį Persijos pietryčių pakrantės.
XVII a. šeštajame dešimtmetyje Omano imamai pajungė Zanzibarą ir dalį Rytų Afrikos pakrantės.
1792 m. nuo Omano imamato atsiskyrusiose Omano įlankos pakrantėse susikūrė Maskato sultonatas. XVIII a. pabaigoje Persijos įlankos ir Ormūzo sąsiaurio pakrantę užėmė vahabitai. Šią teritoriją britai pradėjo vadinti Piratų krantu.
XIX a. antroje pusėje Maskatas ir Piratų krantas (vėliau vadintas Sutartiniu Omanu, o nuo 1971 m. nepriklausoma Jungtinių Arabų Emyratų valstybė) tapo D. Britanijos protektoratais.
1920 m. rugsėjo 25 d. as Sibo sutartimi D. Britanijos valdžia ir Maskato sultonas pripažino Omano imamato nepriklausomybę.
Po II Pasaulinio karo Omane buvo rasta didelių naftos telkinių.
1955 m. D. Britanijos ir Maskato sultono Saido ben Teimūro kariuomenės įsiveržė į Omano imamatą ir iki 1959 m. didesniąją jo dalį okupavo.
1970 m. Teimūro sūnus Kabus ben Saidas suvienijo Maskato sultonatą ir Omano imamatą ir paskelbė, kad sukuriamas Omano sultonatas. Buvo pradėti plėsti ryšiai su kitomis valstybėmis, sukurta nacionalinė vyriausybė.
Omanas nuo 1971 m. yra JTO narys.
Politinė sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis: Omano politinė sistema
Omane − absoliutinė monarchija.
Valstybės ir vyriausybės vadovas yra sultonas Kabus ben Saidas (Qabūs bin Saīd as-Saīd), kuris skiria ministrų kabinetą, vadinamą „Divanu“.
Šiandieniniame (2007 m.) Ministrų kabinete yra ir trys moterys ministrės: švietimo, socialinių reikalų ir turizmo srityse.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinis straipsnis: Omano regionai
Omanas suskirstytas į 4 gubernijas (muhafazas) ir 5 regionus (mintagatus). Regionai yra skirstomi į provincijas (vilajas). Omano gubernijos ir regionai yra šie:
Gubernijos
Regionai
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis: Omano geografija
Omano plotas − 309 500 km².
Išilgai Omano įlankos eina Hadžaro (Omano) kalnai (aukščiausias taškas − Šamo kalnas, kuris yra 3353 m aukščio).
Tarp kalnų ir Omano įlankos yra siaura al Batinos žemuma su oazėmis. Omano pietvakariuose plyti Dofaro plynaukštė.
Šalyje auga pusdykumių ir dykumų augalija (į Omano centrinę dalį įsiterpia ar Rub al Chalijaus dykumos rytinis pakraštys), kalnuose − savanos, lapus metantys miškai, pievos; oazėse auga datulės, kokoso palmės.
Omane vyrauja kontinentinis tropinis klimatas.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinis straipsnis: Omano ekonomika
Omanas eksportuoja naftą, datules, žuvis, citrusus.
Omane yra maisto, cemento pramonės, vamzdžių, plastikų dirbinių gamybos įmonių.
Svarbiausias žemės ūkio augalas − datulės (derlius ~50 000 tonų per metus). Be to, auginama tabakas, liucerna, citrinmedžiai, mangamedžiai, granatmedžiai, bananai, javai. Klajokliai beduinai augina kupranugarius, avis, ožkas.
Omano pakrantėse žvejojama, renkami perlai.
Svarbiausi jūrų uostai − Maskatas ir al Matrachas. Netoli Maskato yra as Sibo tarptautinis oro uostas.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinis straipsnis: Omano demografija
.jpg)
Didžioji Omano gyventojų dalis yra arabai. Kaip ir kitose arabų valstybėse, čia gyvena Indijos, Pakistano ir Irano piliečių, kurių dauguma dirba nekvalifikuotą darbą. Valstybinė šalies kalba yra arabų.
Maždaug 75 % gyventojų yra musulmonai ibaditai. Tai yra daugiausiai Omane paplitusi islamo forma, atskira nuo sunizmo ir šiizmo. Likę gyventojai yra daugiausiai sunitai ir šiitai. Hinduistai, budistai, zoroastriečiai, sikhai, bahajai ir krikščionys ir kitų religijų atstovai sudaro mažiau nei 5 % šalies populiacijos. Daugelis nemusulmonų yra pilietybės neturintys imigrantai iš Pietų Azijos.
Pasak 2003 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 81,4 % (vyrų – 86,8 %, moterų – 73,5 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Omane yra 74,16 metų (vyrų – 71,87 m., moterų – 76,55 m.).[2] Gyventojų amžiaus struktūra:[2]
- 0-14 metų: 42,7 %
- 15-64 metų: 54,5 %
- 65 metų ir vyresni: 2,8 % (2009 m. apsk.)
 | ||||||||
| 1950 m. | 1955 m. | 1960 m. | 1965 m. | 1970 m. | 1975 m. | 1980 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 489 000 | 539 000 | 599 000 | 679 000 | 779 000 | 913 000 | 1 175 000 | ||
| 1985 m. | 1990 m. | 1995 m. | 2000 m. | 2005 m. | 2009 m. | - | ||
| 1 482 000 | 1 773 000 | 2 131 000 | 2 534 000 | 3 003 000 | 3 418 000 | - | ||
| ||||||||
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinis straipsnis: Omano kultūra
Omane yra gerai išvystyta juvelyrika. Omano juvelyrai mėgsta gaminti sidabrinius papuošalus, kurie ten labai vertinami.
Tradicinėje Omano architektūroje atsispindi gausybė persiškų ir indiškų elementų. Tarp šiuolaikinio Omano jaunimo populiarus šokis ir naujoji literatūra.
Valstybės diena minima lapkričio 18 d. Tą dieną sultonas Qaboos bin Said švenčia savo gimtadienį.
Ruwi nacionaliniame muziejuje eksponuojama daugybė Omano dailininkų, skulptorių ir kitų menininkų darbų. Tarp kitų žymesnių muziejų yra Omano istorijos muziejus ir sultono Ginklų pajėgų muziejus.
Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Omano sultonatas: informacija turistams Archyvuota kopija 2009-02-28 iš Wayback Machine projekto. (anglų, arabų, prancūzų, vokiečių k.)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||
| |||||||||||||
.svg)
| |||||||||||||
