Pereiti prie turinio

Oka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Oka
Oka Žemutiniame Naugarde
Oka Žemutiniame Naugarde
Ilgis 1500 km
Baseino plotas 245 000 km²
Vidutinis debitas 1300 m³/s
Ištakos Vidurio Rusijos aukštuma
Žiotys Volga
Šalys Rusija
Vikiteka Oka

Oka (rus. Ока) – upė europinėje Rusijos dalyje; didžiausias dešinysis Volgos intakas. Upės ilgis 1500 km, baseino plotas – 245 tūkst. km².

Prasideda Vidurio Rusijos aukštumos centrinėje dalyje, aukštupyje teka į šiaurę, toliau Rytų Europos lyguma teka daugiausia į šiaurės vakarus. Prateka šias Rusijos sritis: Oriolo, Tulos, Kalugos, Maskvos, Riazanės, Vladimiro, Žemutinio Naugardo.

Didžiausi Okos intakai: Osiotras, Para, Bezputa, Pronia, Tioša, Mokša, Upa (dešinieji), Cna, Protva, Ugra, Žizdra, Maskva, Kliazma, Pra, Gusia, Nara, Lopasnia (kairieji).

Okos poplūdis aukštupyje tęsiasi balandžio-gegužės mėnesiais, žemupyje – iki birželio pradžios. Taip pat būdingi vasaros liūčių sukelti poplūdžiai. Upė būna užšalusi aukštupyje nuo lapkričio ar sausio pradžios iki kovo pabaigos arba balandžio, žemupyje – nuo spalio pabaigos ar gruodžio iki gegužės pradžios. Oka laivuojama nuo Čekalino, reguliari laivyba – nuo Serpuchovo[1].

Pavadinimo kilmė neaiški, nors egzistuoja daug hipotezių, kurių dvi autoretetingiausios: baltiškoji (senovės lietuvių kalba aka 'šaltinis') ir finiškoji (joki 'upė'), pagal tai kad iki rusų atėjimo Okos aukštupį gyveno baltų gentys, o vidurupy ir žemupy – finų.

Upė prateka šiuos didesnius miestus: Oriolą, Kalugą, Aleksiną, Serpuchovą, Stupiną, Kolomną, Riazanę, Kasimovą, Muromą, Pavlovą, Dzeržinską, Žemutinį Naugardą.

Šaltiniai

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 315