Lazdijų valsčius
54°14′š. pl. 23°31′r. ilg. / 54.23°š. pl. 23.52°r. ilg.
| Lazdijų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Lazdijai |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Seinų apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Seinų apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Lazdijų apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Lazdijų apskritis (1944–1950) |
Lazdijų valsčius (rus. гмина Лодзее, lenk. gmina Łoździeje) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Lazdijai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius buvo įkurtas XIX a. 1870 m. jam priskirti Lazdijai, netekę miesto teisių.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Lazdijų rajonui (11 apylinkių) ir Veisiejų rajonui (1 apylinkė).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m.[2] | 151 | 6698 | 1298 | ||
| 1932 m. | 139 | 7860 | 10 seniūnijos [3] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
219 | 12 apylinkių [4] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
|---|---|---|
| Akmeniai | - | Akmenių apylinkė |
| Būda | Būdos seniūnija | Būdos apylinkė |
| Dyviliškiai | Dziviliškių seniūnija | Dyviliškių apylinkė |
| Jurčiūnai | Jurčiūnų seniūnija | Jurčiūnų apylinkė |
| Kamenka | Komenkos seniūnija | Kamenkos apylinkė |
| Kučiūnai | - | Kučiūnų apylinkė |
| Kukliai | Kuklių seniūnija | Kuklių apylinkė |
| Lazdijai | Lazdijų miestelio I seniūnija, Lazdijų miestelio II seniūnija |
Lazdijų apylinkė |
| Miškiniai | - | Miškinių apylinkė |
| Papalazdijai I? | Palazdijų seniūnija | Papalazdijų apylinkė |
| Papečiai | Papečių seniūnija | Papečių apylinkė |
| Žemaitkiemis | Žemaitkiemio seniūnija | Žemaitkiemio apylinkė |
| Iš viso: | 10 seniūnijų | 12 apylinkių |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 6698 žmonės:
- Lietuviai - 73,6% (4930);
- Žydai - 17,03% (1141);
- Rusai - 5,04% (338);
- Lenkai - 3,43% (230);
- Vokiečiai - 0,49% (33);
- Kiti - 0,38% (26).
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1864 | Ramanavas | Mykolas Ksaveras Mockus, pastorius | 1939 |
| 1887 | Guobiniai | Stasys Čiurlionis, inžinierius, politikas | 1944 |
| 1904 | Giraitėliai | Antanas Bendorius, geografas, enciklopedininkas | 1969 |
| 1921 | Krosnėnai | Vincas Jakubauskas, inžinierius | 1994 |
| 1924 | Buniškiai | Kęstutis Jonas Lynikas, chemikas, pinigų gamybos ekspertas | 1997 |
| 1937 | Gilbietis | Matas Vytautas Gutauskas, inžinierius | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 670–676 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 70
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 670 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 673–674 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 71