Afganistano ir Lietuvos santykiai
.svg) |
Afganistano ir Lietuvos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1930 m. gruodžio 9 d. | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 2005 m. kovo 31 d. | ||
| Prekybos apimtys (2018):[1] | ||
| • Lietuva → Afganistanas: 8,1 mln. eurų
| ||
| • Afganistanas → Lietuva: 15,4 tūkst. eurų | ||
Afganistano ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Afganistano. Šalių santykiai siekia Tarpukarį, kai 1930 m. gruodžio 9 d. užmegzti Lietuvos ir Afganistano diplomatiniai santykiai.[2] 1991 m. rugsėjo 7 d. Afganistanas pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę de jure. Vis dėlto neskubėta užmegzti diplomatinių santykių, o 1996 m. valdžią paėmus Talibanui megzti santykius buvo dar mažiau galimybių. Lietuva nepripažino Talibano valdžios Afganistane.
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 327 Afganistano piliečiai.[3] Didesnė dalis jų – pabėgėliai. Afganistaniečių skaičius išaugo po 2021 m. rugpjūčio, kuomet po perversmo į valdžią vėl atėjo Talibanas, o Lietuvos kariai iš Afganistano į Lietuvą evakuavo 176 afganistaniečius – 34 vertėjais dirbusiųjų šeimas su 82 vaikais.[4]
Šalių diplomatiniai santykiai atkurti 2005 m. kovo 31 d. 2005–2013 Lietuva vadovavo Goro provincijos atkūrimo grupei, kurios tikslas – Lietuvos ir Afganistano vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas, Afganistano civilinių ir karinių pajėgumų stiprinimas. 2005–2015 m. Lietuvai Afganistane atstovavo Specialioji misija. Afganistanui Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Varšuvoje. 2007–2021 m. laikotarpiu į Afganistano Goro provinciją vykdavo Lietuvos archeologų ekspedicijos. 2021 m., po to, kai nuvertę tuometę šalies valdžią, šalyje vėl įsitvirtino Talibanas, santykiai tarp dviejų šalių nutrūko.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.
Santykių istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1930–1940 m. laikotarpis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Diplomatiniai santykiai tarp valstybių užmegzti 1930 m. gruodžio 9 d. 1937 m. po Afganistaną keliavo lietuvių keliautojas ir antropologas Antanas Poška.
Santykiai okupacijų metais
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvą okupavus SSRS Afganistanas kurį laiką palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[5] Sovietų Sąjungai 1978 metais užpuolus Afganistaną ir sukūrus Afganistano Demokratinę Respubliką, iš Lietuvos TSR, kaip ir iš kitų TSRS žemių, buvo imami šauktiniai tarnauti į Tarybinę armiją ir dalis jų siunčiama į Afganistaną kariauti prieš sukilėlius. Iš viso Afganistane kariavo apie 4760 šauktinių iš Lietuvos, žuvo 97, o vienas buvo patekęs į nelaisvę.
Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Afganistano (1991-dabar)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Lietuva 2006–2015 m. Afganistane finansavo 229 vystymosi projektus.[6]
Lietuva dar prieš atkurdama diplomatinius santykius su Afganistanu 2002 m. dalyvavo Jungtinių Tautų Organizacijos vadovaujamoje Tarptautinių saugumo ir paramos pajėgų (ISAF) taikos įvedimo misijoje, 2002–2006 m. – JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika“. Taip pat Lietuva yra dalyvavusi šiose NATO misijose Afganistane: 2003–2005 m. Lietuvos karo medikai tarnavo Vokietijos vadovaujamoje karo lauko ligoninėje Kabule, 2004–2005 m. Lietuvos logistai, krovos specialistai, oro eismo navigatoriai ir kiti kariniai specialistai – Kabulo tarptautiniame oro uoste. Lietuvių karo medikai taip pat dalyvavo vienos iš provincijų atkūrimo grupių Mazari Šarife veikloje. Nuo diplomatinių santykių atkūrimo pradžios 2005 metais Lietuva pradėjo vadovauti Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei. Šios misijos metu 2008 m. gegužės 22 d. žuvo Lietuvos karys seržantas Arūnas Jarmalavičius. 2007–2008 m. dalyvavo JTO pagalbos misijoje Afganistane UNAMA. Afganistane iki 2021 m. veikė Lietuvos Respublikos specialioji misija, koordinuojanti Provincijos atkūrimo grupės civilinių užduočių įgyvendinimą. Po 2021 m. įvykusio Talibano perversmo prieš JAV remiamą Afganistano vyriausybę Lietuvos kariams talkinusieji vertėjai buvo evakuoti į Lietuvą.[7]
Švietimo mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos universitetuose yra studijuojančių studentų iš Afganistano.
Ekonominiai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2014 m. Lietuvos ir Afganistano prekybos apyvarta siekė 7,39 mln. eurų. Lietuva į Afganistaną eksportuoja naftos ir alyvos produktus, autotransporto priemones, vilkikus ir kitas prekes.[8]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Afganistano siekė 8,13 mln. eurų.[1]
Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Afganistaną.
- Eksportas sudaro 8,1 mln. eur.
- Importas sudaro 15,4 tūkst. eurų.
| Metai | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Eksportas į Afganistaną (mln. eur.) | 2,91 | 8,66 | 8,11 |
| Importas iš Afganistano (tūkst. eur.) | 1,2 | 74,4 | 15,4 |
Pilietiniai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | 2016[9] | 2020[10] | 2021[11] | 2022[3] |
|---|---|---|---|---|
| Afganistano piliečių skaičius Lietuvoje | 82 | 107 | 105 | 327 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasiuntiniai Lietuvai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2008–2012 m. – Ziaudinas Modžadedi, pirmasis Afganistano ambasadorius Lietuvai (rezidavo Lenkijoje)
- 2012–2016 m. – Sajedas Ghazafaras Huseinis (rezidavo Lenkijoje)
- 2017–2020(?) m. – Guli Huseinas Ahmadis (rezidavo Lenkijoje)
- nuo maždaug 2021 m. – Tahiras Kadiris (reziduoja Lenkijoje)
2022 m. duomenimis, Lietuva neturi užmezgusi jokių ryšių su Talibano atstovais.
Pasiuntiniai Afganistanui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2005–2006 m. – Dainius Baublys, pirmasis Lietuvos Respublikos specialiosios misijos Afganistane laikinasis reikalų patikėtinis ir misijos vadovas po diplomatinių santykių atkūrimo
- 2015-2021 m. – Rokas Bernotas
Bent nuo 2021 m. Lietuvos pasiuntinio Afganistanui nėra.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 25 d.
- ↑ Prezidentė įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadoriui Afganistane (URM) Archyvuota kopija 2019-05-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 3,0 3,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Lietuvos kariuomenė įvertino operaciją: galbūt pirma tokia, kai mūsų kariai evakuavo civilius asmenis iš krizės regiono (LRT.lt)
- ↑ Kraujelis 2008, p. 199.
- ↑ Šalies vadovė priėmė Afganistano ambasadoriaus skiriamuosius raštus (Prezidentė Dalia Grybauskaitė)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Afganistano operacijos detalės: į Lietuvą grįžta paskutinė grupė žmonių, esminius sprendimus šalių prezidentai priėmė Kijeve (LRT.lt)
- ↑ „Prezidentė įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadoriui Afganistane“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2019-05-10. Nuoroda tikrinta 2022-04-25.
- ↑ Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Afganistano santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- Afganistanas | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
