Pereiti prie turinio

Izidorius Girčys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Izidorius Girčys
Gimė 1903 m. vasario 28 d.
Bradesiai, Zarasų rajonas
Mirė 1989 m. gegužės 2 d. (86 metai)
Anykščiai
Palaidotas (-a) Traupio, Anykščių raj.
Sutuoktinis (-ė) Adelė Verikaitė-Girčienė (1911–1956)
Vaikai Eugenija, Eugenijus, Aušra, Vilius
Veikla fotografas, fotomenininkas

Izidorius Girčys (1903 m. vasario 28 d. – 1989 m. gegužės 2 d.) – fotografas, Lietuvos fotomenininkas, žurnalistas.

Izidorius Girčys gimė 1903 m. vasario 28 d. Bradesių kaime Zarasų rajone. Girčių šeimoje augo devynetas vaikų. Žemės tėvai turėjo nedaug, todėl vaikai eidavo uždarbiauti pas turtingesnius ūkininkus. 1928 m. I. Girčys Pasvalyje nusipirko seną asmeninį fotoaparatą ir pradėjo fotografuoti.

Mokėsi Šiaulių fotostudijoje „Lietuva“. Panevėžio krašte, Ramygaloje atidarė savo fotostudiją. Pradėjo siųsti nuotraukas į žurnalus ir taip ėmėsi žurnalistinės fotografijos. 1933 m. persikėlė gyventi ir dirbti į Kauną.

Spaudos fotografas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tapęs spaudos žurnalistu I. Girčys bendradarbiavo su populiariausiais Lietuvos Respublikos periodiniais leidiniais. Jo reportažines bei temines nuotraukos dažnai spausdino: ”Trimitas”, ”Karys”, ”Policija”, ”Lietuvos aidas”, ”Mūsų Vilnius”, ”Jaunoji karta”, ”Lietuvos geležinkelininkas”. Daug kartų fotografavo Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną, kitus žymius to meto žmones. Nuotraukas žymėjo specialiu žymekliu: "Spaudos fotografas I. Girčys". Nuo 1937 m. buvo Lietuvos fotografų-profesionalų draugijos narys. Girčys buvo laikomas vienu geriausių ir gabiausių to meto Lietuvos fotografų. Dėl to Kauno fotografų draugija pasiuntė jį pasitobulinti į Prancūziją, susipažinti su fabriko „Liumjer“ produkcija, pasimokyti dirbti su šios garsios firmos gaminiais.

Veikla karo metais ir pokariu

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941–1945 m. Antrojo pasaulinio karo metais I. Girčys su šeima gyveno žmonos tėviškėje Pusbačkių kaime Anykščių rajone. 1945–1948 m. Troškūnuose, Anykščių rajone jis vertėsi privačia fotografo praktika, buvo atidaręs savo fotostudiją. Pokario metu važiuodavo su dviračiu į miškus, fotografuodavo laisvės gynėjus. Yra išlikę jo darytų laisvės gynėjų nuotraukų.

1948 m. pabaigoje Anykščiuose pradėjus leisti rajono laikraštį, I. Girčys tapo pirmuoju Anykščių krašto spaudos fotografu. Iki 1955 m. jis dirbo redakcijose fotokorespondentu ir žurnalistu. Buvo laikomas asmeniniu rašytojo Antano Vienuolio - Žukausko fotografu.

Žmona Adelė Verikaitė-Girčienė (1911–1956) – medikė, anksti mirė. Izidorius liko našlys. Užaugino tris vaikus: Eugenija Girčytė (1944–2008) – tarnautoja, Aušra Girčytė-Grigaravičienė (g. 1946 m.) ir Vilius Girčys (g. 1952 m.), dar vienas sūnus Eugenijus Girčys (1940–1943) mirė vaikystėje.

Izidorius Girčys mirė 1989 m. gegužės 2 d. Anykščiuose. Palaidotas Traupio (Anykščių raj.) kapinėse.

Izidoriaus Girčio fotografijos, laikotarpis 1950-1980 m. Jose Anykščių miestas, jo žmonės, skanuota Irmos Randakevičienės iš negatyvų.

Palikimo išsaugojimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vilniaus anykštėnų sambūrio iniciatyva ir lėšomis įrengta atminimo lentelė Izidoriui Girčiui ant Anykščių bibliotekos sienos

2013 m. rugpjūčio 16 d. fotografo sūnus Vilius Girčys išlikusį fotonegatyvų archyvą atidavė senosios fotografijos mėgėjai dr. Irmai Girniukaitytei Randakevičienei, kuri per metus laiko fotonegatyvus suskaitmenino ir perkėlė į skaitmenines laikmenas. Viso apie 50 000 – 60 000 nuotraukų.

2014 m. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje Irmos Randakevičienės ir Tautvydo Kontrimavičiaus iniciatyva surengta pirmoji personalinė fotografo paroda “Anykščiai Izidoriaus Girčio akimis”.

2017 m. liepos 22 d. I.Girčio fotonegatyvų archyvą Irma Randakevičienė perdavė Anykščių L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai.

Fotografijos istorikas Tomas Ivanauskas tyrinėja I. Girčio fotografijos veiklą ir kūrybos palikimą, parengė ir paskelbė publikacijų šia tema. Jis nustatė, jog žymiosios Nepriklausomos Lietuvos periodo, 1939 m. fotografijos, vaizduojančios Tris Kryžius ir Lietuvos kariuomenės karį, atliekantį sargybą, autorystė priklauso Izidoriui Girčiui.

2019 m. vasario 28 d. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje atidarytas atviras lankytojams Izidoriaus Girčio muziejus, adresas: Vyskupo skveras 1, LT-29145 Anykščiai.[1]

2019 m. liepos 25 d. Anykščių miesto šventės metu skulptorius, profesorius Romualdas Inčirauskas padovanojo Izidoriaus Girčio muziejui savo sukurtą atminimo medalį.

Nuotraukos autorius Izidorius Girčys. Trys kryžiai ir Lietuvos kareivis, atliekantis sargybą, 1939 m.
Izidoriaus Girčio fotografija, skanuota Irmos Randakevičienės iš negatyvo. Joje fotografo sūnus Vilius 1956 m. Anykščių bažnyčios fone be vieno bokšto, sunaikinto gaisro metu
  1. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos informacija apie spaudos fotografo Izidoriaus Girčio muziejų.[1]
  • Margarita Matulytė, Agnė Narušytė. Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija, 1839-1945; 2016.
  • Kontrimavičius Tautvydas. Svetimo laiko vaikas. [2]
  • Kontrimavičius Tautvydas. Laiko ženklai Izidoriaus Girčio fotografijose. [3]
  • Rupinskienė Dalina. Tiesos ieškotojas apie tėtį su fotoaparatu „Smena“. [4] Archyvuota kopija 2021-01-16 iš Wayback Machine projekto.
  • Bagdonas Vytautas. Istoriją rašęs... fotoaparatu. [5]
  • Gudelis Algimantas. Nuvažiuosime kada į Anykščius ir Girčys mus nufotografuos. [6][neveikianti nuoroda]