Archetipas

Kitos reikšmės – Archetipas (reikšmės).

Archetipas (sen. gr. arkhetypos = αρχή 'pradžia' + τύπος 'pavyzdys') – originalus modelis, idealus pavyzdys, prototipas, kolektyvinės pasąmonės vaizdinys, nepriklausomas nuo individualaus pažinimo, kopijuojamas visos visuomenės, sudarantis žmonijos psichosocialinės sanklodos pagrindą. Bendrai suprantamas, universalus simbolis. Pasireiškia ir per religinius pasakojimus, mitus, folklorą, stereotipus, literatūrą, kalbą, sapnus. Tačiau nei mitas, nei religija visiškai neapima archetipo prasmės, tik iš dalies jį paaiškina.

Psichologinį archetipo konceptą įvedė Karlas Gustavas Jungas. Jo sukurtas psichoanalitikos modelis veikia archetipų interpretacija. Jungas išskyrė šiuos pagrindinius asmenybės archetipus: pats, šešėlis, anima ir animus, persona. Archetipų skaičius iš esmės neribotas, tačiau dažniausiai sutinkami šie: vaikas, didvyris, dieviškoji motina, senas išminčius, apgavikas, velnias, baidyklė. Pasak Jungo, archetipas yra visiškai neatsiejama žmonijos ir paties žmogaus dalis, kurios neįmanoma atskirti, kaip neįmanoma atskirti kūno ir dvasios iki įvykstant mirčiai.

Archetipai svarbūs suvokiant ne tik žmogaus elgesį, bet ir religiją, mitologiją, folklorą. Už šių bendražmogiškų darinių slypi archetipiniai žmogaus elgesio pirmavaizdžiai.

Pagrindiniai archetipai

anima – neįsisąmoninta vyro asmenybės moteriškoji pusė
animus – neįsisąmoninta moters asmenybės vyriškoji pusė
persona – socialiniai asmenybės vaidmenys
šešėlis – neįsisąmoninta psichikos dalis, kurioje slypi tai, ko asmenybė sau nenori priskirti
savastis – asmenybę reguliuojantis centras, vientisumo ir harmonijos įsikūnijimas
išmintis – gyvenimiškos išminties ir brandumo įasmeninimas
dievas – galaktinė, psichinės realybės, suprojektuotos į išorinį pasaulį, realizacija
archetipas – universali, visiems žmonėms būdinga mąstymo forma

Archetipo atpažinimas

Archetipo atpažinimui būtina vadovautis tokiais kriterijais:

Archetipas yra archajinis, kilęs nuo žmonijos pradžios, todėl minimas legendose, mituose ir kt.
Archetipas yra bendražmogiškas, todėl turi pasireikšti visose visuomenėse, visais laikais (žinoma, skirtingu pavidalu)
Archetipas suprantamas savaime, pasąmoningai, o ne išmokstant
Archetipas reflektuojamas pasąmonėje pasireiškia kaip konceptas ir simbolis (gali būti ne vienas)
Archetipas yra vientisa, ambivalentinė struktūra, turi ir teigiamų ir neigiamų bruožų, bet negali būti tik vieno kurio nors
Archetipas yra stabilus, priešinasi bandymams pažeisti jo struktūrą
Archetipas, kuris esą nepriklausomas, turi turėti tik jam, o ne kitiems archetipams priklausančių elementų
Archetipas turi būti susijęs su žmogaus gyvenimu, procesais
Archetipas turi savitą energiją, stipriai veikia žmogaus jausmus

Nuorodos

Irena Skurdenienė. Archetipas. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2