Kamajai

55°49′12″š. pl. 25°30′14″r. ilg. / 55.820°š. pl. 25.504°r. ilg.

Apskritis

Panevėžio apskritis

Savivaldybė

Rokiškio rajono savivaldybė

Seniūnija

Kamajų seniūnija

Gyventojų

548

Vikiteka

Kamajai

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Kamajaĩ
Kilmininkas:	Kamajų̃
Naudininkas:	Kamajáms
Galininkas:	Kãmajus
Įnagininkas:	Kamajaĩs
Vietininkas:	Kamajuosè

Istoriniai pavadinimai

rus. Комай,^[2] rus. Комае

Kamajai – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje, prie kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis , 18 km į pietus nuo Rokiškio. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia (nuo 1909 m.), šventoriaus koplyčia (XX a. I p.), veikia A. Strazdo gimnazija, biblioteka, paštas (LT-42022).

Iš rytų ir šiaurės miestelį juosia Jara-Šetekšna. Greta miestelio yra Kamajų kaimas. Į vakarus nuo Kamajų yra Petriošiškio telmologinis draustinis.

Etimologija

Miestelio vardo kilmė neaiški. Kai kurie tyrėjai mano, kad kažkada buvęs ežeras Kamajys ar upė Kamaja (kalbininkas Aleksandras Vanagas būtent su pastarąja siejo miestelio vardą),^[3] tačiau apie Kamajus tokių vandenvardžių nėra minima. Yra spėjimų, kad tai galbūt sėliškas vietovardis.

Kita versija teigia, kad vietovardis yra perkeltinis^[4] – galbūt į vietovę iš dabartinėje Baltarusijoje prie Lietuvos sienos esančio miestuko Kamojų (netoli Adutiškio, jame dar ir dabar yra lietuvių) atvyko koks nors žmogus (galbūt dvarininkas) ir pavadino gyvenvietę savo tėvonijos ar gimtinės garbei. Šioji versija gali būti labiau įtikima, kadangi 1541 m. minimas Kamajų dvaras, iš pradžių priklausęs Kamajevskiams.^[5].

Istorija

Į šiaurę nuo miestelio yra I tūkstantmečio pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžios Rudžių piliakalnis su gyvenviete. Kamajų dvaras žinomas nuo 1541 m. (iš pradžių galbūt kaip Urbaniškio palivarkas, priklausęs Svėdasų dvarui), kaimas prie dvaro išsiplėtė XVI a. 2-ojoje pusėje. Nuo 1594 m. priklausė Tyzenhauzams. 1635 m. pastatyta medinė Kamajų bažnyčia, 1737 m. ji sudegė, pastatyta nauja, 1820 m. perstatyta, 1897 m. nugriauta. 1905 m. pastatyta nauja Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia, architektas Florianas Vyganovskis.

XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje Kamajai nukentėjo per karus. 1774 m. įsteigta parapinė mokykla, 1864 m. ar 1865 m. vietoj jos – valdinė pradžios mokykla. Nuo XIX a. pradžios iki 1950 m. Kamajai buvo valsčiaus, 1950–1995 m. apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.

1863 m. balandžio 21 d. Kamajus buvo užėmę Antano Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kamajuose platino R. Baguslauskienė, Konstantinas Narkevičius, I. Starkus, Juozas Šeikus, A. Tervydis, Domininkas Tumėnas ir kiti. Čia veikė kahalas. XIX a. pabaigoje Kamajai – Zarasų apskrities miestelis, parapijos centras.^[6]

1903 m. vyko slapti lietuviški vakarai su vaidinimais. 1905 m. čia veikė LSDP grupė, vyko anticarinės demonstracijos. 1908 m. įkurtas Saulės draugijos skyrius turėjo biblioteką, nuo 1909 m. veikė draugijos pradinė mergaičių mokykla, 1944–1948 m. progimnazija, nuo 1948 m. vidurinė, dab. Kamajų Antano Strazdo gimnazija.

Pokario metais apylinkėse veikė Algimanto apygardos, Kunigaikščio Margio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1913 m. ir 1915 m. Kamajai sudegė, nukentėjo ir per II pasaulinį karą, susprogdinti bažnyčios bokštai. 1945 m. liepos 14 d. netoli Kamajų, Kurkliečių kaime, įvyko Svėdasų valsčiaus partizanų susirėmimas su NKVD kariuomene. Pokario metais Kamajuose pastatyti meninio lavinimo centras, vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka. Veikia žemės ūkio bendrovė.^[7]

2005 m. birželio 23 d. Prezidento dekretu patvirtintas Kamajų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia – 1915 m.	Kamajų valsčiaus centras	Zarasų apskritis
1919–1950 m.	Kamajų valsčiaus centras	Rokiškio apskritis
1950–1995 m.	Kamajų apylinkės centras	Rokiškio rajonas
1995–	Kamajų seniūnijos centras	Rokiškio rajono savivaldybė

Architektūra

Miestelio senoji dalis stačiakampio plano, susiklostė apie 1745 m. pagal klasicistinės architektūros principus rekonstravus spindulinį planą.

Neogotikinėje Šv. Kazimiero bažnyčioje, pastatytoje 1905 m., 1944 m. nugriauti bokštai neatstatyti – yra vertingų medinių skulptūrų („Šv. Kazimieras“, „Šv. Jurgis“, „Nežinoma Šventoji“, „Šventasis su knyga“, „Vyras su toga“, trys angelų skulptūros, visos XVIII a.), kun. J. Jokimo bareljefas (1934 m., skulptorius Antanas Aleksandravičius), neogotikiniai altoriai, padaryti Zagorskio dirbtuvėje Šiauliuose, 1934 m. vargonai.

Bažnyčios šventoriuje stovi stogastulpis su ornamentuotu kryžiumi, XX a. pradžia. Šventoriaus koplyčioje įrengtas poeto kunigo Antano Strazdo muziejus.

Centrinėje miestelio aikštėje – Antano Strazdo paminklas, pastatytas 1933 m., skulptorius Antanas Aleksandravičius.^[8]

Gyventojai

1610–1631 m. Kamajuose buvo 16-17 šeimų, kuriose gyveno 72 žmonės,^[9] o 1724 m. – 12 šeimų.

Demografinė raida tarp 1860 m. ir 2021 m.

1860 m.

1865 m.*^[2]

1897 m.^sur.

1902 m.^[10]

1923 m.^sur.^[11]

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[12]

1977 m.

500

1 105

1 051

701
625 (miestelyje)
76 (dvare)

504

574

685

1979 m.^sur.^[13]

1985 m.^[14]

1989 m.^sur.^[15]

2001 m.^sur.^[16]

2011 m.^sur.^[17]

2021 m.^sur.^[18]

-

772

730

725

681

577

548

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Kamajuose gimė:

Bronius Bakšys, inžinierius mechanikas, Lietuvos mokslo premijos laureatas.
Dalia Cinauskaitė, teatro aktorė.
Jurgis Smolskis, knygnešys, dramaturgas, prozininkas, revoliucinis politinis veikėjas.

Kamajuose mirė ir buvo palaidotas dvasininkas ir poetas Antanas Strazdas (1763–1833 m.). Jis čia su pertraukomis gyveno nuo 1816 metų. Miestelio aikštėje pastatytas paminklas jam (1933 m., skulptorius Antanas Aleksandravičius).

1956 m. Kamajuose slapstėsi Lietuvos partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas su žmona, partizane Birute Mažeikaite ir dukra Auksute, kuri svetimu vardu iki tėvų arešto 1956 m. spalio 12 d. lankė Kamajų mokyklą.

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ ^2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 703 psl.
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 22
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 81–83
↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 198 p.
↑ Komaje. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 297 psl. (lenk.)
↑ Algimantas Miškinis. Kamajai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 247 psl.
↑ A. Baliulis, A. Miškinis Kamajai / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai t. 6. Vilnius 1983 m.
↑ „Kamajų seniūnija“. kamajai.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Algimantas Miškinis ir kt. Kamajai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 193
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2016-04-08 iš Wayback Machine projekto.
Kamajų ir kamajiškių nuotraukų galerija (1900–1958)
Kamajai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 165 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

PANEMUNĖLIO GS – 14 km
Salos – 9 km

ROKIŠKIS – 17 km
Sėlynė – 10 km

Kamajėliai – 6 km

Kalviai – 7 km
SVĖDASAI – 17 km

Jūžintai – 13 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[GSSRI-2] 2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 703 psl.

[3] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 22

[4] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 81–83

[5] „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 198 p.

[6] Komaje. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 297 psl. (lenk.)

[7] Algimantas Miškinis. Kamajai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 247 psl.

[8] A. Baliulis, A. Miškinis Kamajai / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai t. 6. Vilnius 1983 m.

[kamajai-9] „Kamajų seniūnija“. kamajai.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.

[10] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[11] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[12] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[13] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-14] Algimantas Miškinis ir kt. Kamajai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 193

[15] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[16] Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[17] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[18] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]