Pereiti prie turinio

Lietuvos ežerai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lūšių ežeras Aukštaitijoje
Giliausias Lietuvos ežeras – Tauragnas
Didžiausias Žemaitijoje – Platelių ežeras

Lietuvoje yra maždaug 2600–2800 natūralių ežerų plotu didesnių nei 0,5 ha (LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastras[1] nurodo 2610, LR ežerų klasifikatorius[2] – 2790). Jų bendras plotas – 880 km².[3] Šalyje taip pat yra virš 3100 mažesnių (0,05–0,5 ha ploto) natūralios kilmės ežerėlių[4], tačiau bendras jų paviršiaus plotas tesudaro 5,34 km². Dalį mažųjų ežerų sudaro senvaginės bei karstinės kilmės vandens telkiniai, kurių skaičius nuolat kinta, todėl tiksliai įvertinti jų skaičiaus neįmanoma.[5] Visi ežerai užima apie 1,37 proc. Lietuvos teritorijos ploto. Be to, šalyje yra apie 1100 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei 0,5 ha[1].

Daugiausia ežerų yra Baltijos ir Žemaičių aukštumose, Dainavos ir Neries-Žeimenos žemumose. Ypač ežeringa sritis – Baltijos aukštumų lanko šiaurinė dalis – Aukštaičių aukštuma. Ten susidarę ištisi ežerynai: Molėtų, Dubingių, Zarasų. Aukštaičių aukštumoje telkšo didžiausi (Drūkšiai, Dysnai), giliausi (Tauragnas, Malkėstaitis), ilgiausi (Asveja, Sartai) ežerai šalyje. Dzūkų ir Sūduvos aukštumose ežerų grupės mažesnės. Ten susidarę Trakų, Aukštadvario ežerynai bei didžiųjų Sūduvos ežerų grupė (Dusia, Metelys, Obelija). Žemaičių aukštumoje tekšo dideli Platelių, Lūksto, Masčio, Biržulio, Germanto ežerai. Dainavos žemumoje driekiasi Veisiejų ežerynas, o Neries-Žeimenos žemumoje – Ignalinos ežerynas. Didžiausias ežeringumas (>11 %) yra šalies šiaurės rytuose, Ignalinos ir Zarasų rajono rytinėje dalyje. Mažiausiai ežerų yra Lietuvos Vidurio žemumoje (<0,5 %) ir Pajūrio žemumoje. Dauguma ežerų telkšo 100–160 m aukštyje virš jūros lygio.

Pagal dubens kilmę Lietuvos ežerai skirstomi į ledyninius (arba glacigeninius), sudarytus ledyno ir jo tirpsmo vandenų (užtvenktiniai, glaciodepresiniai, rininiai, ledo guolio, evorsiniai, senslėniniai), senvaginius (arba fliuviogeninius), lagūninius (arba mareogeninius), pelkinius (arba organogeninius), karstinius, sudėtinguosius ir dirbtinius (arba antropogeninius). Dauguma Lietuvos ežerų susitelkę ledyninės ir upinės kilmės dubenyse. Pagal gylį vyrauja seklūs ir vidutinio gylio ežerai, tik 85 ežerai yra gilesni nei 20 m. 48 % kranto linija mažai vingiuota, 28 % – vidutiniškai vingiuota, 17,5 % – labai vingiuota, 6,5 % nevingiuota.

Pagal pratakumą ežerai skirstomi į:

  • pratakinius (į ežerą ir įteka ir išteka upės) – Lietuvoje tokių 870
  • vandenskyrinius (upės neįteka, tik išteka) – Lietuvoje tokių 300
  • nenutekamuosius (upės įteka, bet neišteka) – Lietuvoje tokių 80
  • akliniuosius (į ežerą upės neįteka ir iš jo neišteka) – visi likę ežerai (dauguma)

Iš visų pratakinių ežerų 650 turi 1 intaką, 140 – 2, 40 – 3 ir 40 – daugiau nei 3 intakus.

Pagal vystymosi stadiją dauguma Lietuvos ežerų yra subrendimo ir senatvės stadijose. Daug ežerų nunyko dėl melioracijos, gamtinės ir antropogeninės eutrofikacijos. Manoma, kad per 12 tūkst. metų užpelkėjo apie 15 tūkst. Lietuvos ežerų.

Ežerų pakrantėse ir atabrade paprastai auga viksvos, ajerai, nendrės, meldai, švendrai, iš plūduriuojančių augalų būdingos vandens lelijos, lūgnės, plūdės, o iš visai pasinėrusių augalų – elodėjos, maurabragiai, dumbliai.

Lietuvos ežerai pagal hidrocheminę sudėtį yra hidrokarbonatų klasės. Bendra mineralizacija >120 mg/l, rūgštingumas 6,5–9,2 pH, hidrokarbonatų >80 mg/l. Dauguma ežerų yra mezotrofiniai (vidutinio maistingumo), mažiau yra eutrofinių (labai maistingų), o aukštapelkėse pasitaiko distrofinių (nemaistingų) ežerų.[6]

Didžiausi ežerai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trisdešimt didžiausių Lietuvos ežerų:[7]

Ežeras Plotas, ha Gylis, m
Drūkšiai 4479,0 33,3
Dysnai 2439,4 6,0
Dusia 2334,2 32,4
Sartai 1331,6 21,9
Luodis 1320,0 18,4
Metelys 1290,0 15,0
Avilys 1258,0 13,5
Platelių ežeras 1200,3 46,0
Rėkyvos ežeras 1180,0 4,8
Alaušas 1054,0 42,0
Lūkstas 991,0 17,0
Asveja 978,2 50,2
Rubikiai 976,9 16,1
Žuvintas 941,0 2,5
Daugai 899,5 42,5
Kretuonas 861,0 10,9
Stirniai 855,4 35,1
Veisiejis 765,2 33,8
Čičirys 715 39,2
Dringis 713,1 24,0
Baltieji Lakajai 699,8 45,0
Obelija 575,0 7,6
Vištytis 543,7 (1783) 54,0
Tauragnas 503,3 62,5
Juodieji Lakajai 495,0 32,8
Žeimenys 436,3 23,5
Baluošas 425,9 33,7
Lūšiai 390,9 37,0
Galvė 361,1 46,7
Asalnai 335,0 33,0

4226,6 ha Drūkšių ežero priklauso Lietuvai.

Vištyčio ežeras yra 1783 ha ploto ir būtų ketvirtas pagal dydį, bet tik mažesnė jo 543,7 ha ploto dalis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje – didžioji dalis priklauso Rusijai.

Giliausi ežerai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgiausi ežerai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ežerai savivaldybėse

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action[neveikianti nuoroda]
  2. ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos ežerų klasifikatoriaus patvirtinimo“. 2003 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 130. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
  3. ↑ Statistikos departamentas Archyvuota kopija 2008-06-18 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Kęstutis Kilkus, Edvinas Stonevičius. 2011. Lietuvos vandenų geografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla|http://www.hkk.gf.vu.lt/publikacijos/Lietuvos_vandenu_geografija.pdf[neveikianti nuoroda]
  5. ↑ Gintaras Valiuškevičius. 2007. Mažieji Lietuvos ežerai: ištekliai, genezė, hidrologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla
  6. ↑ Lietuvos ežerai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 527
  7. ↑ Lietuvos ežerai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_ežerai&oldid=7289820"