Pereiti prie turinio

Cukrus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
 
(nerodoma 39 tarpinės versijos, sukurtos 20 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Sucre blanc cassonade complet rapadura.jpg|thumb|200px|Skirtingų spalvų cukrus]]
[[Vaizdas:Sucre blanc cassonade complet rapadura.jpg|thumb|Cukrūs:<br /> (v.k.) Baltasis rafinuotas cukrus<br />(v.d.) Nerafinuotas cukrus<br />(a.k.) Karamelizuotas (rudasis) cukrus<br />(a.d.) Neapdorotos smulkintos cukranendrės]]
[[Vaizdas:Sugarcubes.jpg|thumb|200px|Balto cukraus gabalėliai]]
[[Vaizdas:Sugarcubes.jpg|thumb|Baltojo cukraus gabalėliai]]
[[Vaizdas:Cukrus.jpg|thumb|200px|Rudojo cukraus kristalai „Kandis“]]
[[Vaizdas:Cukrus.jpg|thumb|Rudojo cukraus kristalai „Kandis“]]

{{otheruses}}
{{otheruses}}
'''Cukrus''', [[sacharozė]] – vandenyje tirpstantis saldus [[disacharidas]], dažniausiai gaminamas iš [[cukrinis runkelis|cukrinių runkelių]], [[cukrašvendrė|cukrašvendrių]], žinomiausias šių dienų natūralus [[saldiklis]].
'''Cukrus''', [[sacharozė]] – vandenyje tirpus saldaus skonio sacharidas. Vidutinis kaloringumas − 377 kcal/100g. Dažniausiai gaminamas iš [[cukrinis runkelis|cukrinių runkelių]], [[cukrašvendrė|cukranendrių]].<ref name="vle">{{VLE|3|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/cukrus-61787 Cukrus]}}</ref>


Šis žodis ''cukrus'' neturi daugiskaitos. Tačiau žodis ''cukrus'' turi ir bendresnę reikšmę 'vandenyje tirpus saldus [[sacharidas]]'. Tokiems cukrums priklauso saldūs paprasti [[angliavandenis|angliavandeniai]] – [[monosacharidai]] arba [[disacharidai]]. Šia prasme {{lt|cukrus}} turi ir daugiskaitą ''cukrūs'', kuris reiškia skirtingas tirpių ir saldžių angliavandenių rūšis ([[gliukozė]], [[fruktozė]] ir t. t.).
Žodis ''cukrus'' neturi daugiskaitos, tačiau turi bendrinę reikšmę 'vandenyje tirpus saldaus skonio [[Sacharidai| sacharidas]]', į kurią įeina saldaus skonio [[monosacharidai]], [[disacharidai]] bei oligosacharidai. Šia prasme {{lt|cukrus}} turi ir daugiskaitą ''cukrūs'', kuris reiškia keletą skirtingų tirpių vandenyje saldaus skonio sacharidų.


[[tropikai|Tropikuose]] cukrų kaupia [[cukranendrė]]s (''[[Saccharum officinarum]]''). Daugiausia jų auginama [[Kuba|Kuboje]] ir [[Brazilija|Brazilijoje]]. Mūsų kraštuose cukraus daugiausiai apie 17–20 % turi cukriniai runkeliai. Iš tonos cukrinių runkelių gaunama apie 155 kg rafinuoto cukraus, kuris turi 99,9 % sacharozės ir ne daugiau 0,4 % vandens.
Cukrus yra tik energijos šaltinis ir, priešingai nei [[vaisiai]], jame nėra nei [[vitaminas|vitaminų]], nei [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]].


== Valgomasis cukrus ==
[[tropikai|Tropikuose]] cukrų kaupia [[cukranendrė]]s (''[[Saccharum officinarum]]''). Daugiausia jų auginama [[Kuba|Kuboje]] ir [[Brazilija|Brazilijoje]]. Mūsų kraštuose cukrumi turtingiausi augalai yra [[cukriniai runkeliai]]. Jie turi 17–20 % cukraus. Iš tonos cukrinių runkelių gaunama apie 155 kg rafinuoto cukraus, kuris turi 99,9 % sacharozės ir ne daugiau 0,4 % vandens.
Valgomasis cukrus vartojamas įvairiais pavidalais:<ref name="vle"/>
* '''Rafinuotas''', '''kristalinis''' arba '''baltasis cukrus''' – nuo [[1840]] metų gaminamas baltasis cukrus. Tarpinėje stadijoje kristalai yra gelsvi ir su daug priemaišų, vėliau pakartotinai [[tirpimas|tirpinamas]], [[kristalizacija|kristalizuojamas]] bei [[rafinavimas|rafinuojamas]], taip pat spalvinamas žydru dažu, kuris suteikia baltą spalvą. 99,7 % cukraus sudaro [[sacharozė]]. Rafinuotas cukrus žmonių organizmui nereikalingas ir beveik nepanaudojamas – didžioji dalis greitai paverčiama ir kaupiama riebalų pavidalu.
* '''[[Cukraus pudra]]''' arba '''cukraus milteliai''' – labai smulkių grūdelių baltasis cukrus, naudojamas tik nuo XX a. pradžios.
* '''Cukraus kristalai''' – gaminami iš prisotinto cukraus tirpalo, kai gaunami skirtingo stambumo skaidrūs kristalai.
* '''Nerafinuotas''' arba '''geltonasis cukrus''' − tik išvalytas, tačiau nerafinuotas ar kitaip papildomai neapdorotas cukrus; jame gali būti [[melasa|melasos]]. Toks cukrus turi mineralinių medžiagų ir mikroelementų, švelnų karamelės prieskonį, nerūgština organizmo terpės.
* '''Rudasis''' arba '''karamelizuotas cukrus''' – pakaitintas rafinuotas cukrus, kad įgautų rudą karamelinę spalvą. Dėl šio apdorojimo būdo papildomai susidaro paprastai 400–1100 μg/kg [[akrilamidas|akrilamido]], kai kuriais atvejais gali siekti iki 2700 μg/kg. Kitos savybės tokios pačios kaip baltojo cukraus.<ref>[https://www.fda.gov.tw/tc/includes/GetFile.ashx?id=f636694616460432244 Acrylamide Analysis in Foods. Journal of Food and Drug Analysis, Vol. 17, No. 3, 2009(PDF)]</ref><ref>[http://www.taipeitimes.com/News/taiwan/archives/2015/09/01/2003626689 Taipeitimes: acrylamide in brown sugar]</ref>
* '''Invertuotas cukrus''' arba '''invertuotas cukraus sirupas''' − klampi masė, gaunama pakaitinus vandenyje ištirpintą cukrų; saldesnė už cukrų, nesikristalizuoja.


== Panaudojimas ==
Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus: 6 kg gauna tiesiogiai, likusius 30 kg – nepastebimai kartu su [[gėrimas|gėrimais]], [[saldumynai]]s, [[sausi pusryčiai|sausais pusryčiais]] ir kitais [[maisto produktas|maisto produktais]] bei [[patiekalas|patiekalais]]. Per dieną tai sudarytų 33 kubelius cukraus arba tiek, kiek jo būtų galima gauti iš vieno cukrinio runkelio.
Cukrus sustiprina natūralų [[vaisiai|vaisių]], [[uoga|uogų]], [[daržovė|daržovių]] [[skonis|skonį]] ir [[kvapas|kvapą]]. Kaip saldiklis jis naudojamas daugelyje maisto produktų: [[uogienė|uogienei]], [[sultys|sultims]], [[vaisvandenis|vaisvandeniams]] bei kitiems [[gėrimas|gėrimais]], [[saldumynai|saldumynams]], [[kepinys|kepiniams]] ir [[konservai|konservams]], su juo gaminamos [[saldžios sriubos]] ir [[padažas|padažai]], [[pusgaminys|pusgaminiai]]. Presavimo išspaudos (bagasa) naudojamos kurui, o [[melasa]] dažniausiai fermentacijos pramonėje (pvz., [[romas|romui]] gaminti).<ref name="vle"/>


== Cukraus poveikis ==
Suvalgius ko nors saldžiai, [[kasa]] pagamina daugiau [[hormonas|hormono]] [[insulinas|insulino]], kuris padeda [[aminorūgštis|aminorūgščiai]] [[triptofanas|triptofanui]] iš kraujo patekti į smegenų ląsteles, kur ši medžiaga verčiama [[serotoninas|serotoninu]] – hormonu, keliančiu nuotaiką. Todėl serotoninas dar vadinamas laimės hormonu.
Cukrus yra lengvai įsisavinamas greito atpalaidavimo energijos šaltinis, tačiau neturi nei [[vitaminas|vitaminų]], nei [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]]. Su cukrumis gautas energijos perteklius paverčiamas ir saugomas [[riebalai|riebalų]] pavidalu, todėl vartojant per daug cukraus gali išsivystyti [[nutukimas]] ar kiti medžiagų apykaitos sutrikimai. [[Viršsvoris]] apsunkina [[širdis|širdies]] darbą, gali paskatinti ir senatvės [[diabetas|diabeto]] bei [[Alzheimerio liga|Alzheimerio ligos]] išsivystymą. Kitų tyrimų išvadose minimas cukraus suvartojimo sąryšis su [[Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas|ADHD]]. Vartojant per daug gali sukelti [[Priklausomybė|priklausomybę]] [[Abstinencijos sindromas|abstinencijos]] simptomais panašią į [[Kokainas|kokaino]] dėl panašaus poveikio [[Centrinė nervų sistema|centrinei nervų sistemai]]. Esant priklausomybei maistas ar gėrimai be pridėtinio cukraus ar mažai saldinti produktai atrodo beskoniai. Sutrikimui toliau progresuojant − vimdo ar kelia šleikštulį, pridėtinio cukraus poreikis vis didėja<ref>[https://www.healthline.com/health/food-nutrition/experts-is-sugar-addictive-drug#2 Healthline: Sugar (angl.)]</ref>.


Suvalgius maisto turinčio cukrų, [[kasa]] pagamina daugiau [[hormonas|hormono]] [[insulinas|insulino]], kuris reikalingas [[aminorūgštis|aminorūgščiai]] [[triptofanas|triptofanui]] iš kraujo patekti į smegenų ląsteles, kur ši medžiaga stimuliuoja [[Serotoninas|serotonino]] gamybą<ref>[https://igennus.com/nutrition-blog/sugar-highs-and-serotonin-lows/ Sugar and serotonin] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180612184845/https://igennus.com/nutrition-blog/sugar-highs-and-serotonin-lows/ |date=2018-06-12 }}</ref>.
== Istorija ==
Dar VI a. pr. m. e. vienas iš [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] admirolų savo žygių dienoraštyje rašė, kad [[Indija|Indijoje]] auga tokios švendrės, kurios be bičių neša [[medus|medų]]. Manoma, kad jis aprašė [[sirupas|sirupą]], kurį vietiniai gyventojai gaudavo iš cukrašvendrių ir kuriuo gardino maisto produktus.


Cukrus kenkia [[dantis|dantims]] burnos ertmėje esančios [[bakterija|bakterijos]] cukrų naudoja kaip maistą ir gamina iš jo [[rūgštis]], kurios tirpdo dantų emalį, sukelia ėduonį (kariesą).
Tačiau pirmasis cukrus pagamintas [[Persija|Persijoje]] tik mūsų eros [[VI amžius|VI]] amžiuje, tuo metu tai buvo labai prabangus produktas. Vėliau plečiant cukrašvendrių auginimo plotus cukraus žaliava kiek atpigo ir cukrus pradėtas gaminti [[Europa|Europoje]]. Po Amerikos kolonizacijos cukrašvendrės atvežtos į Naująjį Pasaulį, kur pradėtos masiškai auginti, užtikrinant pigios žaliavos tiekimą Europos cukraus fabrikams.


Vietoje cukraus gali būti vartojami cukraus pakaitalai – [[sorbitolis]] ir [[ksilitolis]]. Sorbitolis 2 kartus mažiau saldus, o ksilitolis 2 kartus saldesnis už [[sacharozė|sacharozę]].
Iki [[XIX amžius|XIX a.]] Napoleono žygių [[Europa|Europoje]] buvo naudojamos tik atvežtinės žaliavos, bet karo metu anglams užblokavus jūrų kelius pradėti auginti [[cukrinis runkelis|cukriniai runkeliai]], taip pat kaupiantys cukrų. [[1802]] m. dabartinės Vokietijos žemėse pastatytas pirmasis iš cukrinių runkelių produktą gaminantis fabrikas, netrukus tokie fabrikai paplito Europoje. Iki [[1855]] m. cukrus daugiausiai buvo gaminamas iš [[Cukranendrė|cukranendrių]], o nuo [[1890]] m. – iš cukrinių runkelių.<ref>ŠULČIUS, Algirdas. ''Organinė chemija.'' Vilnius: Alma littera, 2009, 182 p. ISBN 978-9955-38-341-3.</ref> Lietuvoje pirmasis cukraus fabrikas pastatytas [[1931]] m. [[Marijampolė]]je.


== Valgomasis cukrus ==
== Saugi suvartojimo norma ==
Energija gaunama iš maisto ar gėrimų pagamintų pridėtinio cukraus ar riebalų pagrindu dar vadinama "tuščiomis kalorijomis", kadangi juose mažai arba nėra kitų svarbių maisto medžiagų, kurias organizmas prisitaikęs natūraliai proporcingai gauti kartu − [[Vitaminas|vitaminų]], [[Mineralas|mineralų]], [[Baltymai|baltymų]], [[Skaidula|skaidulų]], [[Aminorūgštys|aminorūgščių]].
Valgomasis cukrus vartojamos įvairiais pavidalais:
* '''Kristalinis cukrus''' – nuo [[1840]] metų gaminamas baltas cukrus. Tarpinėje stadijoje kristalai yra gelsvi ir su daug priemaišų, vėliau jis pakartotinai [[tirpimas|tirpinamas]], [[kristalizacija|kristalizuojamas]] bei [[rafinavimas|rafinuojamas]], taip pat spalvinamas žydru dažu, kuris suteikia baltumo. 99,7 % šio cukraus sudaro [[sacharozė]]. Rafinuotas cukrus mūsų organizmui nereikalingas.
* [[Cukraus pudra]] (miltelinis cukrus) – labai smulkių grūdelių cukrus, naudojamas tik nuo XX a. pradžios.
* '''Cukraus kristalai''' – gaminamas iš prisotinto cukraus tirpalo, kai gaunami nevienodo stambumo skaidrūs kristalai.
* '''Geltonasis''' arba '''rudasis''' cukrus – mažiau išvalytas arba jame yra [[melasa|melasos]]. Jis taip pat gali būti [[karamelizacija|karamelizuotas]]. Sudėtis nuo balto cukraus beveik nesiskiria.


Siekiant maitintis sveikai bei išlaikyti proporcingą kūno svorį bei formas, suvartojami maisto medžiagų kiekiai turėtų būti subalansuoti pagal konkretaus žmogaus amžių bei gyvenimo būdą. Mažai fiziškai aktyviems žmonėms vartojant per daug "tuščių kalorijų" maisto gali išsivystyti įvairių sveikatos problemų, tačiau fiziškai labai aktyviems žmonėms reikia žymiai daugiau grynos energijos, todėl šie gali suvartoti didesnį tokio maisto kiekį be neigiamų pasekmių.
== Cukraus panaudojimas ==
Cukrus sustiprina natūralų [[vaisiai|vaisių]], [[uoga|uogų]], [[daržovė|daržovių]] [[skonis|skonį]] ir [[kvapas|kvapą]]. Dėl to – tai produktas, turintis didžiulę paklausą. Kaip saldiklis jis naudojamas beveik viskam: [[uogienė|uogienei]], [[sultys|sultims]] bei kitiems [[gėrimas|gėrimais]], juo saldinami gaminami [[saldumynai]], [[kepinys|kepiniai]] ir [[konservai]], [[saldžios sriubos]] ir [[padažas|padažai]], [[pusgaminys|pusgaminiai]].kakas makas


Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja vaikams bei suaugusiems apriboti cukraus suvartojimą iki 10% nuo visos gaunamos energijos. Apribojus žemiau 5% ribos pastebimas papildomas teigiamas efektas sveikatai, ypatingai susijęs su dantų būkle.
== Neigiamas cukraus poveikis ==
Per didelis cukraus vartojimas gali būti [[nutukimas|nutukimo]] priežastimi. Su cukrumi gautas energijos perteklius paverčiamas [[riebalai]]s.


Žemiau pateikta orientacinė lentelė su viršutine saugia "tuščių kalorijų" norma asmenims, kurie per dieną fiziškai aktyvūs būna apie 30 minučių.
[[Viršsvoris]] apsunkina [[širdis|širdies]] darbą. Manoma, kad [[senatvės diabetas|senatvės diabetą]] gali paskatinti per didelis cukraus vartojimas.


{| class="wikitable"
Cukrus kenkia [[dantis|dantims]], nes burnos ertmėje esančios [[bakterija|bakterijos]] cukrų naudoja kaip maistą ir gamina iš jo [[rūgštis]], kurios tirpdo dantų emalį.
|-
! Lytis !! Amžius, m. !! Paros kalorijų norma !! cukraus kiekis<br />sudarantis 5 % paros kalorijų normos, g !! Saugi viršutinė paros "tuščių kalorijų" norma,<br />kcal (% nuo paros kalorijų normos)
|-
| rowspan="7" | Vyras || 2-3 || 1000 || 13 || 135 (13,5 %)
|-
| 4-8 || 1300 || 17 || 120 (9 %)
|-
| 9-13 || 1800 || 24 || 160 (9 %)
|-
| 14-18 || 2200 || 29 || 265 (12 %)
|-
| 19-30 || 2400 || 32 || 325 (13,5 %)
|-
| 31-50 || 2200 || 29 || 265 (12 %)
|-
| 51+ || 2000 || 26 || 240 (12 %)
|-
| rowspan="7" | Moteris || 2-3 || 1000 || 13 || 135 (13,5 %)
|-
| 4-8 || 1300 || 17 || 120 (9 %)
|-
| 9-13 || 1600 || 21 || 120 (7,5 %)
|-
| 14-18 || 1800 || 24 || 160 (9 %)
|-
| 19-30 || 2000 || 26 || 240 (12 %)
|-
| 31-50 || 1800 || 24 || 160 (9 %)
|-
| 51+ || 1600 || 21 || 120 (7,5 %)
|}


== Istorija ==
Vietoje cukraus gali būti vartojami cukraus pakaitalai – [[sorbitolis]] ir [[ksilitolis]]. Sorbitolis 2 kartus mažiau saldus, o ksilitolis 2 kartus saldesnis už [[sacharozė|sacharozę]].
Dar IV a. pr. m. e. vienas iš [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] admirolų savo žygių dienoraštyje rašė, kad [[Indija|Indijoje]] auga tokios švendrės, kurios be bičių neša [[medus|medų]]. Manoma, kad jis aprašė [[sirupas|sirupą]], kurį vietiniai gyventojai gaudavo iš cukrašvendrių ir kuriuo gardino maisto produktus.

Tačiau pirmasis cukrus pagamintas [[Persija|Persijoje]] tik mūsų eros [[VI amžius|VI]] amžiuje, tuo metu tai buvo prabangus produktas. Vėliau, plečiant cukrašvendrių auginimo plotus, cukrus tapo pigesnis, pradėtas gaminti [[Europa|Europoje]]. Po Amerikos kolonizacijos cukrašvendrės atvežtos į Naująjį Pasaulį, kur pradėtos masiškai auginti, užtikrinant pigios žaliavos tiekimą Europos cukraus fabrikams.

Iki [[XIX amžius|XIX a.]] Napoleono žygių [[Europa|Europoje]] buvo naudojamos tik atvežtinės žaliavos, bet karo metu anglams užblokavus jūrų kelius pradėti auginti [[cukrinis runkelis|cukriniai runkeliai]], taip pat kaupiantys cukrų. [[1802]] m. dabartinės Vokietijos žemėse pastatytas pirmasis iš cukrinių runkelių produktą gaminantis fabrikas, netrukus tokie fabrikai paplito Europoje. Iki [[1855]] m. cukrus daugiausiai buvo gaminamas iš [[Cukranendrė|cukranendrių]], o nuo [[1890]] m. – iš cukrinių runkelių.<ref>Šulčius, Algirdas. ''Organinė chemija.'' Vilnius: Alma littera, 2009, 182 p. ISBN 978-9955-38-341-3.</ref> Lietuvoje pirmasis cukraus fabrikas pastatytas [[1931]] m. [[Marijampolė]]je.


== Įdomūs faktai ==
== Įdomūs faktai ==
Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus: 6 kg gauna tiesiogiai, likusius 30 kg – kartu su [[gėrimas|gėrimais]], [[saldumynai]]s, [[sausi pusryčiai|sausais pusryčiais]] ir kitais [[maisto produktas|maisto produktais]] bei [[patiekalas|patiekalais]].{{faktas}} Per dieną tai apytiksliai tiek, kiek gaunama iš vieno cukrinio runkelio.

Eksperimentai su žiurkėmis parodė, jog rudasis cukrus ilgina šių gyvūnų gyvenimo trukmę.<ref>Šulčius, Algirdas. ''Organinė chemija.'' Vilnius: Alma littera, 2009, 185 p. ISBN 978-9955-38-341-3.</ref>


Prancūzų fiziologas François Magendie eksperimentais pademonstravo, kad gyvūnus maitinant vien tik cukrumi, arba alyvuogių aliejumi, arba sviestu šie nugaišdavo per 30−40 dienų.<ref>Magendie, F. (1816) "Sur les propriétés nutritives des substances qui ne contiennent pas d’ azote", Annales de Chimie (ser. 2) 3:66-77, 408–410.</ref> Jis tai 1816 m. aprašė savo darbe ''Précis élementaire de Physiologie''. Tokiu būdu jis paneigė tuomet vyravusį požiūrį, kad pakankamą ir adekvačią mitybą sudaro maisto medžiagos bei energija gaunama vien tik iš cukraus arba iš riebalų.
* Eksperimentai su žiurkėmis parodė, jog rudasis cukrus ilgina gyvenimo trukmę.<ref>ŠULČIUS, Algirdas. ''Organinė chemija.'' Vilnius: Alma littera, 2009, 185 p. ISBN 978-9955-38-341-3.</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Išnašos}}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
{{Commonscat|Sugars}}
{{Commonscat|Sugars}}
{{Vikicitatos}}
* [http://www.zucker.prv.pl „Cukrus“ 370 kalbų]


[[Kategorija:Disacharidai]]
[[Kategorija:Cukrus| ]]
[[Kategorija:Saldikliai]]

Dabartinė 23:57, 5 lapkričio 2024 versija

Cukrūs:
(v.k.) Baltasis rafinuotas cukrus
(v.d.) Nerafinuotas cukrus
(a.k.) Karamelizuotas (rudasis) cukrus
(a.d.) Neapdorotos smulkintos cukranendrės
Baltojo cukraus gabalėliai
Rudojo cukraus kristalai „Kandis“

Cukrus, sacharozė – vandenyje tirpus saldaus skonio sacharidas. Vidutinis kaloringumas − 377 kcal/100g. Dažniausiai gaminamas iš cukrinių runkelių, cukranendrių.[1]

Žodis cukrus neturi daugiskaitos, tačiau turi bendrinę reikšmę – 'vandenyje tirpus saldaus skonio sacharidas', į kurią įeina saldaus skonio monosacharidai, disacharidai bei oligosacharidai. Šia prasme liet. cukrus turi ir daugiskaitą cukrūs, kuris reiškia keletą skirtingų tirpių vandenyje saldaus skonio sacharidų.

Tropikuose cukrų kaupia cukranendrės (Saccharum officinarum). Daugiausia jų auginama Kuboje ir Brazilijoje. Mūsų kraštuose cukraus daugiausiai – apie 17–20 % – turi cukriniai runkeliai. Iš tonos cukrinių runkelių gaunama apie 155 kg rafinuoto cukraus, kuris turi 99,9 % sacharozės ir ne daugiau 0,4 % vandens.

Valgomasis cukrus

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valgomasis cukrus vartojamas įvairiais pavidalais:[1]

  • Rafinuotas, kristalinis arba baltasis cukrus – nuo 1840 metų gaminamas baltasis cukrus. Tarpinėje stadijoje kristalai yra gelsvi ir su daug priemaišų, vėliau pakartotinai tirpinamas, kristalizuojamas bei rafinuojamas, taip pat spalvinamas žydru dažu, kuris suteikia baltą spalvą. 99,7 % cukraus sudaro sacharozė. Rafinuotas cukrus žmonių organizmui nereikalingas ir beveik nepanaudojamas – didžioji dalis greitai paverčiama ir kaupiama riebalų pavidalu.
  • Cukraus pudra arba cukraus milteliai – labai smulkių grūdelių baltasis cukrus, naudojamas tik nuo XX a. pradžios.
  • Cukraus kristalai – gaminami iš prisotinto cukraus tirpalo, kai gaunami skirtingo stambumo skaidrūs kristalai.
  • Nerafinuotas arba geltonasis cukrus − tik išvalytas, tačiau nerafinuotas ar kitaip papildomai neapdorotas cukrus; jame gali būti melasos. Toks cukrus turi mineralinių medžiagų ir mikroelementų, švelnų karamelės prieskonį, nerūgština organizmo terpės.
  • Rudasis arba karamelizuotas cukrus – pakaitintas rafinuotas cukrus, kad įgautų rudą karamelinę spalvą. Dėl šio apdorojimo būdo papildomai susidaro paprastai 400–1100 μg/kg akrilamido, kai kuriais atvejais gali siekti iki 2700 μg/kg. Kitos savybės tokios pačios kaip baltojo cukraus.[2][3]
  • Invertuotas cukrus arba invertuotas cukraus sirupas − klampi masė, gaunama pakaitinus vandenyje ištirpintą cukrų; saldesnė už cukrų, nesikristalizuoja.

Cukrus sustiprina natūralų vaisių, uogų, daržovių skonį ir kvapą. Kaip saldiklis jis naudojamas daugelyje maisto produktų: uogienei, sultims, vaisvandeniams bei kitiems gėrimais, saldumynams, kepiniams ir konservams, su juo gaminamos saldžios sriubos ir padažai, pusgaminiai. Presavimo išspaudos (bagasa) naudojamos kurui, o melasa dažniausiai fermentacijos pramonėje (pvz., romui gaminti).[1]

Cukraus poveikis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cukrus yra lengvai įsisavinamas greito atpalaidavimo energijos šaltinis, tačiau neturi nei vitaminų, nei mineralinių medžiagų. Su cukrumis gautas energijos perteklius paverčiamas ir saugomas riebalų pavidalu, todėl vartojant per daug cukraus gali išsivystyti nutukimas ar kiti medžiagų apykaitos sutrikimai. Viršsvoris apsunkina širdies darbą, gali paskatinti ir senatvės diabeto bei Alzheimerio ligos išsivystymą. Kitų tyrimų išvadose minimas cukraus suvartojimo sąryšis su ADHD. Vartojant per daug gali sukelti priklausomybę abstinencijos simptomais panašią į kokaino dėl panašaus poveikio centrinei nervų sistemai. Esant priklausomybei maistas ar gėrimai be pridėtinio cukraus ar mažai saldinti produktai atrodo beskoniai. Sutrikimui toliau progresuojant − vimdo ar kelia šleikštulį, pridėtinio cukraus poreikis vis didėja[4].

Suvalgius maisto turinčio cukrų, kasa pagamina daugiau hormono insulino, kuris reikalingas aminorūgščiai triptofanui iš kraujo patekti į smegenų ląsteles, kur ši medžiaga stimuliuoja serotonino gamybą[5].

Cukrus kenkia dantims – burnos ertmėje esančios bakterijos cukrų naudoja kaip maistą ir gamina iš jo rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį, sukelia ėduonį (kariesą).

Vietoje cukraus gali būti vartojami cukraus pakaitalai – sorbitolis ir ksilitolis. Sorbitolis 2 kartus mažiau saldus, o ksilitolis 2 kartus saldesnis už sacharozę.

Saugi suvartojimo norma

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Energija gaunama iš maisto ar gėrimų pagamintų pridėtinio cukraus ar riebalų pagrindu dar vadinama "tuščiomis kalorijomis", kadangi juose mažai arba nėra kitų svarbių maisto medžiagų, kurias organizmas prisitaikęs natūraliai proporcingai gauti kartu − vitaminų, mineralų, baltymų, skaidulų, aminorūgščių.

Siekiant maitintis sveikai bei išlaikyti proporcingą kūno svorį bei formas, suvartojami maisto medžiagų kiekiai turėtų būti subalansuoti pagal konkretaus žmogaus amžių bei gyvenimo būdą. Mažai fiziškai aktyviems žmonėms vartojant per daug "tuščių kalorijų" maisto gali išsivystyti įvairių sveikatos problemų, tačiau fiziškai labai aktyviems žmonėms reikia žymiai daugiau grynos energijos, todėl šie gali suvartoti didesnį tokio maisto kiekį be neigiamų pasekmių.

Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja vaikams bei suaugusiems apriboti cukraus suvartojimą iki 10% nuo visos gaunamos energijos. Apribojus žemiau 5% ribos pastebimas papildomas teigiamas efektas sveikatai, ypatingai susijęs su dantų būkle.

Žemiau pateikta orientacinė lentelė su viršutine saugia "tuščių kalorijų" norma asmenims, kurie per dieną fiziškai aktyvūs būna apie 30 minučių.

Lytis Amžius, m. Paros kalorijų norma cukraus kiekis
sudarantis 5 % paros kalorijų normos, g
Saugi viršutinė paros "tuščių kalorijų" norma,
kcal (% nuo paros kalorijų normos)
Vyras 2-3 1000 13 135 (13,5 %)
4-8 1300 17 120 (9 %)
9-13 1800 24 160 (9 %)
14-18 2200 29 265 (12 %)
19-30 2400 32 325 (13,5 %)
31-50 2200 29 265 (12 %)
51+ 2000 26 240 (12 %)
Moteris 2-3 1000 13 135 (13,5 %)
4-8 1300 17 120 (9 %)
9-13 1600 21 120 (7,5 %)
14-18 1800 24 160 (9 %)
19-30 2000 26 240 (12 %)
31-50 1800 24 160 (9 %)
51+ 1600 21 120 (7,5 %)

Dar IV a. pr. m. e. vienas iš Aleksandro Makedoniečio admirolų savo žygių dienoraštyje rašė, kad Indijoje auga tokios švendrės, kurios be bičių neša medų. Manoma, kad jis aprašė sirupą, kurį vietiniai gyventojai gaudavo iš cukrašvendrių ir kuriuo gardino maisto produktus.

Tačiau pirmasis cukrus pagamintas Persijoje tik mūsų eros VI amžiuje, tuo metu tai buvo prabangus produktas. Vėliau, plečiant cukrašvendrių auginimo plotus, cukrus tapo pigesnis, pradėtas gaminti Europoje. Po Amerikos kolonizacijos cukrašvendrės atvežtos į Naująjį Pasaulį, kur pradėtos masiškai auginti, užtikrinant pigios žaliavos tiekimą Europos cukraus fabrikams.

Iki XIX a. Napoleono žygių Europoje buvo naudojamos tik atvežtinės žaliavos, bet karo metu anglams užblokavus jūrų kelius pradėti auginti cukriniai runkeliai, taip pat kaupiantys cukrų. 1802 m. dabartinės Vokietijos žemėse pastatytas pirmasis iš cukrinių runkelių produktą gaminantis fabrikas, netrukus tokie fabrikai paplito Europoje. Iki 1855 m. cukrus daugiausiai buvo gaminamas iš cukranendrių, o nuo 1890 m. – iš cukrinių runkelių.[6] Lietuvoje pirmasis cukraus fabrikas pastatytas 1931 m. Marijampolėje.

Įdomūs faktai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus: 6 kg gauna tiesiogiai, likusius 30 kg – kartu su gėrimais, saldumynais, sausais pusryčiais ir kitais maisto produktais bei patiekalais.[reikalingas šaltinis] Per dieną tai apytiksliai tiek, kiek gaunama iš vieno cukrinio runkelio.

Eksperimentai su žiurkėmis parodė, jog rudasis cukrus ilgina šių gyvūnų gyvenimo trukmę.[7]

Prancūzų fiziologas François Magendie eksperimentais pademonstravo, kad gyvūnus maitinant vien tik cukrumi, arba alyvuogių aliejumi, arba sviestu šie nugaišdavo per 30−40 dienų.[8] Jis tai 1816 m. aprašė savo darbe Précis élementaire de Physiologie. Tokiu būdu jis paneigė tuomet vyravusį požiūrį, kad pakankamą ir adekvačią mitybą sudaro maisto medžiagos bei energija gaunama vien tik iš cukraus arba iš riebalų.

  1. 1,0 1,1 1,2 Cukrus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  2. Acrylamide Analysis in Foods. Journal of Food and Drug Analysis, Vol. 17, No. 3, 2009(PDF)
  3. Taipeitimes: acrylamide in brown sugar
  4. Healthline: Sugar (angl.)
  5. Sugar and serotonin Archyvuota kopija 2018-06-12 iš Wayback Machine projekto.
  6. Šulčius, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 182 p. ISBN 978-9955-38-341-3.
  7. Šulčius, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 185 p. ISBN 978-9955-38-341-3.
  8. Magendie, F. (1816) "Sur les propriétés nutritives des substances qui ne contiennent pas d’ azote", Annales de Chimie (ser. 2) 3:66-77, 408–410.

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose