Pereiti prie turinio

Belvederis

Koordinatės: 55°04′55″š. pl. 23°23′24″r. ilg. / 55.082°š. pl. 23.390°r. ilg. / 55.082; 23.390 (Belvederis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Belvederis
{{#if:270
Belvederio dvaro rūmai
Belvederis
Belvederis
55°04′55″š. pl. 23°23′24″r. ilg. / 55.082°š. pl. 23.390°r. ilg. / 55.082; 23.390 (Belvederis)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybės vėliava Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija Seredžiaus seniūnija
Gyventojų (2021) 29
Vikiteka Belvederis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Belvèderis
Kilmininkas: Belvèderio
Naudininkas: Belvèderiui
Galininkas: Belvèderį
Įnagininkas: Belvèderiu
Vietininkas: Belvèderyje

Belvederis – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 1 km į vakarus nuo Seredžiaus. Seniūnaitijos centras. Išlikęs Belvederio dvaras.

Iki pastatant XIX a. dvaro rūmus gyvenvietė buvo žinoma kaip Padubysys. Dėl gražaus kraštovaizdžio, atsiveriančio nuo dvaro rūmų triaukščio bokšto, vietovė pavadinta Belvederiu (it. bel veder – „gražus vaizdas, reginys“).[2]

Kaimas įsikūręs dešiniajame Nemuno krante priešais Kriūkus, ant aukštos terasos prie pat Seredžiaus miestelio.

Belvederio dvaro rūmai XIX a.

Dvarą iš Tiškevičių apie 1820 m. nusipirko Kleopas Burba. Jam 1830 m. ant aukšto Nemuno kranto pastačius rūmus su bokšteliu dvaras pavadintas Belvederiu. Dvaro rūmuose 19211926 m. veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla, 19261961 m. pienininkystės ir gyvulininkystės mokykla, 19611969 m. žemės ūkio technikumas, iki 1971 m. bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla. Vėliau kaimas priklausė I. Mičiurino sodininkystės ūkiui, buvo sviesto ir sūrių gamybos cechas. Iki 2023 m. veikė UAB „Lukšių pieninės“ cechas, kuriame gaminami išskirtiniai „Liliputo“ sūriai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. vidurys Seredžiaus valsčius
19501995 m. Seredžiaus apylinkė
nuo 1995 m. Seredžiaus seniūnija
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1975 m.[7] 1979 m.sur.[8]
134 57
(dvare)
105 69 73 65
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] - -
69 63 41 29 - -
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 285
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. BelvederisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 206 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. BelvederisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 88 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.