Hazarai
| Hazarai | |
|---|---|
 Hazarų vaikai iš Bamijano
| |
| Gyventojų skaičius | 4,4–7,5 milijono |
| Populiacija šalyse | .svg){kind=small} Afganistanas:2 737 800–5 779 800 [1]
|
| Kalba (-os) | persų (dari ir hazaragi) |
| Religijos | dominuoja šiizmas, yra nedidelė sunitų mažuma |
| Giminingos etninės grupės | tadžikai, puštūnai, kitos iranėnų tautos |
Hazarai – persiškai kalbanti tauta vidurio Afganistane. Jie išpažįsta šiizmą ir yra trečia pagal dydį Afganistano tauta,[5][6][7] sudaro 9–19 % šalies gyventojų.[1][8][9] 650 000 hazarų gyvena Pakistane ir apie 1 mln. Irane.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hazarus pirmąkart XVI a. pradžioje paminėjo Babūras, o vėliau Abaso I istorikai. Jie perėmė šiizmą XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje valdant Safavidams.[10][11]
Hazarai su kitom tautom tarnavo Ahmado Šacho Duranio armijoje XVIII a. Yra teigiama, kad hazarai buvo išvyti iš Helmando provincijos ir Arghandabo rajono Kandaharo provincijoje. Antrąkart valdant Dost Mohamadui Chanui hazarai buvo pirmąkart apmokestinti, bet išlaikė autonomiją iki Abduro Ramano Chano valdymo XIX a. pabaigoje.
Kai Gandomako sutartis užbaigė Antrąjį Anglų-afganų karą 1880 m., Abduras Ramanas Chanas nusprendė užimti Hazaradžatą ir Kafiristaną. Hazarai priešinosi, tad jo pajėgos vykdė skerdynes. Pietinės Hazaradžato dalies pagailėta, nes ten gyventojai pripažino Abduro Ramano Chano valdžią, o kitur hazarai rėmė jo dėdę Šer Ali Chaną. Abduras Ramanas Chanas suėmė Syed Jafarą, Šeicho Ali genties vadą, ir įkalino Mazar-e-Šarife.
Pirmasis hazarų sukilimas prieš Abdurą Ramaną Chaną įvyko tarp 1888 ir 1890 m., kai sukilo jo pusbrolis Mohamedas Ešakvas ir hazarų Šeicho Ali genties vadai prisidėjo. Sukilimas buvo trumpalaikis, emiras išplėtė savo valdžią hazarų teritorijoje. Abduras Ramanas Chanas loaimėjo sukiršinęs hazarų sunitus ir šiitus.
Išsiuntus Šeicho Ali genties vadus į Kabulą Savar Chanas ir Syed Jafar Chanas priešinosi valdžiai, bet jie buvo nugalėti. Hazarai buvo apmokestinti, afganų valdytojai valdė nugalėtuosius su prievarta. Žmonės buvo nugalėti, kaimai nusiaubti, vadai nužudyti ar įkalinti, o geriausia žemė atiduota afganų klajokliams.
Antrasis sukilimas įvyko 1892 m. pavasarį. Syed Askar Mousavi teigia, kad jo priežastis yra hazarų vado žmonos išprievartavimas, kurį įvykdė 33 afganų kariai. Net Abdurą Ramaną Chaną rėmę hazarų vadai perėjo į sukilėlių pusę. Emiras paskelbė džihadą hazarų šiitams, surinko 40 tūkst. karių, 10 tūkst. raitelių ir 100 tūkst. ginkluotų civilių (dauguma jų buvo puštunų klajokliai). Jo armijai padėjo britų patarėjai. Ši armija nugalėjo sukilėlius Urosgano provincijoje 1892 m. Vietiniai buvo ištremti ar nužudyti.
Dėl stiprios priespaudos hazarai sukilo 1893 m. pradžioje ir užklupę valdžią nepasiruošusią užėmė visą Hazaradžatą. Po kelių mėnesių sukilėliai buvo nugalėti dėl maisto trūkumo. Nedidelės sukilėlių grupės išsilaikė iki metų galo, vyriausybės kariai ištrėmė ištisus kaimus.
Dėl ankstesnių įvykių kilo stipri neapykanta tarp hazarų ir puštunų, kurie palaikė vyriausybę. Manoma, kad Abduras Ramanas Chanas ištrėmė ar nužudė 60% hazarų. Jų žemdirbiai turėjo savo žemę atiduoti puštunams, tad daugelis jų persikėlė į miestus Afganistane ir Irane, kad rastų darbo. Pakistane hazarai draugavo su juos priglaudusiais puštunais.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Afghanistan“. The World Factbook. Central Intelligence Agency. December 13, 2007. Suarchyvuotas originalas 2017-09-20. Nuoroda tikrinta December 26, 2007.
- ↑ 2,0 2,1 Gordon, Raymond G., Jr. (ed.), 2005. Ethnologue: Languages of the World, Fifteenth edition. Dallas, Tex.: SIL International. Online version: http://www.ethnologue.com/.
- ↑ Census of Afghans in Pakistan, UNHCR Statistical Summary Report (Nuoroda tikrinta 2007-12-27)
- ↑ The population of people with descent from Afghanistan in Canada is 48,090. Hazara make up an estimated 9% of the population of Afghanistan depending to the source. The Hazara population in Canada is estimated from these two figures. Ethnic origins, 2006 counts, for Canada Archyvuota kopija 2019-01-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ L. Dupree, „Afghānistān: (iv.) ethnocgraphy“, in Encyclopædia Iranica, Online Edition 2006, (LINK).
- ↑ CIA World Factbook Archyvuota kopija 2017-09-20 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ „A survey of the Afghan people – Afghanistan in 2006 Archyvuota kopija 2013-10-04 iš Wayback Machine projekto.“, The Asia Foundation, technical assistance by the Centre for the Study of Developing Societies (CSDS; India) and Afghan Center for Socio-economic and Opinion Research (ACSOR), Kabul, 2006.
- ↑ {{cit[e web | url=http://www.aljazeera.com/video/asia/2011/11/2011111284512336838.html | title=Hazara community finds safe haven in Peshawar | publisher=Aljazeer English | date=2011-11-12 | accessdate=2011-11-13 | author=Kamal Hyder reports}}
- ↑ „Ethnic Groups of Afghanistan“. Library of Congress Country Studies on Afghanistan. 1997. Nuoroda tikrinta 2010-09-18. „In 1996, approximately 40 percent of Afghans were Pashtun, 11.4 of whom are of the Durrani tribal group and 13.8 percent of the Ghilzai group. Tajiks make up the second largest ethnic group with 15-24 percent of the population, followed by Hazara, 25.1 percent; Uzbek, 6.3 percent; Turkmen, 3.5 percent; Qizilbash, 1.0; 6.9 percent other.“
- ↑ „HAZĀRA: ii. HISTORY“. Alessandro Monsutti (Online leid.). United States: Encyclopædia Iranica. 2003-12-15. Nuoroda tikrinta 2012-08-09.
- ↑ http://fletcher.tufts.edu/Congratulations/faces/~/media/Fletcher/Microsites/congratulations/PDFs/Sarabi.ashx Archyvuota kopija 2011-09-18 iš Wayback Machine projekto.