Krokialaukis

54°26′10″š. pl. 23°45′47″r. ilg. / 54.436°š. pl. 23.763°r. ilg.

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Alytaus rajono savivaldybė

Seniūnija

Krokialaukio seniūnija

Gyventojų

340

Vikiteka

Krokialaukis

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Krókialaukis
Kilmininkas:	Krókialaukio
Naudininkas:	Krókialaukiui
Galininkas:	Krókialaukį
Įnagininkas:	Krókialaukiu
Vietininkas:	Krókialaukyje

Istoriniai pavadinimai

lenk. Krakopol

Krokialaukis – miestelis Alytaus rajono savivaldybės vakarinėje dalyje, 10 km į šiaurės rytus nuo Simno, 6 km į šiaurę nuo kelio 131 Alytus–Simnas–Kalvarija . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Krokialaukio Kristaus Atsimainymo bažnyčia (pastatyta 1872 m.), yra Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus vidurinė mokykla (joje yra etnografinis muziejus), paštas (LT-64041), ambulatorija, kultūros namai, biblioteka. Krokialaukis įsikūręs abipus Nemuno intako Peršėkės, vakariniame pakraštyje telkšo Krokialaukio tvenkinys.

Etimologija

Tai asmenvardinis vietovardis – pavadinimas vedamas iš asmenvardžio Krõkas ir žodžio laũkas.^[2]

Liaudies etimologija pasakoja, jog kadaise šią vietovę prekėmis aprūpindavęs žydas turėjo seną ligotą kuiną. Išgirdę jo kriokimą žmonės sakydavę: „pirklys atkriokia“.^[3]. XX a. tarpukariu vadintas Kriokalaukiu.

Istorija

Krokialaukis įkurtas XVI a., Krokialaukio dvaras žinomas nuo XVI a. antros pusės. Priklausė Alytaus ekonomijai, buvo rakto centras. Jis garsėjo žirgų auginimu. Žirgai buvo skiriami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenei. Prieš 1755 m. pastatyta Krokialaukio bažnyčia. 1819 m. įkurta parapinė, 1870 m. – valdinė pradžios mokykla. Draudžiamąją spaudą lietuvių kalba apylinkėse platino A. Radušis, A. Grinevičius, J. Kancleris ir kiti. 1869–1872 m. pastatyta Krokialaukio Kristaus Atsimainymo bažnyčia, ją pašventino vyskupas Antanas Baranauskas. XIX a. Krokialaukis – palivarkas Kalvarijos apskrityje, valsčiaus centras.^[4]

1935 m. Krokialaukio valstiečiai dalyvavo Suvalkijos valstiečių streike. 1941 m. birželio mėn., 1947 m. ir 1948 m. TSRS valdžia ištrėmė 31 Krokialaukio gyventoją. Po Antrojo pasaulinio karo Krokialaukio apylinkėse veikė Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietmečiu kolūkio centrinė gyvenvietė.^[5] 1978 m. sukurtas Krokialaukio tvenkinys.

2007 m. patvirtintas Krokialaukio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a.	rakto centras	Alytaus ekonomija
XVIII a. pabaiga – 1915 m.	Krokialaukio valsčiaus centras	Kalvarijos apskritis
1919–1934 m.	Krokialaukio valsčiaus centras	Alytaus apskritis
1934–1947 m.	Simno valsčius
1947–1950 m.	Krokialaukio valsčiaus centras
1950–1959 m.	Krokialaukio apylinkės centras	Simno rajonas
1959–1995 m.	Krokialaukio apylinkės centras	Alytaus rajonas
1995–	Krokialaukio seniūnijos centras	Alytaus rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.

1888 m.^[6]

1923 m.^sur.^[7]

1959 m.^sur.^[8]

1970 m.^sur.^[9]

1979 m.^sur.^[10]

1985 m.^[11]

1989 m.^sur.^[12]

2001 m.^sur.^[13]

2011 m.^sur.^[14]

279

253

257

298

272

263

243

239

218

2021 m.^sur.

-

340

-

Žymūs žmonės

Kaime gimė Vidas Mikalauskas, Varėnos rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
Krokialaukio kapinėse palaidotas Tomas Naruševičius, inžinierius, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas.

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 238 p.
↑ Krakopol. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 586 psl. (lenk.)
↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis. Krokialaukis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 120 psl.
↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Krokialaukis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 223 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Krokialaukis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 409
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Nuorodos

Krokialaukis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 571 psl.
Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės

Verebiejai – 6 km

BALBIERIŠKIS – 13 km
Ūdrija – 9 km
Sūkuriai – 7 km

SIMNAS – 10 km

Santaika – 7 km
ALYTUS – 21 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/

[3] „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 238 p.

[4] Krakopol. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 586 psl. (lenk.)

[5] Kazys Misius, Algimantas Miškinis. Krokialaukis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 120 psl.

[6] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)

[7] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-8] Krokialaukis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 223 psl.

[9] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-11] Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Krokialaukis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 409

[12] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[13] Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[14] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]