Juris Alunanas
| Juris Alunanas latv. Juris Alunāns | |
|---|---|
| |
| Juris Alunanas | |
| Gimė | 1832 m. gegužės 13 d. Jaunkalsnava |
| Mirė | 1864 m. balandžio 18 d. (31 metai) Juostenės valsčius |
| Veikla | latvių poetas, kalbininkas, istorikas |
Juris Alunanas (latv. Juris Alunāns, tikrasis vardas Gustavs Georgs Frīdrihs Alunāns, 1832 m. gegužės 13 d. Jaunkalsnava, dab. Maduonos savivaldybė – 1864 m. balandžio 18 d. Juostenės valsčius) – latvių poetas, kalbininkas, istorikas. Vienas aktyviausių jaunalatvių veikėjų
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1854 m. baigė Mintaujos gimnaziją jau mokėdamas graikų, lotynų, rusų, prancūzų, vokiečių, lietuvių kalbas. 1856 m. įstojo į Dorpato universitetą. 1862 m. su Krišjaniu Valdemaru įkūrė ir redagavo laikraštį „Pēterburgas Avīzes“. Laikraščio „Mājas Viesis“ bendradarbis.
Brolio sūnus – aktorius ir režisierius Adolfas Alunanas.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Latvių poezijos pradininkas. 1856 m. išleido pasaulinės poezijos vertimų rinkinį (Horacijus, Heinrichas Heinė, Johanas Volfgangas Gėtė, Aleksandras Puškinas, Frydrichas Šileris ir kiti). Eilėraščiuose („Dainelės“ Dziesminas, 2 t. 1867–1869 m.) gamtos grožis siejamas su žmogaus vidiniu pasauliu, tautos atgimimu (eil. „Rytas“, „Vakaras“), poetizuojama jaunystė (eil. „Žiedelis“), jie pasižymi herojiniu patosu, poetikos įvairove; kai kuriuose yra lietuviškų motyvų. Buvo nacionalinės krypties latvių kalbos tyrinėjimų pradininkas, grynino ją, sukūrė naujadarų. Parašė Lietuvos istorijos (iki Žalgirio mūšio) apžvalgą (1858 m.), kurioje pabrėžė lietuvių ir latvių tautų giminingumą, mokslo populiarinimo straipsnių (3 t. 1859–1860 m.) [1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dziesmiņas, latviešu valodai pārtulkotas, 1856.
- Sēta, daba, pasaule, 1860.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Silvestras Gaižiūnas. Juris Alunanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 402 psl.