Balninkai
- Kitos reikšmės – Balninkai (reikšmės).
Balninkai | ||
---|---|---|
55°17′38″š. pl. 25°07′16″r. ilg. / 55.294°š. pl. 25.121°r. ilg. | ||
Apskritis | Utenos apskritis | |
Savivaldybė | Molėtų rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Balninkų seniūnija | |
Gyventojų | 238 | |
Vikiteka | Balninkai | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Bolniki, rus. Больники,[2][3] vok. Bollnikerhof |
Balninkai – miestelis Molėtų rajono savivaldybėje, 20 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų, prie kelio 1201 Anykščiai–Kurkliai–Balninkai–Želva . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Balninkų Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (pastatyta 1910 m.), Lietuvos nepriklausomybės paminklas, veikia vaistinė, paštas (LT-33034), ambulatorija, Balninkų pagrindinė mokykla, biblioteka, kultūros namai. Balninkuose triskart per metus vyksta atlaidai.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelis išsidėstęs aukštumoje; vakariniame miestelio pakraštyje telkšo Alaušų ežeras, pietinėje dalyje – nedidelis Piršenas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Balninkai minimi dar 1338 m. lapkričio 1 d. Ldk Gedimino laiške Livonijos magistrui. 1373 m. ir 1375 m. Balninkų žemę niokojo kryžiuočiai. XIV a. didžiojo kunigaikščio dvaras ir valsčiaus centras. Tarp 1507 m. ir 1544 m. pastatyta bažnyčia. XVI a. – XVIII a. seniūnijos centras, 1546 m. jau vadinami miestu, XVI a. antrojoje pusėje Žygimantas Augustas Balninkams suteikė miesto teises, antspaudą ir herbą. Statėsi palei kelią Vilnius-Anykščiai, įgijo nuo XX a. vidurio nepakitusį linijinį planą. XVII a. viduryje dėl karų smarkiai nukentėjo, 1777 m. sudegė. 1792 m. kovo 20 d. pakartotinai gavo miesto teises, suteiktas herbas. XIX–XX a. sandūroje Balninkai – Vilkmergės apskrities miestelis.[4][5]
1679 m. minima parapinė mokykla. XVIII a. antroje pusėje – XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla, kurioje 1781 m. mokėsi 31, 1805 m. – 10 mokinių, 1898 m. atidaryta valdinė pradžios mokykla, 1903–1937 m. pradinė, 1937–1941 m. ir 1944–1950 m. progimnazija, 1941–1944 m. septynių skyrių mokykla, 1950–1955 m. septynmetė, 1955–2002 m. vidurinė mokykla, nuo 2002 m. Balninkų pagrindinė mokykla.
1913–1915 m., 1919 m. ir 1921–1950 m. valsčiaus centras. Antrojo pasaulinio karo metu 1944 m. sudegė pusė miestelio. 1944 m. rugsėjo 19 d. miestelį nesėkmingai puolė Vytauto apygardos Lietuvos partizanai. 1950–1995 m. apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė.[6]
2006 m. patvirtintas naujasis Balninkų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIV a. | Balninkų valsčiaus centras | |
XVI–XVIII a. | Balninkų seniūnijos centras | |
XIX a. | ? | Ukmergės apskritis |
1913?–1915 m., 1919 m. ir 1921–1950 m. | Balninkų valsčiaus centras | |
1950–1962 m. | Balninkų apylinkės centras | Kavarsko rajonas |
1962 m. | Anykščių rajonas | |
1962–1995 m. | Molėtų rajonas | |
1995– | Balninkų seniūnijos centras | Molėtų rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1554 m. buvo 40 sodybų. 1765 m. buvo 24, 1789 m. – 31 kiemas. 1933 m. čia gyveno 616 gyventojų, iš kurių 142 žydai.
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m. | |||||||||
1862 m.*[3] | 1863 m. | 1897 m.sur. | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1933 m. | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
237 | 237 | 576 | 538 | 614 | 616 | 195 | 174 | ||
1974 m.[11] | 1979 m.sur.[12] | 1984 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | ||
373 | 571 | 567 | 561 | 470 | 319 | 238 | - | ||
| |||||||||
|
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Galerija
-
Akmuo su datomis
-
Balninkai nuo Alaušų ežero
-
Balninkų ženklas
-
Įvažiavimas į gyvenvietę
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Больники. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 4 (7) : Битбург — Босха. С.-Петербургъ, 1891., 325 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 294 psl.
- ↑ Bolniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 302 psl. (lenk.)
- ↑ Bolniki (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 193 psl. (lenk.)
- ↑ Vidmantas Daugirdas, Algimantas Miškinis. Balninkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 510 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Balninkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 155 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Balninkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 596 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt.. Balninkai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 176
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Prie Piršeno ir Alaušų: Balninkai: straipsnių rinkinys (sud. Julius Aukštaitis). – Kaunas: Lameta, 2008. – 396 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9906-2-8
- Prie Piršeno ir Alaušų: Balninkai: straipsnių rinkinys (sud. Julius Aukštaitis). Antra knyga. – Vilnius: Rotas, 2012. – 400 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-832-63-8
- Prie Piršėno ir Alaušų: Balninkai: straipsnių rinkinys (sud. Julius Aukštaitis). Trečia knyga. – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2015. –448 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8180-09-1
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Balninkai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 496 psl.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Dapkūniškiai – 8 km | Alanta – 17 km Laičiai – 12 km |
||||||||||
Žemaitkiemis – 12 km Valai – 8 km |
|
Gruodžiai – 8 km Girsteikiškis – 10 km | |||||||||
ŽELVA – 9 km |
|