Lyra

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vikipedijoje yra daugiau straipsnių Lyros pavadinimu. Žr. Lira#Lyra

Moters, grojančios lyra fotografija (1913 m.)

Lyra – Senovės Graikų styginis muzikos instrumentas, geriausiai pažįstamas iš Senosios Antikos laikų. Šiuo instrumentu akomponuodavo senovės graikų deklamacijas.

Lyra – citrų šeimos narė. Ja grojama panašiai kaip ir gitara, braukiant, o ne timpčiojant stygas kaip grojant arfa.

Pagal senovės graikų mitologiją, jaunasis dievas Hermis sukūrė lyrą iš didelio vėžlio kiauto, kurį uždengė gyvūnų kailiais ir antilopių ragais. Lyros siejosi su Apolono susilaikymo ir pusiausvyros dorybėmis, priešingomis Dionizo skudučiams, kurie simbolizavo ekstazę ir šventimą.

Vietos pietų Europoje, vakarų Azijoje ar šiaurės Afrikoje buvo laikomos istorinėmis instrumento kilmės šalimis.

Konstrukcija

Lyros rėmas susideda iš tuščiavidurio karkaso arba garso dėžutės. Iš jos nutęsti du sparnai, kurie irgi gali būti tuščiaviduriai ir yra sulenkti į vidų, o išlinkimo pabaigoje – į išorę. Viršuje jie sujungti skersiniu arba jungu. Kitas skersinis, pritvirtintas prie garso dėžutės, formuoja tiltą, perduodantį stygų vibracijas. Žemiausia nata buvo toliausiai nuo grojančiojo; stygos ilgiu per daug nesiskyrė; žemesnėms natoms išgauti turbūt buvo daromos storesnės stygos, kaip smuike ir panašiuose šiuolaikiniuose instrumentuose, arba buvo mažiau įtemptos. Stygas gamino iš žarnų ir įtempdavo tarp skersinio ir tilto, arba iki postygio po tiltu. Buvo galima išgauti dvejopą skambesį: vienu atveju, pririšant stygas prie kojelių, kurios sukinėjasi; kitu atveju, sukeičiant stygų vietas virš skersinio; ko gero, abiem atvejais žmonės naudojosi.

Stygų skaičius

Skirtingose epochose ir kraštuose stygų skaičius kito – dažniausiai lyros turėdavo keturias, septynias arba dešimt stygų. Jomis grojo be postygio ir nė vienas graikiškas aprašymas neaiškina, kad tai kaip nors susiję. Nebuvo naudojamas ir strykas, kuriam plati garso lenta būtų neįveikiama kliūtis. Bet plektrą naudojo pastoviai. Jis buvo laikomas dešine ranka, kad priverstų viršutines stygas skleisti garsą; kitais atvejais jis būdavo pririštas juostele prie lyros. Kairės rankos pirštai liesdavo žemesnes stygas.

Herojiniame amžiuje nebuvo jokių instrumentų, panašių į graikų lyrą. Plutarchas sako, kad Olimpas ir Terpanderis naudojo tik tris stygas savųjų deklamacijų akompanimentui. Vietoj keturių stygų imta naudoti septynias, o vėliau ir aštuonias padvigubinant tetrakordą, o trikordą, siejamą su heksakordu arba šešiastyge lyra, vaizdavo daug archajiškų graikiškų vazų. Nutapyti vaizdai nėra tikslūs, vazų tapytojai mažai dėmesio skyrė visiškam detalių vaizdavimui; dėl to galima manyti, kad jiems svarbiau buvo nupiešti, nei žinoti tikslų skaičių. Buvo įprasta vaizduoti, kad kaire ranka žmogus liečia stygas, o dešinėje laiko plektrą. Graikų civilizacijoje buvusi didelė laisvė ir įvairios tautos stygavo lyrą kaip norėjo, ką parodo išlikę, antikoje naudoti chromatiniai (pustonių) ir neharmoningi (kvartos) skambesiai, pažymintys gyvybingumą ar azijietišką polinkį į rafinuotumą ir intonacijas.