Julius Naudužas

Julius Naudužas
Gimė	1929 m. vasario 16 d.
Mirė	1989 m. lapkričio 17 d. (60 metų)
Veikla	Lietuvos archeologas, istorikas, muziejininkas
Organizacijos	Šiaulių Aušros muziejus
Pareigos	archeologas, direktorius
Alma mater	Vilniaus universitetas

Julius Naudužas ( 1929 m. vasario 16 d. Minčaičiuose, Žagarės valsčius – 1989 m. lapkričio 17 d. Šiauliuose) – Lietuvos archeologas, istorikas, muziejininkas.

Biografija

Mokėsi Žagarės vidurinėje mokykloje, 1954 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.

Studijuodamas universitete dirbo A. Puškino muziejuje Markučiuose ir Lietuvos istorijos institute. Nuo 1954 m. Šiaulių Aušros muziejaus archeologas. 1959 m. ir 1963 m. tyrinėjo Šiaulių apylinkių archeloginius paminklus, surinktais eksponatais papildė muziejaus fondus. 1964–1971 m. Aušros muziejaus direktorius, rūpinosi muziejaus patalpomis, rengė naujas ekspozicijas. Aktyviai bendradarbiavo miesto spaudoje. Išėjęs iš muziejaus, dirbo Televizorių gamykloje ir kitose Šiaulių miesto įmonėse.

Mokėjo anglų, prancūzų, lenkų ir latvių kalbas.

Tyrimai

Dar studijuodamas 1952 m. dalyvavo Nemenčinės piliakalnio kasinėjimuose, kartu su Vilniaus universiteto ir Istorijos instituto ekspedicija kasinėjo Počkaluvkos pilkapyną Vilniaus raj., kur buvo ištirtas vienas pilkapis su dviem degintiniais kapais. 1952 m. gruodžio 20 d. ataskaitiniame archeologų susirinkime perskaitė pranešimą apie šio pilkapio tyrinėjimus bei čia surinktą archeologinę medžiagą.

Pirmuosius savarankiškus archeologinius tyrimus atliko 1954 m. Trakų pilies bokšte. Dirbdamas Šiaulių Aušros muziejuje per 15 metų, nuo 1954 iki 1969 m. kasinėjo 11 archeologijos paminklų: vieną piliavietę, 2 piliakalnius ir 8 kapinynus Joniškio, Akmenės ir Šiaulių rajonuose, Žemaitijoje. Tik atvykęs į Šiaulius, 1954 m. rudenį J. Naudužas kasinėjo Varpo ir Gluosnių g. kapinyną Šiauliuose ir atnaujino dar prieškariu nutrūkusius muziejaus archeologinius tyrinėjimus.

Beveik visi J. Naudužo archeologiniai tyrinėjimai buvo žvalgomojo pobūdžio, kai atidengiamos nedidelės perkasos, tyrinėjama po keletą ar keliolika kapų. Didžiausias plotas, 1179 m², ištirtas Velžių piliakalnyje, kiek mažesni kasinėjimai vykdyti Laiviuose (170 m²), ir Papilėje (120 m²), pastaroji buvo tyrinėta pirmą kartą. Jo tirti Žvelgaičio Kalnas, Gibaičių kapinynas, Valdomų kapinynas, Rukuižių kapinynas.

Medžiagos apie J. Naudužo kasinėjimus nėra daug – tik archeologinių tyrimų dienoraščiai bei ataskaitos, kurios, deja, ne visada pakankamai išsamios ir informatyvios. Pirmųjų jo kasinėjimų dienoraščiai gana išsamūs – kruopščiai užrašytos surinktos legendos apie paminklą, žmonių pasakojimai, aprašyta vietovė, kiekvienas atidengtas kapas, pateiktos nuotraukos bei radinių sąrašai (Papilė, Akmenės raj., Valdomai, Šiaulių raj. ir kt.). Vėlesnių tyrinėjimų ataskaitos ne tokios išsamios, jose trūksta elementariausių duomenų, o 1956 m. Rukuižių senkapio ir Žvelgaičio piliakalnio, Joniškio raj., kasinėjimų aprašymų iš viso nėra, likę tik radinių sąrašai. Reikia manyti, jog vadovavimas muziejui, ypač ūkiniai jo reikalai, trukdė jam kruopščiai atlikti archeologinius darbus.