Pereiti prie turinio

Beit Sahuras

Koordinatės: 31°42′01″ š. pl. 35°13′30″ r. ilg. / 31.70028°š. pl. 35.22500°r. ilg. / 31.70028; 35.22500 (Beit Sahuras)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Beit Sahuras
بيت ساحور
Miesto reginys
Beit Sahuras
Beit Sahuras
31°42′01″ š. pl. 35°13′30″ r. ilg. / 31.70028°š. pl. 35.22500°r. ilg. / 31.70028; 35.22500 (Beit Sahuras)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Izraelio vėliava Izraelis
Autonomija Palestinos valstybė Palestina
Muchafaza Betliejaus muchafaza
Įkūrimo data ~XIV a.
Gyventojų (2017[1]) 13 281
Plotas 6,37 km²
Tankumas (2017[1]) 2 085 žm./km²
Altitudė 620 m
Vikiteka Beit Sahuras

Beit Sahuras (arab. بيت ساحور = Bayt Sāḥūr) – miestas Palestinoje, Vakarų Krante, Betliejaus muchafazoje, į rytus nuo Betliejaus. Verčiamasi turizmu, maisto pramone (alyvų aliejaus gamyba). Yra graikų ortodoksų ir katalikų vienuolynai, stovintys vietoje, kur, pasak Biblijos, angelas pranešęs piemenėliams apie Jėzaus gimimą.

2017 m. ~80 % Beit Sahuro gyventojų buvo krikščionys (daugiausia graikai ortodoksai), ~20 % musulmonai.[2]

Beit Sahuras („magų namai“ arba „naktinio stebėjimo namai“)[3] įkurtas daugiausia krikščionių, atsikėlusių iš dabartinės Jordanijos, Sirijos, Egipto. Nuo XVI a. gyvenvietė minima kaip Beit Sahur an Nasara.

Piemenėlių lauko katalikų koplyčia

Izraelio okupacijos laikais apylinkėse pradėtos statyti žydų nausėdijos.[4] Mieste kilo intifados, plėtotas nesmurtinis pasipriešinimas.

Miestų partnerystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beit Sahuras užmezgęs partnerystės ryšius su Utena.[5]

  1. Beit Sahur, citypopulation.de
  2. History, Economy, and Tourism Archyvuota kopija 2014-03-20 iš Wayback Machine projekto.
  3. Palmer, E.H. (1881). The Survey of Western Palestine: Arabic and English Name Lists Collected During the Survey by Lieutenants Conder and Kitchener, R. E. Transliterated and Explained by E.H. Palmer. Committee of the Palestine Exploration Fund.
  4. Philp, Catherine (24 December 2013). „Settlements choke peace in the little town of Bethlehem“. The Times. pp. 28–29.
  5. [1]