Eduardas Budreika
Eduardas Budreika (1918 m. rugpjūčio 8 d. Peterburge – 2007 m. spalio 9 d. Vilniuje) – Lietuvos inžinierius, architektas, profesorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1937 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1937–1938 m. mokėsi Karo mokykloje Kaune, 1938–1939 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1939–1940 m. Romos universiteto Teisės fakultete, 1940–1944 m. Vytauto Didžiojo universiteto Architektūros fakultete. 1965 m. architektūros mokslų daktaras.
1944–1947 m. Šiaulių miesto vyriausiasis architektas, vienas iš miesto generalinio plano autorių. Parengė Dramos teatro rekonstrukcijos, gyvenamųjų namų projektus. Nuo 1947 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 1951–1961 m. Architektūros kompozicijos ir projektavimo katedros vedėjas, 1966 m. profesorius.[1]
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Projektai:
- 1949 m. – Vilniaus Gedimino pilies vakarinio bokšto restauracija.
- 1972 m. – Raudonojo Kryžiaus ligoninės chirurgijos ir terapijos korpusai.
Paminklai:
- 1962 m. – Rapolas Jakimavičius, Vilnius,
- 1970 m. – Vincas Grybas, Jurbarkas,
- 1970 m. – Mykolas Romeris, Vilnius,
- 1972 m. – Antanas Budriūnas, Vilnius.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1954 m. – Architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius,
- 1964 m. – Estetiška darbo aplinka,
- 1965 m. – Lietuvos klasicizmo architektūros kūrėjas Laurynas Stuoka-Gucevičius,
- 1971 m. – Lietuvos architektūros istorija, (rusų kalba)
- 1971 m. – Kokybė ir grožis, (rusų kalba)
- 1977 m. – Vilniaus pilis,
- 1996 m. – Vilniaus Katedros ir Lietuvos valdovų rūmų dokumentacijos paieškos Vatikano fonduose (1990-1994 m.), LKMA suvažiavimo darbai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Eduardas Budreika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 560 psl.