Starbako sala

Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

5°38′ p. pl. 155°52′ v. ilg. / 5.633°š. pl. 155.867°r. ilg. / 5.633; 155.867

Starbako sala (angl. Starbuck Island) – negyvenama koralinė sala Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, Linijinių salų spiečiuje, priklauso Kiribačio valstybei. Plotas – 16,2 km².

Sala pailga, 8,9 km ilgio (iš rytų į vakarus) ir iki 3,5 km pločio. Sala žema, sausa, apjuosta rifo. Rytinėje pusėje yra druskingų, uždumblėjusių ežerėlių. Gėlo vandens telkinių nėra. Auga daugiausia krūmokšniai ir žolės. Starbako saloje veisiasi daug žuvėdrų ir kitų jūrinių paukščių, yra žiurkių, jūrinių vėžlių, laukinių kačių.

Negyvenamą salą 1823 m. atrado amerikietis jūrininkas Valentinas Starbakas (pagal jį sala ir vadinama). 1870–1879 m. britai Starbako saloje kasė guaną. XIX a. pab. prie šios salos sudužo keletas laivų. Nuo 1979 m. sala priklauso Kiribačiui.

Salos krantas ir guano kasėjų gyvenvietės liekanos
Gyvenvietės liekanos
Žuvėdrų būrys
Saloje augantys menki krūmokšniai

Vikiteka: Starbako sala – vaizdinė ir garsinė medžiaga