Pereiti prie turinio

Cukrus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Keisti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Zarkell (aptarimas | indėlis)
831 keitimas
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
 
(nerodoma 16 tarpinių versijų, sukurtų 11 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Sucre blanc cassonade complet rapadura.jpg|thumb|200px|Cukrūs:<br /> (v.k.) Baltasis rafinuotas cukrus<br />(v.d.) Nerafinuotas cukrus<br />(a.k.) Karamelizuotas (rudasis) cukrus<br />(a.d.) Neapdorotos smulkintos cukranendrės]]
[[Vaizdas:Sucre blanc cassonade complet rapadura.jpg|thumb|Cukrūs:<br /> (v.k.) Baltasis rafinuotas cukrus<br />(v.d.) Nerafinuotas cukrus<br />(a.k.) Karamelizuotas (rudasis) cukrus<br />(a.d.) Neapdorotos smulkintos cukranendrės]]
[[Vaizdas:Sugarcubes.jpg|thumb|200px|Baltojo cukraus gabalėliai]]
[[Vaizdas:Sugarcubes.jpg|thumb|Baltojo cukraus gabalėliai]]
[[Vaizdas:Cukrus.jpg|thumb|200px|Rudojo cukraus kristalai „Kandis“]]
[[Vaizdas:Cukrus.jpg|thumb|Rudojo cukraus kristalai „Kandis“]]

[[File:Invert sugar.jpg|thumb|200px|Invertuotas cukrus]]
{{otheruses}}
{{otheruses}}
'''Cukrus''', [[sacharozė]] ({{en|sugar}}) – vandenyje tirpus saldaus skonio sacharidas. Vidutinis kaloringumas − 377 kcal/100g. Dažniausiai gaminamas iš [[cukrinis runkelis|cukrinių runkelių]], [[cukrašvendrė|cukranendrių]].
'''Cukrus''', [[sacharozė]] – vandenyje tirpus saldaus skonio sacharidas. Vidutinis kaloringumas − 377 kcal/100g. Dažniausiai gaminamas iš [[cukrinis runkelis|cukrinių runkelių]], [[cukrašvendrė|cukranendrių]].<ref name="vle">{{VLE|3|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/cukrus-61787 Cukrus]}}</ref>


Žodis ''cukrus'' neturi daugiskaitos, tačiau turi bendrinę reikšmę – 'vandenyje tirpus saldaus skonio [[sacharidas]]', į kurią įeina saldaus skonio [[monosacharidai]], [[disacharidai]] bei oligosacharidai. Šia prasme {{lt|cukrus}} turi ir daugiskaitą ''cukrūs'', kuris reiškia keletą skirtingų tirpių vandenyje saldaus skonio sacharidų.
Žodis ''cukrus'' neturi daugiskaitos, tačiau turi bendrinę reikšmę – 'vandenyje tirpus saldaus skonio [[Sacharidai| sacharidas]]', į kurią įeina saldaus skonio [[monosacharidai]], [[disacharidai]] bei oligosacharidai. Šia prasme {{lt|cukrus}} turi ir daugiskaitą ''cukrūs'', kuris reiškia keletą skirtingų tirpių vandenyje saldaus skonio sacharidų.


[[tropikai|Tropikuose]] cukrų kaupia [[cukranendrė]]s (''[[Saccharum officinarum]]''). Daugiausia jų auginama [[Kuba|Kuboje]] ir [[Brazilija|Brazilijoje]]. Mūsų kraštuose cukraus daugiausiai – apie 17–20 % – turi [[cukriniai runkeliai]]. Iš tonos cukrinių runkelių gaunama apie 155 kg rafinuoto cukraus, kuris turi 99,9 % sacharozės ir ne daugiau 0,4 % vandens.
[[tropikai|Tropikuose]] cukrų kaupia [[cukranendrė]]s (''[[Saccharum officinarum]]''). Daugiausia jų auginama [[Kuba|Kuboje]] ir [[Brazilija|Brazilijoje]]. Mūsų kraštuose cukraus daugiausiai – apie 17–20 % – turi cukriniai runkeliai. Iš tonos cukrinių runkelių gaunama apie 155 kg rafinuoto cukraus, kuris turi 99,9 % sacharozės ir ne daugiau 0,4 % vandens.


== Valgomasis cukrus ==
== Valgomasis cukrus ==
Valgomasis cukrus vartojamas įvairiais pavidalais:
Valgomasis cukrus vartojamas įvairiais pavidalais:<ref name="vle"/>
* '''Rafinuotas''', '''kristalinis''' arba '''baltasis cukrus''' – nuo [[1840]] metų gaminamas baltasis cukrus. Tarpinėje stadijoje kristalai yra gelsvi ir su daug priemaišų, vėliau pakartotinai [[tirpimas|tirpinamas]], [[kristalizacija|kristalizuojamas]] bei [[rafinavimas|rafinuojamas]], taip pat spalvinamas žydru dažu, kuris suteikia baltą spalvą. 99,7 % cukraus sudaro [[sacharozė]]. Rafinuotas cukrus žmonių organizmui nereikalingas ir beveik nepanaudojamas – didžioji dalis greitai paverčiama ir kaupiama riebalų pavidalu.
* '''Rafinuotas''', '''kristalinis''' arba '''baltasis cukrus''' – nuo [[1840]] metų gaminamas baltasis cukrus. Tarpinėje stadijoje kristalai yra gelsvi ir su daug priemaišų, vėliau pakartotinai [[tirpimas|tirpinamas]], [[kristalizacija|kristalizuojamas]] bei [[rafinavimas|rafinuojamas]], taip pat spalvinamas žydru dažu, kuris suteikia baltą spalvą. 99,7 % cukraus sudaro [[sacharozė]]. Rafinuotas cukrus žmonių organizmui nereikalingas ir beveik nepanaudojamas – didžioji dalis greitai paverčiama ir kaupiama riebalų pavidalu.
* '''[[Cukraus pudra]]''' arba '''cukraus milteliai''' – labai smulkių grūdelių cukrus, naudojamas tik nuo XX a. pradžios.
* '''[[Cukraus pudra]]''' arba '''cukraus milteliai''' – labai smulkių grūdelių baltasis cukrus, naudojamas tik nuo XX a. pradžios.
* '''Cukraus kristalai''' – gaminami iš prisotinto cukraus tirpalo, kai gaunami skirtingo stambumo skaidrūs kristalai.
* '''Cukraus kristalai''' – gaminami iš prisotinto cukraus tirpalo, kai gaunami skirtingo stambumo skaidrūs kristalai.
* '''Nerafinuotas''' arba '''geltonasis cukrus''' − tik išvalytas, tačiau nerafinuotas ar kitaip papildomai neapdorotas cukrus; jame gali būti [[melasa|melasos]]. Toks cukrus turi mineralinių medžiagų ir mikroelementų, švelnų karamelės prieskonį, nerūgština organizmo terpės.
* '''Nerafinuotas''' arba '''geltonasis cukrus''' − tik išvalytas, tačiau nerafinuotas ar kitaip papildomai neapdorotas cukrus; jame gali būti [[melasa|melasos]]. Toks cukrus turi mineralinių medžiagų ir mikroelementų, švelnų karamelės prieskonį, nerūgština organizmo terpės.
* '''Rudasis''' arba '''karamelizuotas cukrus''' – pakaitintas rafinuotas cukrus, kad įgautų rudą karamelinę spalvą. Sudėtis ir savybės tokios pačios kaip baltojo cukraus, skiriasi tik estetinė išvaizda.
* '''Rudasis''' arba '''karamelizuotas cukrus''' – pakaitintas rafinuotas cukrus, kad įgautų rudą karamelinę spalvą. Dėl šio apdorojimo būdo papildomai susidaro paprastai 400–1100 μg/kg [[akrilamidas|akrilamido]], kai kuriais atvejais gali siekti iki 2700 μg/kg. Kitos savybės tokios pačios kaip baltojo cukraus.<ref>[https://www.fda.gov.tw/tc/includes/GetFile.ashx?id=f636694616460432244 Acrylamide Analysis in Foods. Journal of Food and Drug Analysis, Vol. 17, No. 3, 2009(PDF)]</ref><ref>[http://www.taipeitimes.com/News/taiwan/archives/2015/09/01/2003626689 Taipeitimes: acrylamide in brown sugar]</ref>
* '''Invertuotas cukrus''' arba '''invertuotas cukraus sirupas''' − klampi masė, gaunama pakaitinus vandenyje ištirpintą cukrų; saldesnė už cukrų, nesikristalizuoja.
* '''Invertuotas cukrus''' arba '''invertuotas cukraus sirupas''' − klampi masė, gaunama pakaitinus vandenyje ištirpintą cukrų; saldesnė už cukrų, nesikristalizuoja.


== Cukraus panaudojimas ==
== Panaudojimas ==
Cukrus sustiprina natūralų [[vaisiai|vaisių]], [[uoga|uogų]], [[daržovė|daržovių]] [[skonis|skonį]] ir [[kvapas|kvapą]]. Kaip saldiklis jis naudojamas daugelyje maisto produktų: [[uogienė|uogienei]], [[sultys|sultims]] bei kitiems [[gėrimas|gėrimais]], [[saldumynai|saldumynams]], [[kepinys|kepiniams]] ir [[konservai|konservams]], su juo gaminamos [[saldžios sriubos]] ir [[padažas|padažai]], [[pusgaminys|pusgaminiai]].
Cukrus sustiprina natūralų [[vaisiai|vaisių]], [[uoga|uogų]], [[daržovė|daržovių]] [[skonis|skonį]] ir [[kvapas|kvapą]]. Kaip saldiklis jis naudojamas daugelyje maisto produktų: [[uogienė|uogienei]], [[sultys|sultims]], [[vaisvandenis|vaisvandeniams]] bei kitiems [[gėrimas|gėrimais]], [[saldumynai|saldumynams]], [[kepinys|kepiniams]] ir [[konservai|konservams]], su juo gaminamos [[saldžios sriubos]] ir [[padažas|padažai]], [[pusgaminys|pusgaminiai]]. Presavimo išspaudos (bagasa) naudojamos kurui, o [[melasa]] dažniausiai fermentacijos pramonėje (pvz., [[romas|romui]] gaminti).<ref name="vle"/>


== Cukraus poveikis ==
== Cukraus poveikis ==
Cukrus yra lengvai įsisavinamas greito atpalaidavimo energijos šaltinis, tačiau neturi nei [[vitaminas|vitaminų]], nei [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]]. Su cukrumis gautas energijos perteklius paverčiamas ir saugomas [[riebalai|riebalų]] pavidalu, todėl vartojant per daug cukraus gali išsivystyti [[nutukimas]] ar kiti medžiagų apykaitos sutrikimai. [[Viršsvoris]] apsunkina [[širdis|širdies]] darbą, gali paskatinti ir senatvės [[diabetas|diabeto]] bei [[Alzheimerio liga|Alzheimerio ligos]] išsivystymą. Kitų tyrimų išvadose minimas cukraus suvartojimo sąryšis su [[Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas|hyperaktyvumu]]. Vartojant per daug gali sukelti [[Priklausomybė|priklausomybę]] [[Abstinencijos sindromas|abstinencijos]] simptomais panašią į [[Kokainas|kokaino]] dėl panašaus poveikio [[Centrinė nervų sistema|centrinei nervų sistemai]]<ref>[https://www.healthline.com/health/food-nutrition/experts-is-sugar-addictive-drug#2 Healthline: Sugar (angl.)]</ref>.
Cukrus yra lengvai įsisavinamas greito atpalaidavimo energijos šaltinis, tačiau neturi nei [[vitaminas|vitaminų]], nei [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]]. Su cukrumis gautas energijos perteklius paverčiamas ir saugomas [[riebalai|riebalų]] pavidalu, todėl vartojant per daug cukraus gali išsivystyti [[nutukimas]] ar kiti medžiagų apykaitos sutrikimai. [[Viršsvoris]] apsunkina [[širdis|širdies]] darbą, gali paskatinti ir senatvės [[diabetas|diabeto]] bei [[Alzheimerio liga|Alzheimerio ligos]] išsivystymą. Kitų tyrimų išvadose minimas cukraus suvartojimo sąryšis su [[Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas|ADHD]]. Vartojant per daug gali sukelti [[Priklausomybė|priklausomybę]] [[Abstinencijos sindromas|abstinencijos]] simptomais panašią į [[Kokainas|kokaino]] dėl panašaus poveikio [[Centrinė nervų sistema|centrinei nervų sistemai]]. Esant priklausomybei maistas ar gėrimai be pridėtinio cukraus ar mažai saldinti produktai atrodo beskoniai. Sutrikimui toliau progresuojant − vimdo ar kelia šleikštulį, pridėtinio cukraus poreikis vis didėja<ref>[https://www.healthline.com/health/food-nutrition/experts-is-sugar-addictive-drug#2 Healthline: Sugar (angl.)]</ref>.


Suvalgius maisto turinčio cukrų, [[kasa]] pagamina daugiau [[hormonas|hormono]] [[insulinas|insulino]], kuris reikalingas [[aminorūgštis|aminorūgščiai]] [[triptofanas|triptofanui]] iš kraujo patekti į smegenų ląsteles, kur ši medžiaga stimuliuoja [[Serotoninas|serotonino]] gamybą<ref>[https://igennus.com/nutrition-blog/sugar-highs-and-serotonin-lows/ Sugar and serotonin]</ref>.
Suvalgius maisto turinčio cukrų, [[kasa]] pagamina daugiau [[hormonas|hormono]] [[insulinas|insulino]], kuris reikalingas [[aminorūgštis|aminorūgščiai]] [[triptofanas|triptofanui]] iš kraujo patekti į smegenų ląsteles, kur ši medžiaga stimuliuoja [[Serotoninas|serotonino]] gamybą<ref>[https://igennus.com/nutrition-blog/sugar-highs-and-serotonin-lows/ Sugar and serotonin] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180612184845/https://igennus.com/nutrition-blog/sugar-highs-and-serotonin-lows/ |date=2018-06-12 }}</ref>.


Cukrus kenkia [[dantis|dantims]] – burnos ertmėje esančios [[bakterija|bakterijos]] cukrų naudoja kaip maistą ir gamina iš jo [[rūgštis]], kurios tirpdo dantų emalį, sukelia ėduonį (kariesą).
Cukrus kenkia [[dantis|dantims]] – burnos ertmėje esančios [[bakterija|bakterijos]] cukrų naudoja kaip maistą ir gamina iš jo [[rūgštis]], kurios tirpdo dantų emalį, sukelia ėduonį (kariesą).
Eilutė 31: Eilutė 31:
Vietoje cukraus gali būti vartojami cukraus pakaitalai – [[sorbitolis]] ir [[ksilitolis]]. Sorbitolis 2 kartus mažiau saldus, o ksilitolis 2 kartus saldesnis už [[sacharozė|sacharozę]].
Vietoje cukraus gali būti vartojami cukraus pakaitalai – [[sorbitolis]] ir [[ksilitolis]]. Sorbitolis 2 kartus mažiau saldus, o ksilitolis 2 kartus saldesnis už [[sacharozė|sacharozę]].


== Saugi cukraus suvartojimo norma ==
== Saugi suvartojimo norma ==
Energija gaunama iš maisto ar gėrimų pagamintų pridėtinio cukraus ar riebalų pagrindu dar vadinama "tuščiomis kalorijomis", kadangi juose mažai arba nėra kitų svarbių maisto medžiagų, kurias organizmas prisitaikęs natūraliai gauti kartu − [[Vitaminas|vitaminų]], [[Mineralas|mineralų]], [[Baltymai|baltymų]], [[Skaidula|skaidulų]], [[Aminorūgštys|aminorūgščių]].
Energija gaunama iš maisto ar gėrimų pagamintų pridėtinio cukraus ar riebalų pagrindu dar vadinama "tuščiomis kalorijomis", kadangi juose mažai arba nėra kitų svarbių maisto medžiagų, kurias organizmas prisitaikęs natūraliai proporcingai gauti kartu − [[Vitaminas|vitaminų]], [[Mineralas|mineralų]], [[Baltymai|baltymų]], [[Skaidula|skaidulų]], [[Aminorūgštys|aminorūgščių]].


Siekiant maitintis sveikai bei išlaikyti proporcingą kūno svorį bei formas, suvartojami maisto medžiagų kiekiai turėtų būti subalansuoti pagal konkretaus žmogaus amžių bei gyvenimo būdą. Mažai fiziškai aktyviems žmonėms vartojant per daug "tuščių kalorijų" maisto gali išsivystyti įvairių sveikatos problemų, tačiau fiziškai labai aktyviems žmonėms reikia žymiai daugiau grynos energijos, todėl šie gali suvartoti didesnį tokio maisto kiekį be neigiamų pasekmių.
Siekiant maitintis sveikai bei išlaikyti proporcingą kūno svorį bei formas, suvartojami maisto medžiagų kiekiai turėtų būti subalansuoti pagal konkretaus žmogaus amžių bei gyvenimo būdą. Mažai fiziškai aktyviems žmonėms vartojant per daug "tuščių kalorijų" maisto gali išsivystyti įvairių sveikatos problemų, tačiau fiziškai labai aktyviems žmonėms reikia žymiai daugiau grynos energijos, todėl šie gali suvartoti didesnį tokio maisto kiekį be neigiamų pasekmių.
Eilutė 42: Eilutė 42:
{| class="wikitable"
{| class="wikitable"
|-
|-
! Lytis !! Amžius, m. !! Paros kalorijų norma !! Saugi viršutinė paros "tuščių kalorijų" norma
! Lytis !! Amžius, m. !! Paros kalorijų norma !! cukraus kiekis<br />sudarantis 5 % paros kalorijų normos, g !! Saugi viršutinė paros "tuščių kalorijų" norma,<br />kcal (% nuo paros kalorijų normos)
|-
|-
| rowspan="7" | Vyras || 2-3 || 1000 || 135
| rowspan="7" | Vyras || 2-3 || 1000 || 13 || 135 (13,5 %)
|-
|-
| 4-8 || 1300 || 120
| 4-8 || 1300 || 17 || 120 (9 %)
|-
|-
| 9-13 || 1800 || 160
| 9-13 || 1800 || 24 || 160 (9 %)
|-
|-
| 14-18 || 2200 || 265
| 14-18 || 2200 || 29 || 265 (12 %)
|-
|-
| 19-30 || 2400 || 330
| 19-30 || 2400 || 32 || 325 (13,5 %)
|-
|-
| 31-50 || 2200 || 265
| 31-50 || 2200 || 29 || 265 (12 %)
|-
|-
| 51+ || 2000 || 260
| 51+ || 2000 || 26 || 240 (12 %)
|-
|-
| rowspan="7" | Moteris || 2-3 || 1000 || 135
| rowspan="7" | Moteris || 2-3 || 1000 || 13 || 135 (13,5 %)
|-
|-
| 4-8 || 1300 || 120
| 4-8 || 1300 || 17 || 120 (9 %)
|-
|-
| 9-13 || 1600 || 120
| 9-13 || 1600 || 21 || 120 (7,5 %)
|-
|-
| 14-18 || 1800 || 160
| 14-18 || 1800 || 24 || 160 (9 %)
|-
|-
| 19-30 || 2000 || 260
| 19-30 || 2000 || 26 || 240 (12 %)
|-
|-
| 31-50 || 1800 || 160
| 31-50 || 1800 || 24 || 160 (9 %)
|-
|-
| 51+ || 1600 || 120
| 51+ || 1600 || 21 || 120 (7,5 %)
|}
|}


== Istorija ==
== Istorija ==
Dar VI a. pr. m. e. vienas iš [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] admirolų savo žygių dienoraštyje rašė, kad [[Indija|Indijoje]] auga tokios švendrės, kurios be bičių neša [[medus|medų]]. Manoma, kad jis aprašė [[sirupas|sirupą]], kurį vietiniai gyventojai gaudavo iš cukrašvendrių ir kuriuo gardino maisto produktus.
Dar IV a. pr. m. e. vienas iš [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] admirolų savo žygių dienoraštyje rašė, kad [[Indija|Indijoje]] auga tokios švendrės, kurios be bičių neša [[medus|medų]]. Manoma, kad jis aprašė [[sirupas|sirupą]], kurį vietiniai gyventojai gaudavo iš cukrašvendrių ir kuriuo gardino maisto produktus.


Tačiau pirmasis cukrus pagamintas [[Persija|Persijoje]] tik mūsų eros [[VI amžius|VI]] amžiuje, tuo metu tai buvo prabangus produktas. Vėliau, plečiant cukrašvendrių auginimo plotus, cukrus tapo pigesnis, pradėtas gaminti [[Europa|Europoje]]. Po Amerikos kolonizacijos cukrašvendrės atvežtos į Naująjį Pasaulį, kur pradėtos masiškai auginti, užtikrinant pigios žaliavos tiekimą Europos cukraus fabrikams.
Tačiau pirmasis cukrus pagamintas [[Persija|Persijoje]] tik mūsų eros [[VI amžius|VI]] amžiuje, tuo metu tai buvo prabangus produktas. Vėliau, plečiant cukrašvendrių auginimo plotus, cukrus tapo pigesnis, pradėtas gaminti [[Europa|Europoje]]. Po Amerikos kolonizacijos cukrašvendrės atvežtos į Naująjį Pasaulį, kur pradėtos masiškai auginti, užtikrinant pigios žaliavos tiekimą Europos cukraus fabrikams.


Iki [[XIX amžius|XIX a.]] Napoleono žygių [[Europa|Europoje]] buvo naudojamos tik atvežtinės žaliavos, bet karo metu anglams užblokavus jūrų kelius pradėti auginti [[cukrinis runkelis|cukriniai runkeliai]], taip pat kaupiantys cukrų. [[1802]] m. dabartinės Vokietijos žemėse pastatytas pirmasis iš cukrinių runkelių produktą gaminantis fabrikas, netrukus tokie fabrikai paplito Europoje. Iki [[1855]] m. cukrus daugiausiai buvo gaminamas iš [[Cukranendrė|cukranendrių]], o nuo [[1890]] m. – iš cukrinių runkelių.<ref>ŠULČIUS, Algirdas. ''Organinė chemija.'' Vilnius: Alma littera, 2009, 182 p. ISBN 978-9955-38-341-3.</ref> Lietuvoje pirmasis cukraus fabrikas pastatytas [[1931]] m. [[Marijampolė]]je.
Iki [[XIX amžius|XIX a.]] Napoleono žygių [[Europa|Europoje]] buvo naudojamos tik atvežtinės žaliavos, bet karo metu anglams užblokavus jūrų kelius pradėti auginti [[cukrinis runkelis|cukriniai runkeliai]], taip pat kaupiantys cukrų. [[1802]] m. dabartinės Vokietijos žemėse pastatytas pirmasis iš cukrinių runkelių produktą gaminantis fabrikas, netrukus tokie fabrikai paplito Europoje. Iki [[1855]] m. cukrus daugiausiai buvo gaminamas iš [[Cukranendrė|cukranendrių]], o nuo [[1890]] m. – iš cukrinių runkelių.<ref>Šulčius, Algirdas. ''Organinė chemija.'' Vilnius: Alma littera, 2009, 182 p. ISBN 978-9955-38-341-3.</ref> Lietuvoje pirmasis cukraus fabrikas pastatytas [[1931]] m. [[Marijampolė]]je.


== Įdomūs faktai ==
== Įdomūs faktai ==
Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus: 6 kg gauna tiesiogiai, likusius 30 kg – kartu su [[gėrimas|gėrimais]], [[saldumynai]]s, [[sausi pusryčiai|sausais pusryčiais]] ir kitais [[maisto produktas|maisto produktais]] bei [[patiekalas|patiekalais]]. Per dieną tai apytiksliai tiek, kiek gaunama iš vieno cukrinio runkelio.
Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus: 6 kg gauna tiesiogiai, likusius 30 kg – kartu su [[gėrimas|gėrimais]], [[saldumynai]]s, [[sausi pusryčiai|sausais pusryčiais]] ir kitais [[maisto produktas|maisto produktais]] bei [[patiekalas|patiekalais]].{{faktas}} Per dieną tai apytiksliai tiek, kiek gaunama iš vieno cukrinio runkelio.


Eksperimentai su žiurkėmis parodė, jog rudasis cukrus ilgina šių gyvūnų gyvenimo trukmę.<ref>ŠULČIUS, Algirdas. ''Organinė chemija.'' Vilnius: Alma littera, 2009, 185 p. ISBN 978-9955-38-341-3.</ref>
Eksperimentai su žiurkėmis parodė, jog rudasis cukrus ilgina šių gyvūnų gyvenimo trukmę.<ref>Šulčius, Algirdas. ''Organinė chemija.'' Vilnius: Alma littera, 2009, 185 p. ISBN 978-9955-38-341-3.</ref>


Prancūzų fiziologas François Magendie eksperimentais pademonstravo, kad gyvūnus maitinant vien tik cukrumi, arba alyvuogių aliejumi, arba sviestu šie nugaišdavo per 30−40 dienų. Jis tai 1816 m. aprašė savo darbe ''Précis élementaire de Physiologie''. Tokiu būdu jis paneigė tuomet vyravusį požiūrį, kad pakankamą ir adekvačią mitybą sudaro maisto medžiagos bei energija gaunama vien tik iš cukraus arba iš riebalų.
Prancūzų fiziologas François Magendie eksperimentais pademonstravo, kad gyvūnus maitinant vien tik cukrumi, arba alyvuogių aliejumi, arba sviestu šie nugaišdavo per 30−40 dienų.<ref>Magendie, F. (1816) "Sur les propriétés nutritives des substances qui ne contiennent pas d’ azote", Annales de Chimie (ser. 2) 3:66-77, 408–410.</ref> Jis tai 1816 m. aprašė savo darbe ''Précis élementaire de Physiologie''. Tokiu būdu jis paneigė tuomet vyravusį požiūrį, kad pakankamą ir adekvačią mitybą sudaro maisto medžiagos bei energija gaunama vien tik iš cukraus arba iš riebalų.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
Eilutė 93: Eilutė 93:
{{Commonscat|Sugars}}
{{Commonscat|Sugars}}
{{Vikicitatos}}
{{Vikicitatos}}
* [http://www.zucker.prv.pl „Cukrus“ 370 kalbų]


[[Kategorija:Disacharidai]]
[[Kategorija:Cukrus| ]]
[[Kategorija:Saldikliai]]

Dabartinė 23:57, 5 lapkričio 2024 versija

Cukrūs:
(v.k.) Baltasis rafinuotas cukrus
(v.d.) Nerafinuotas cukrus
(a.k.) Karamelizuotas (rudasis) cukrus
(a.d.) Neapdorotos smulkintos cukranendrės
Baltojo cukraus gabalėliai
Rudojo cukraus kristalai „Kandis“
Kitos reikšmės – Cukrus (reikšmės).

Cukrus, sacharozė – vandenyje tirpus saldaus skonio sacharidas. Vidutinis kaloringumas − 377 kcal/100g. Dažniausiai gaminamas iš cukrinių runkelių, cukranendrių.[1]

Žodis cukrus neturi daugiskaitos, tačiau turi bendrinę reikšmę – 'vandenyje tirpus saldaus skonio sacharidas', į kurią įeina saldaus skonio monosacharidai, disacharidai bei oligosacharidai. Šia prasme liet. cukrus turi ir daugiskaitą cukrūs, kuris reiškia keletą skirtingų tirpių vandenyje saldaus skonio sacharidų.

Tropikuose cukrų kaupia cukranendrės (Saccharum officinarum). Daugiausia jų auginama Kuboje ir Brazilijoje. Mūsų kraštuose cukraus daugiausiai – apie 17–20 % – turi cukriniai runkeliai. Iš tonos cukrinių runkelių gaunama apie 155 kg rafinuoto cukraus, kuris turi 99,9 % sacharozės ir ne daugiau 0,4 % vandens.

Valgomasis cukrus

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valgomasis cukrus vartojamas įvairiais pavidalais:[1]

  • Rafinuotas, kristalinis arba baltasis cukrus – nuo 1840 metų gaminamas baltasis cukrus. Tarpinėje stadijoje kristalai yra gelsvi ir su daug priemaišų, vėliau pakartotinai tirpinamas, kristalizuojamas bei rafinuojamas, taip pat spalvinamas žydru dažu, kuris suteikia baltą spalvą. 99,7 % cukraus sudaro sacharozė. Rafinuotas cukrus žmonių organizmui nereikalingas ir beveik nepanaudojamas – didžioji dalis greitai paverčiama ir kaupiama riebalų pavidalu.
  • Cukraus pudra arba cukraus milteliai – labai smulkių grūdelių baltasis cukrus, naudojamas tik nuo XX a. pradžios.
  • Cukraus kristalai – gaminami iš prisotinto cukraus tirpalo, kai gaunami skirtingo stambumo skaidrūs kristalai.
  • Nerafinuotas arba geltonasis cukrus − tik išvalytas, tačiau nerafinuotas ar kitaip papildomai neapdorotas cukrus; jame gali būti melasos. Toks cukrus turi mineralinių medžiagų ir mikroelementų, švelnų karamelės prieskonį, nerūgština organizmo terpės.
  • Rudasis arba karamelizuotas cukrus – pakaitintas rafinuotas cukrus, kad įgautų rudą karamelinę spalvą. Dėl šio apdorojimo būdo papildomai susidaro paprastai 400–1100 μg/kg akrilamido, kai kuriais atvejais gali siekti iki 2700 μg/kg. Kitos savybės tokios pačios kaip baltojo cukraus.[2][3]
  • Invertuotas cukrus arba invertuotas cukraus sirupas − klampi masė, gaunama pakaitinus vandenyje ištirpintą cukrų; saldesnė už cukrų, nesikristalizuoja.

Panaudojimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cukrus sustiprina natūralų vaisių, uogų, daržovių skonį ir kvapą. Kaip saldiklis jis naudojamas daugelyje maisto produktų: uogienei, sultims, vaisvandeniams bei kitiems gėrimais, saldumynams, kepiniams ir konservams, su juo gaminamos saldžios sriubos ir padažai, pusgaminiai. Presavimo išspaudos (bagasa) naudojamos kurui, o melasa dažniausiai fermentacijos pramonėje (pvz., romui gaminti).[1]

Cukraus poveikis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cukrus yra lengvai įsisavinamas greito atpalaidavimo energijos šaltinis, tačiau neturi nei vitaminų, nei mineralinių medžiagų. Su cukrumis gautas energijos perteklius paverčiamas ir saugomas riebalų pavidalu, todėl vartojant per daug cukraus gali išsivystyti nutukimas ar kiti medžiagų apykaitos sutrikimai. Viršsvoris apsunkina širdies darbą, gali paskatinti ir senatvės diabeto bei Alzheimerio ligos išsivystymą. Kitų tyrimų išvadose minimas cukraus suvartojimo sąryšis su ADHD. Vartojant per daug gali sukelti priklausomybę abstinencijos simptomais panašią į kokaino dėl panašaus poveikio centrinei nervų sistemai. Esant priklausomybei maistas ar gėrimai be pridėtinio cukraus ar mažai saldinti produktai atrodo beskoniai. Sutrikimui toliau progresuojant − vimdo ar kelia šleikštulį, pridėtinio cukraus poreikis vis didėja[4].

Suvalgius maisto turinčio cukrų, kasa pagamina daugiau hormono insulino, kuris reikalingas aminorūgščiai triptofanui iš kraujo patekti į smegenų ląsteles, kur ši medžiaga stimuliuoja serotonino gamybą[5].

Cukrus kenkia dantims – burnos ertmėje esančios bakterijos cukrų naudoja kaip maistą ir gamina iš jo rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį, sukelia ėduonį (kariesą).

Vietoje cukraus gali būti vartojami cukraus pakaitalai – sorbitolis ir ksilitolis. Sorbitolis 2 kartus mažiau saldus, o ksilitolis 2 kartus saldesnis už sacharozę.

Saugi suvartojimo norma

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Energija gaunama iš maisto ar gėrimų pagamintų pridėtinio cukraus ar riebalų pagrindu dar vadinama "tuščiomis kalorijomis", kadangi juose mažai arba nėra kitų svarbių maisto medžiagų, kurias organizmas prisitaikęs natūraliai proporcingai gauti kartu − vitaminų, mineralų, baltymų, skaidulų, aminorūgščių.

Siekiant maitintis sveikai bei išlaikyti proporcingą kūno svorį bei formas, suvartojami maisto medžiagų kiekiai turėtų būti subalansuoti pagal konkretaus žmogaus amžių bei gyvenimo būdą. Mažai fiziškai aktyviems žmonėms vartojant per daug "tuščių kalorijų" maisto gali išsivystyti įvairių sveikatos problemų, tačiau fiziškai labai aktyviems žmonėms reikia žymiai daugiau grynos energijos, todėl šie gali suvartoti didesnį tokio maisto kiekį be neigiamų pasekmių.

Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja vaikams bei suaugusiems apriboti cukraus suvartojimą iki 10% nuo visos gaunamos energijos. Apribojus žemiau 5% ribos pastebimas papildomas teigiamas efektas sveikatai, ypatingai susijęs su dantų būkle.

Žemiau pateikta orientacinė lentelė su viršutine saugia "tuščių kalorijų" norma asmenims, kurie per dieną fiziškai aktyvūs būna apie 30 minučių.

Lytis Amžius, m. Paros kalorijų norma cukraus kiekis
sudarantis 5 % paros kalorijų normos, g		 Saugi viršutinė paros "tuščių kalorijų" norma,
kcal (% nuo paros kalorijų normos)
Vyras 2-3 1000 13 135 (13,5 %)
4-8 1300 17 120 (9 %)
9-13 1800 24 160 (9 %)
14-18 2200 29 265 (12 %)
19-30 2400 32 325 (13,5 %)
31-50 2200 29 265 (12 %)
51+ 2000 26 240 (12 %)
Moteris 2-3 1000 13 135 (13,5 %)
4-8 1300 17 120 (9 %)
9-13 1600 21 120 (7,5 %)
14-18 1800 24 160 (9 %)
19-30 2000 26 240 (12 %)
31-50 1800 24 160 (9 %)
51+ 1600 21 120 (7,5 %)

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar IV a. pr. m. e. vienas iš Aleksandro Makedoniečio admirolų savo žygių dienoraštyje rašė, kad Indijoje auga tokios švendrės, kurios be bičių neša medų. Manoma, kad jis aprašė sirupą, kurį vietiniai gyventojai gaudavo iš cukrašvendrių ir kuriuo gardino maisto produktus.

Tačiau pirmasis cukrus pagamintas Persijoje tik mūsų eros VI amžiuje, tuo metu tai buvo prabangus produktas. Vėliau, plečiant cukrašvendrių auginimo plotus, cukrus tapo pigesnis, pradėtas gaminti Europoje. Po Amerikos kolonizacijos cukrašvendrės atvežtos į Naująjį Pasaulį, kur pradėtos masiškai auginti, užtikrinant pigios žaliavos tiekimą Europos cukraus fabrikams.

Iki XIX a. Napoleono žygių Europoje buvo naudojamos tik atvežtinės žaliavos, bet karo metu anglams užblokavus jūrų kelius pradėti auginti cukriniai runkeliai, taip pat kaupiantys cukrų. 1802 m. dabartinės Vokietijos žemėse pastatytas pirmasis iš cukrinių runkelių produktą gaminantis fabrikas, netrukus tokie fabrikai paplito Europoje. Iki 1855 m. cukrus daugiausiai buvo gaminamas iš cukranendrių, o nuo 1890 m. – iš cukrinių runkelių.[6] Lietuvoje pirmasis cukraus fabrikas pastatytas 1931 m. Marijampolėje.

Įdomūs faktai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus: 6 kg gauna tiesiogiai, likusius 30 kg – kartu su gėrimais, saldumynais, sausais pusryčiais ir kitais maisto produktais bei patiekalais.[reikalingas šaltinis] Per dieną tai apytiksliai tiek, kiek gaunama iš vieno cukrinio runkelio.

Eksperimentai su žiurkėmis parodė, jog rudasis cukrus ilgina šių gyvūnų gyvenimo trukmę.[7]

Prancūzų fiziologas François Magendie eksperimentais pademonstravo, kad gyvūnus maitinant vien tik cukrumi, arba alyvuogių aliejumi, arba sviestu šie nugaišdavo per 30−40 dienų.[8] Jis tai 1816 m. aprašė savo darbe Précis élementaire de Physiologie. Tokiu būdu jis paneigė tuomet vyravusį požiūrį, kad pakankamą ir adekvačią mitybą sudaro maisto medžiagos bei energija gaunama vien tik iš cukraus arba iš riebalų.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 Cukrus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  2. ↑ Acrylamide Analysis in Foods. Journal of Food and Drug Analysis, Vol. 17, No. 3, 2009(PDF)
  3. ↑ Taipeitimes: acrylamide in brown sugar
  4. ↑ Healthline: Sugar (angl.)
  5. ↑ Sugar and serotonin Archyvuota kopija 2018-06-12 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ Šulčius, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 182 p. ISBN 978-9955-38-341-3.
  7. ↑ Šulčius, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 185 p. ISBN 978-9955-38-341-3.
  8. ↑ Magendie, F. (1816) "Sur les propriétés nutritives des substances qui ne contiennent pas d’ azote", Annales de Chimie (ser. 2) 3:66-77, 408–410.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Cukrus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose –
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Cukrus&oldid=7426631"