Havajai

Apie Havajų archipelagą žr. straipsnį Havajai (salynas)

Havajai State of Hawaii Moku'āina o Hawai'i
Havajų herbas
Laiko juosta: (UTC-10) ------ vasaros: (UTC)
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras	Honolulu
Oficialios kalbos	anglų, havajiečių
Gubernatorius	Linda Lingle (R)
Gyventojų (2010)	1 360 301 (40)
Plotas	29 311 km² (43)
- vandens %	41,2 %
Tankumas (2010)	46 žm./km² (13)
Aukščiausia vieta	Mauna Kea (4205 m)
ISO 3166-2	US-HI
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	HavajaiVikiteka

Havajai (angl. State of Hawaii, havajietiškai Moku‘āina o Hawai‘i) – 50-oji JAV valstija (nuo 1959 m. rugpjūčio 21 d.). Tai yra kelių salų grupė Ramiajame vandenyne, priklausanti Polinezijai; vulkaninės kilmės (susidarė išsiveržus ugnikalniams po vandeniu). Valstijos sostinė – Honolulu. Plotas – 28,3 tūkst. km²; 1,36 mln. gyventojų (2010 m.).

Vikipedijos pavadinimas kilęs iš havajiečių kalbos žodžio wiki , kuris reiškia „vikriai“, „sparčiai“, „ypač greitai“.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Havajų istorija

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Havajų administracinis suskirstymas

Geografinė padėtis ir geologija

Havajai yra vienintelė JAV valstija, kurios teritoriją sudaro tik salos ir kurios teritorija vis didėja (dėl lavos išsiveržimų).

Havajų salynas labai izoliuotas, t. y. nuo artimiausio žemyno labiau nutolusi tik Velykų sala.

Vaizdas:Big03.jpg

Didžioji sala, Vulkanų nacionalinis parkas

Havajų salyną sudaro aštuoniolika salų ir atolų, nusidriekusių apie 2400 km iš šiaurės vakarų į pietryčius. Aštuonios salos vadinamos „pagrindinėmis“ arba „didžiosiomis“ salomis. Tai (š. v. – p. r. kryptimi) Niihau, Kauai, Oahu, Molokai, Lanai, Kahoolave, Maui, Havajai (pastaroji, siekiant išvengti salos ir salyno sutapatinimo, vadinama Didžiąja sala).

Visas Havajų salas suformavo ugnikalniai, iškilę Ramiojo vandenyno tektoninėje plokštėje ties karštuoju tašku. Kadangi Ramiojo vandenyno plokštė slenka į šiaurės vakarus, o karštasis taškas lieka toje pačioje vietoje, labiau į šiaurės vakarus nutolusios salos yra „ramesnės“, t. y. jų ugnikalniai nebeaktyvūs. Paskutinis išsiveržimas už Didžiosios salos ribų vyko XVIII amžiuje (Haleakala Maui saloje). Užtat pietryčiuose esančioje Didžiojoje saloje veikia aktyvūs Mauna Loa, Kilauea vulkanai, o dar labiau į pietus vandenyno gelmėje kyla naujas Loihi ugnikalnis.

Didžioji sala, kurią suformavo penki ugnikalniai, yra antroji pagal aukštį sala planetoje (Mauna Kea – 4205 m; aukščiausias salų taškas – Puncak Jaya Papua Naujojoje Gvinėjoje, 4884 m.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Havajų ekonomika

Salose auginami ananasai, cukranendrės, papajos, kava. Yra žvejojami tunai. Pagrindinis pajamų šaltinis - turizmas. Apie 90 % salų gyventojų dirba aptarnavimo srityje.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Havajų demografija

Transportas

Pagrindinis straipsnis: Havajų transportas

Vikižodynas