Kalesninkai
Kitos reikšmės – Kalesninkai (reikšmės).
| Kalesninkai | ||
|---|---|---|
  Kalesninkai |
||
| 54°11′35″š. pl. 24°50′28″r. ilg. / 54.193°š. pl. 24.841°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šalčininkų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kalesninkų seniūnija | |
| Gyventojų | 506 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Koleśniki | |
Kalesninkai – kaimas Šalčininkų rajono savivaldybėje, prie kelio 127 Babriškės–Varėna–Eišiškės , 10 km į vakarus nuo Eišiškių, netoli Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Stovi mūrinė Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (pastatyta 1922 m.), veikia paštas (LT-17020).
Kalesninkai įsikūrę abipus Versekos intako Turės. Į pietus nuo kaimo yra Šarkučių geomorfologinis draustinis.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vietovardis kilęs arba iš asmenvardžio Kalèsnikas, Kalesnỹkas, arba tiesiai iš bltr. каляснік ʻratų dirbėjas, račiusʼ.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1643 m. bajoras K. Kunavičius karmelitams paskyrė Kalesninkų dvarą. 1676 m. įkurtas karmelitų vienuolynas, prie jo veikė mokykla. 1703 m. pastatyta bažnyčia, 1707 m. įkurta parapija. 1832 m. Rusijos imperijos valdžia bažnyčią ir vienuolyną uždarė, parapiją prijungė prie Eišiškių parapijos, 1838 m. bažnyčia išardyta ir perkelta į Rodūnią (Baltarusija). XIX a. buvo kaimas Lydos apskrityje.[3]
1906 m. įkurta rusiška pradžios mokykla, nuo 1919 m. mokykloje dėstoma lenkų kalba, nuo 1957 m. – vidurinė, 1961 m. pastatytas priestatas, nuo 2006 m. Kalesninkų Liudviko Narbuto vidurinė mokykla. 1915 m. kunigas M. Rudzys-Rudzis įsteigė lietuvišką mokyklą, kurią 1932 m. uždarė lenkų valdžia. 1992 m. įsteigta pradinė mokykla dėstomąja lietuvių kalba, nuo 1997 m. Kalesninkų pagrindinė mokykla.
1922 m. pastatyta Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. 1950–1995 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Tuo metu įkurtas vaikų darželis, biblioteka, paštas, ambulatorija.[4]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Eišiškių valsčius | Lydos apskritis |
| 1940–1947 m. | Eišiškių valsčius | Trakų apskritis |
| 1947–1950 m. | Kalesninkų valsčiaus centras | |
| 1950–1972 m. | Kalesninkų apylinkė | Eišiškių rajonas |
| 1972–1995 m. | Šalčininkų rajonas | |
| 1995– | Kalesninkų seniūnija | Šalčininkų rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||
| 1882 m. | 1905 m.[5] | 1921 m.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1977 m.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 212 | 270 | 371 | 464 | 560 | 550 | 587 | ||
| 1985 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | - | ||
| 601 | 637 | 618 | 639 | 506 | - | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vaclovas Lastauskis (1883–1938), Lietuvos ir Baltarusijos visuomenės veikėjas, Baltarusijos rašytojas.
- Jonas Basiulis (1929–1991), bibliografas, pedagogas.
- Zbigniew Sareło (g. 1949 m.), kunigas, dėstytojas, profesorius.
- Lech Leonovič (g. 1952 m.), Vilniaus rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
- Valdemaras Novickis (1956–2022), rankininkas, olimpinis čempionas, rankinio treneris.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Koleśniki (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 262 psl. (lenk.)
- ↑ Kalesninkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 191 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
- ↑ Kalesninkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 26 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Kalesninkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 197 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kalesninkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 184
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Kalesninkai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 309 psl.
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
| ||||||||||
| Vydeniai – 8 km Kijučiai – 4 km |
|
Mantviliškės – 9 km EIŠIŠKĖS – 12 km | |||||||||
