Gulykla
Gulykla (rus. лежбище) – paplūdimys, kuriame susirenka didelės grupės jūros žinduolių. Gulyklas sudaro ruoniniai, pvz., ausytieji ruoniai – šiauriniai jūrų liūtai, kotikai ir kt.
Gulyklų klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gulyklos skirstomos pagal funkcijas:
- dauginimosi gulyklos (angl. rookery) – į jas gyvūnai atkeliauja daugintis, jose atsiveda jauniklius ir juos paaugina.
- viengungių gulyklos (angl. haulout) – gulyklos, kuriose ilsisi patinai, neturintys patelių.
Gulyklos skiriasi ir pagal gruntą, ant kurio guli gyvūnai:
- akmeninės gulyklos – pvz., paprastieji ruoniai Kurilų salose sudaro gulyklas ant atoslūgio metu pasirodžiusių akmenų.
- žvirgždo gulyklos – pvz., Mednyj saloje (Komandoro salos) šiauriniai jūrų liūtai gulyklas turi žvirgždo paplūdimiuose.
- smėlio gulyklos – pvz., Kalifornijoje šiauriniai jūrų drambliai įsitaiso smėlėtuose paplūdimiuose.
- ledo gulyklos – nemažai ruoninių (paprastasis ruonis, Vedelio ruonis) gulyklas turi ant daugiamečių jūros ledų.
Gulyklų naudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ruoniniai gulyklų paprastai turi nedaug. Pvz., kotikai paplitę visoje šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, bet dauginimosi gulyklas turi tik keliose salose, nors jos gali būti labai didelės: Ruonių saloje dauginimosi metu gulyklose būna apie 55000 kotikų, o XX a. viduryje jų būdavo daugiau 100000[1].
Ausytieji ruoniai gulyklas užima tik kelis mėnesius per metus. Per tą laiką šiųmetiniai ruoniukai paauga ir sutvirtėja, kad galėtų su motinomis plaukti į atvirą jūrą. Dauginimosi metu šiems gyvūnams gulyklos labai reikalingos, o jie gulyklose yra labai pažeidžiami. Todėl gulyklos dažniausiai yra plėšrūnams sunkiai prieinamose vietose, atitvertose uolų, akmenų. Pvz., Kamčiatkos rytiniame krante, Kozlovo kyšulio kekure esančią gulyklą kas keletas metų nusiaubia lokiai – jie atplaukia į gulyklą ir sunaikina daug jauniklių.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ [Кузин А. Е., 1999. Северный морской котик. Москва]