Kazimieras Piaseckis
| Kazimieras Piaseckis | |
|---|---|
.jpg)
| |
| dailininkas Valentas Vankavičius | |
| Gimė | 1798 m. lapkričio 1 d. Vilnius |
| Mirė | 1882 m. liepos 26 d. (83 metai) Širvintos |
| Tėvas | Ignotas Piaseckis |
| Motina | Juzefa Ivickaitė Piaseckienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija Januškevičiūtė |
| Vaikai | Vaclovas, Paulina, Kazimiera |
| Veikla | filomatas, advokatas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Kazimieras Piaseckis (lenk. Kazimierz Piasecki, 1798 m. lapkričio 1 d. Vilnius – 1882 m. liepos 26 d., Širvintos) – Lietuvos visuomenės veikėjas, filomatas, advokatas.[1][2]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kazimieras Piaseckis gimė 1798 m. lapkričio 1 d. Vilniuje, smulkiųjų bajorų Ignoto ir Juzefos Ivickaitės Piaseckių šeimoje. Be sūnaus Kazimiero Ignotas ir Juzefa Piaseckiai susilaukė trijų dukterų: Paulinos, Sofijos, kuri buvo Aleksandro Zdanavičiaus žmona ir Ignacijaus Zdanavičiaus motina, bei Marijos.[2]
Kazimieras Piaseckis augo tėvų name Literatų gatvėje. Baigęs Vilniaus gimnaziją įstojo į Vilniaus universiteto Moralės ir politikos mokslų skyrių studijuoti teisės. 1819 m. Kazimieras Piaseckis įstojo į Filomatų draugiją. Taip pat priklausė filaretams, dalyvavo kitų filomatams pavaldžių organizacijų veikloje.[3]
Pas Piaseckius atvykęs iš Kauno apsistodavo Adomas Mickevičius. Būtent Piaseckių namo antrame aukšte Literatų gatvėje, 1823 m. spalio 23 d. vėlyvą naktį pagal vieną iš versijų buvo suimtas Adomas Mickevičius ir įkalintas Bazilijonų vienuolyne. Kartu su juo buvo suimtas ir Kazimieras Piaseckis. Šaltiniuose rašoma, jog tardymų metu Piaseckis buvo laikomas Pranciškonų vienuolyne.[2][1] Pasibaigus filomatų procesui, Kazimierui Piaseckiui, griežtai prižiūrimam žandarų, buvo leista pasilikti Vilniuje, tačiau jam uždraudė eiti pareigas valstybės tarnyboje. Išėjęs į laisvę Kazimieras Piaseckis Vilniuje vertėsi advokato praktika ir garsėjo kaip geras advokatas.[4] 1830 m. birželio 17 d. Kazimieras Piaseckis Vilniaus Bernardinų bažnyčioje susituokė su bajoraite Sofija Januškevičiūte, 1831 m. sukilimo dalyvių Adolfo, Eustachijaus ir Romualdo Januškevičių seserimi.[4]
Kazimieras Piaseckis apleistą Širvintų dvarą įsigijo 1839 metais, jį restauravo. Širvintose jis pastatė naują mūrinę bažnyčią, ligoninę, įsteigė mokyklą, savo valstiečiams pastatė gerus namus.[1][2] Kazimieras Piaseckis buvo arbitru, sprendžiant žemės reikalus, garbės kuratoriumi Panevėžio mokykloje.[1] Širvintų dvare Kazimieras Piaseckis rengė kamerinės muzikos vakarus.[5]
Teisininkas, filomatas, Širvintų dvaro savininkas Kazimieras Piaseckis mirė savo dvare 1882 m. liepos 26 d. jau būdamas našliu, t. y. 1876 m. kovo 22 d. palaidojęs 64 metų amžiaus žmoną Sofiją Januškevičiūtę. Paliko sūnų Vaclovą ir dukteris Pauliną bei Kazimierą.[2] Jo sūnus Vaclovas Piaseckis toliau ūkininkavo Širvintų dvare, mirė 1906 m. kovo 23 d., palaidotas senosiose Širvintų kapinėse.[6][7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Vytautas Skuodis. Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. ISBN 9986-19-589-6.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Irma Randakevičienė. XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Piaseckiai ir Zdanavičiai, 2021-06-19, skelbta svetainėje „Voruta.lt” [1]
- ↑ Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Mintis, Vilnius, 1994, p. 1418. ISBN 5-417-00676-9.
- ↑ 4,0 4,1 Irma Randakevičienė. Broliai Adolfas, Eustachijus ir Romualdas Januškevičiai – 1831 m. sukilėliai, jų sąsajos su Vilniumi ir gyvenimo metai, 2023-08-04, skelbta svetainėje „Voruta.lt” [2]
- ↑ Kamerinė muzika Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [3]
- ↑ Glausta Vaclovo Piaseckio biografija skelbta Varšuvos laikraštyje „Slowo", Nr. 27, 1906. [4]
- ↑ Vaclovo Piaseckio ir jo žmonos antkapis senosiose Širvintų kapinėse. Cemety.lt [5]