Frydlando apskritis
| Frydlando apskritis Landkreis Friedland | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
| Apygarda | Karaliaučiaus apygarda | |||
| Administracinis centras | Bartų Romuva | |||
.svg){kind=small}
Frydlando apskritis (vok. Landkreis Friedland, nuo 1927 m. Barštyno apskritis, Landkreis Bartenstein) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Bartų Romuva.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskritis sudaryta prūsų bartų žemės viduryje iš Vokiečių ordino Frydlando ir Kroicburgo apskričių. Joje buvo 4 miestai – Bartų Romuva, Barštynas, Domnuva ir Šipenbeilis, 73 seniūnijos ir 1 valstybinis dvaras.
Po Antrojo pasaulinio karo šiaurinė apskrities dalis atiteko TSRS, didesnioji pietinė – Lenkijai.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[1]
| Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai | Žydai |
| 1890 | 42 708 | n.d. | 456 | 181 |
| 1900 | 40 908 | 39 638 | 695 | |
| 1910 | 41 556 | 40 040 | 985 | |
| 1925 | 43 189 | 41 923 | 1 028 | 139 |
| 1933 | 44 638 | 43 130 | 1 279 | 130 |
| 1939 | 48 696 | 45 937 | 1 660 | 22 |
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Heimat Bartenstein. Zsgest. v. Willi Piehl. 2. Auflage. Rendsburg: Möller, 1956.
- Stadt und Kreis Bartenstein. Ostpreußenblatt 19, 1968.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kraštiečių puslapiai Archyvuota kopija 2009-09-03 iš Wayback Machine projekto.
