Japonijos prefektūros

Japonijos prefektūros (jap. 都道府県 = todōfuken) – Japonijos administraciniai vienetai, susiformavę 1888 m. Jų yra 47, ir dauguma vadinamos 県 ken. Kai kurie administraciniai vienetai turi kitokius pavadinimus: Osaka ir Kyoto vadinami 府 fu, Tokijas – 都 to, Hokkaido – 道 dō. 1871 m. įvedus prefektūras jų buvo virš 300, 1888 m. jų skaičius sumažintas iki 47. 1947 m. išleistu įstatymu prefektūroms suteikta didesnė autonomija ir politinė valdžia.

1. Hokaido prefektūra
2. Aomorio prefektūra
3. Ivatės prefektūra
4. Mijagio prefektūra
5. Akitos prefektūra
6. Jamagatos prefektūra
7. Fukušimos prefektūra
8. Ibarakio prefektūra
9. Točigio prefektūra
10. Gunmos prefektūra
11. Saitamos prefektūra
12. Čibos prefektūra
13. Tokijo prefektūra
14. Kanagavos prefektūra
15. Niigatos prefektūra
16. Tojamos prefektūra
17. Išikavos prefektūra
18. Fukujo prefektūra
19. Jamanašio prefektūra
20. Nagano prefektūra
21. Gifu prefektūra
22. Šidzuokos prefektūra
23. Aičio prefektūra
24. Mijės prefektūra
25. Šigos prefektūra
26. Kioto prefektūra
27. Osakos prefektūra
28. Hiogo prefektūra
29. Naros prefektūra
30. Vakajamos prefektūra
31. Totorio prefektūra
32. Šimanės prefektūra
33. Okajamos prefektūra
34. Hirošimos prefektūra
35. Jamagučio prefektūra
36. Tokušimos prefektūra
37. Kagavos prefektūra
38. Ehimės prefektūra
39. Kočio prefektūra
40. Fukuokos prefektūra
41. Sagos prefektūra
42. Nagasakio prefektūra
43. Kumamoto prefektūra
44. Oitos prefektūra
45. Mijadzakio prefektūra
46. Kagošimos prefektūra
47. Okinavos prefektūra

Sąraše prefektūros išvardytos nuo šiauriausiai esančios iki piečiausiai esančios – toks išvardijimas yra priimtas Japonijoje. Tarpusavyje prefektūros yra grupuojamos į regionus (地方čihō). Smulkesni prefektūrų padaliniai apibendrintai vadinami šičiōson (市町村). Jų yra trys rūšys: miestas (市 ši), miestelis (町 čiō/mači) ir kaimas (村 son/mura).

Senoji administracijos sistema

Žemių ir do ribos

Nors šiuolaikinės prefektūros vaidina svarbų vaidmenį Japonijos gyvenime, jos susiformavo ant daugiau nei tūkstantį metų egzistavusios senosios Japonijos administravimo sistemos, kuri šalyje vis dar svarbi, ypač kalbant apie regionų kultūrą ir tradicijas.

Senoji administracijos sistema buvo sukurta VII a., vykdant Taika reformas, ir rėmėsi kinišku administracijos principu, paplitusiu Rytų Azijoje. Visa Japonija buvo padalinta į septynis 道 dō (ščidō), kurie dalinti į žemes 国 kuni, o šios savo ruožtu dalintos į smulkesnius vienetus (kio, ri), iki paties smulkiausio administracinio vieneto – 戸 to, atitinkančio vieną šeimą.

Žemės, kuni, ypač šalies susiskaldymo laikotarpiu tapusios uždarais pasauliais, vystė savitą kultūrą. Kiekviena jų garsėjo tam tikrais menais, tradicijomis ar produktais. Dar ir dabar plačiai naudojami tokie terminai, kaip Bizen keramika, Kaga audinių dažymas, Ečigo kardai ir pan.

Taip pat skaitykite

• Japonijos prefektūrų sąrašas pagal plotą
• Japonijos prefektūrų sąrašas pagal gyventojų skaičių

Nuorodos

• Japan: Administrative Division (Citypopulation.de)
• Prefectures of Japan (Statoids.com)