Pereiti prie turinio

Mistika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mistika (gr. μυστικος 'paslėptas, slaptas') – filosofinis ir teologinis mokymas ir pasaulėvokos būdas, pagrįstas emocijomis, intuicija ir iracionalumu[1]. Įvairios mistinės doktrinos sutinkamos įvairiose pasaulio religijose ir tikėjimuose ir turi tuos pačius bruožus: siekia intuityvizmo ir simbolizmo, siūlo įvairių psichofizinių pratimų praktiką ar meditaciją, būtiną norint pasiekti nustatytą proto ir sielos būseną.

Mistikos šalininkai vadinami mistikais; jie linkę galvoti vadovaudamiesi intuicija ir iracionalumu, ypač tais atvejais, kai kalbama apie nematerialius daiktus. Mistikų nuomone, realumas nesuvokiamas protu ir suprantamas tik iracionaliu būdu, kuris įprastai priešinamas logiškam, moksliniam tikrovės supratimui.