1841 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1841 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Birželio 4 d. – prie Žemaičių vyskupystės bažnyčių leista steigti lietuviškas pradines mokyklas, kurių vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva įsteigta apie 200.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 18 d. – Petras Budzeika, kunigas, knygnešys (m. 1907 m.).
- Kovo 15 d. – Simonas Norkus-Narkevičius, kunigas, poetas ir vertėjas (m. 1912 m.).
- Birželio 21 d. – Gasparas Feliksas Cirtautas, Žemaičių vyskupas, (m. 1913 m.).
- Liepos 19 d. – Povilas Bagdonavičius, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (m. 1863 m.).
- Rugpjūčio 12 d. – Franz Heinrich Schwechten, vokiečių architektas, profesorius, karališkasis architektas ir Kaizerio architektūros patarėjas. Vienas garsiausių savo laikmečio vokiečių architektų. 1897 m. grafas Feliksas Tiškevičius užsisakė iš Švechteno Palangos dvaro rūmų projektą (m. 1924 m.).
- Rugsėjo 26 d. – Antanas Vienažindys, lietuvių poetas, kunigas. Vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, palikęs rankraštinį rinkinį Dainos, kuris buvo išspausdintas 1894 m.; daugelis šio rinkinio eilėraščių tapo liaudies dainomis (m. 1892 m.).
- Spalio 20 d. – Mykolas Kazimieras Girdvainis, Lietuvos ichtiologas, bitininkas. Žuvininkystės pradininkas Lietuvoje (m. 1925 m.).
- Gruodžio 2 d. – Silvestras Baltramaitis, Lietuvos bibliografas, literatūros istorikas (m. 1918 m.).
Nedatuota
- Leonas Čechovičius, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (m. 1913 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gruodžio 27 d. – Andrius Benediktas Klongevičius, Lietuvos vyskupas, teologijos daktaras (g. 1767 m.).
Nedatuota
- Pranas Čarneckis, antirusiško judėjimo Lietuvoje dalyvis (g. 1819 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 28 d. – Seras Henris Mortonas Stenlis, britų žurnalistas, keliautojas, tyrinėtojas. Išgarsėjo savo kelione į Afriką su tikslu rasti dingusį Deividą Livingstoną (m. 1904 m.).
- Vasario 25 d. – Pjeras Ogiustas Renuaras, prancūzų tapytojas, vienas iš impresionizmo atstovų (m. 1919 m.).
- Birželio 6 d. – Eliza Orzeszkowa, Vilniaus krašto rašytoja, rašiusi lenkų kalba (m. 1910 m.).
- Liepos 29 d. – Henrikas Fajolis, prancūzų mokslininkas, suformulavęs administracinės veiklos organizavimo teorinius pagrindus. Jis į valdymą pažiūrėjo tarsi „iš viršaus”, kaip į savarankišką sistemą, kuri svarbi ne tik gamybinėms organizacijoms, bet taip pat ir valstybės valdymo veiklai (m. 1625 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Emil Theodor Kocher, 1909 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (m. 1917 m.).
- Rugsėjo 8 d. – Antoninas Leopoldas Dvoržakas, čekų kompozitorius romantikas (m. 1904 m.).
- Spalio 16 d. – Princas Ito Hirobumi, Japonijos politikas, Korėjos generalgubernatorius, keturiskart Japonijos ministras pirmininkas bei genro (m. 1909 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Birželio 1 d. – Nicolas Appert, prancūzų išradėjas[2] (g. 1749 m.).
- Liepos 27 d. – Michailas Jurijevičius Lermontovas, rusų „aukso amžiaus“ poetas, romantinės rusų literatūros atstovas (g. 1814 m.).
- Lapkričio 18 d. – Agustinas Gamara, Peru prezidentas (1829 - 1833 m. ir 1838 - 1841 m.) (g. 1785 m.).
Nedatuota
- Viljamas Henris Harisonas, 9-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1841 metų kovo 4 dienos iki 1841 metų balandžio 4 dienos. Prezidento pareigas jis ėjo vos 32 dienas. Viljamas Henris Harisonas tapo trumpiausiai pareigas ėjusiu JAV prezidentu (g. 1773 m.).