Gira: Skirtumas tarp puslapio versijų
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 |
|||
(nerodoma 13 tarpinių versijų, sukurtų 10 naudotojų) | |||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{kiti}} |
{{kiti}} |
||
[[Vaizdas: |
[[Vaizdas:Mint bread kvas.jpg|thumb|Giros ąsotis]] |
||
'''Gira''' – labai silpnai alkoholinis [[gaivusis gėrimas]], gaminamas [[fermentacija|fermentacijos]] būdu iš juodos [[duona|duonos]], [[vaisiai|vaisių]], [[uogos|uogų]], [[kmynai|kmynų]] ir kitų [[maisto produktas|maisto produktų]], pridedant [[mielės|mielių]] ir [[cukrus|cukraus]]. |
'''Gira''' – labai silpnai alkoholinis [[gaivusis gėrimas]], gaminamas [[fermentacija|fermentacijos]] būdu iš juodos [[duona|duonos]], [[vaisiai|vaisių]], [[uogos|uogų]], [[kmynai|kmynų]] ir kitų [[maisto produktas|maisto produktų]], pridedant [[mielės|mielių]] ir [[cukrus|cukraus]]. |
||
Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
Be įprastos giros, [[rauginimas|raugiamos]] ir [[b:Receptai:Obuolių gira|obuolių]], [[b:Receptai:Aviečių gira|aviečių]], [[b:Receptai:Pieno gira|pieno]], [[b:Receptai:Medaus gira|medaus]], miško [[b:Receptai:Uogų gira|uogų]], [[b:Receptai:Žiedlapių gira|žiedlapių]] ir daugelis kitų girų. |
Be įprastos giros, [[rauginimas|raugiamos]] ir [[b:Receptai:Obuolių gira|obuolių]], [[b:Receptai:Aviečių gira|aviečių]], [[b:Receptai:Pieno gira|pieno]], [[b:Receptai:Medaus gira|medaus]], miško [[b:Receptai:Uogų gira|uogų]], [[b:Receptai:Žiedlapių gira|žiedlapių]] ir daugelis kitų girų. |
||
Ji atsirado neatmenamais laikais [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] |
Ji atsirado neatmenamais laikais [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] ir čia ypač išplito nuo [[XVI amžius|XVI]] amžiaus. Dabar laikomas vienas iš [[lietuviška virtuvė|lietuvių]], [[latviška virtuvė|latvių]], [[lenkų virtuvė|lenkų]], [[rusų virtuvė|rusų]] ir [[baltarusių virtuvė|baltarusių]] nacionaliniu gėrimu. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[Vaizdas:Un marchand de kwass, en Livonie. — Dessin de d'Henriet.jpg|thumb|Giros pirkliai XIX amžiaus [[Vidžemės gubernija|Vidžemės gubernijoje]]]] |
|||
⚫ | |||
Giros kilmė neaiški ir nežinoma, ar ją sugalvojo [[slavai]], ar kita Rytų Europos tauta. Gira istoriškai egzistavo šiaurės rytų Europoje, kur [[grūdas|grūdų]] derliaus galėjo nepakakti, kad alus taptų kasdieniu gėrimu.<ref>{{Cite book |author=Lars Marius Garshol |date=2020 |title=Historical Brewing Techniques: The Lost Art of Farmhouse Brewing |url=https://books.google.com/books?id=_KDgDwAAQBAJ&pg=PA254 |publisher=Brewers Publications |isbn=978-1-938-46955-8 |page=254–257}}</ref> |
|||
⚫ | Gira pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta jau [[989]] m. Pirmieji giros gamybos receptai [[Lietuva|Lietuvoje]] užfiksuoti [[XVI amžius|XVI a.]] Lietuvos kunigaikščių, didikų ir bajorų rūmuose bei dvaruose, klebonijose ir vienuolynuose, kareivinėse, miestelėnų, amatininkų ir pirklių namuose, valstiečių trobose ir [[smuklė]]se iki [[XX amžius|XX amžiaus]] kasdien būdavo vartojama net keliolika rūšių girų. [[egzotika|Egzotiškiausios]] iš jų buvo [[b:Receptai:Miško našlaičių gira|miško našlaičių]], [[b:Receptai:Žemaitiška tekšių gira|žemaitiška tekšių]], [[Plateliai|Platelių]] reliktinių [[b:Receptai:Juodųjų trešnių gira|juodųjų trešnių]] giros. |
||
Gira buvo verdama namų sąlygomis, bet nuo 2010 metų ją pradėjo rauginti kopūstais ir labai labai neskaniom uogom. |
|||
Gira buvo verdama namų sąlygomis, o nuo [[XIX amžius|XIX a.]] ir pramoniniu būdu. |
|||
== Nacionalinės giros == |
== Nacionalinės giros == |
||
=== Lietuviška gira === |
=== Lietuviška gira === |
||
Lietuviai gamindavo ir vartodavo daug giros rūšių. Yra surinkta per 100 originalių girų receptų, kurie siekia net [[XVI amžius|XVI]] amžių. Tai įvairiausios [[uogos|uogų]] ir [[vaisiai|vaisių]], [[žiedas|žiedų]] ir [[pumpuras|pumpurų]], [[sula|sulos]] ir [[sultys|sulčių]], [[vaistiniai augalai|gydomųjų augalų]] [[trauktinė|trauktinių]] ir [[nuoviras|nuovirų]], [[javai|javų]] ir [[salyklas|salyklų]], [[duona|duonos]], [[pyragas|pyragų]] ir net [[meduolis|meduolių]] bei [[pienas|pieno]] giros. Tarp jų yra [[rauginimas|raugintų]], [[kepimas|keptinių]] ir [[troškinimas|šustinių]] girų. |
Lietuviai gamindavo ir vartodavo daug giros rūšių. Yra surinkta per 100 originalių girų receptų, kurie siekia net [[XVI amžius|XVI]] amžių.<ref>{{cite web|url=http://www.straipsniai.lt/zyma/Gira|title=Gira|date=2006-07-22|accessdate=2015-05-24|archive-date=2015-05-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20150524194230/http://www.straipsniai.lt/zyma/Gira|url-status=dead}}</ref> Tai įvairiausios [[uogos|uogų]] ir [[vaisiai|vaisių]], [[žiedas|žiedų]] ir [[pumpuras|pumpurų]], [[sula|sulos]] ir [[sultys|sulčių]], [[vaistiniai augalai|gydomųjų augalų]] [[trauktinė|trauktinių]] ir [[nuoviras|nuovirų]], [[javai|javų]] ir [[salyklas|salyklų]], [[duona|duonos]], [[pyragas|pyragų]] ir net [[meduolis|meduolių]] bei [[pienas|pieno]] giros. Tarp jų yra [[rauginimas|raugintų]], [[kepimas|keptinių]] ir [[troškinimas|šustinių]] girų. |
||
⚫ | |||
Buvo teigiama, kad giros privalo būti gana rūgštokos. Saldintos giros Lietuvoje buvo pradėtos gaminti [[ |
Buvo teigiama{{faktas}}, kad giros privalo būti gana rūgštokos. Saldintos giros Lietuvoje buvo pradėtos{{faktas}} gaminti [[Lietuvos TSR|tarybiniais]] metais pagal [[Maskva|Maskvoje]] patvirtintas receptūras. Lietuvoje tarybiniu laikotarpiu gira buvo pardavinėjama tiesiai iš cisternų, kurios stovėdavo kiekviename miestelyje, didesnių miestų mikrorajonuose. Pasaldintą girą gamindavo ne tik [[alus|alaus]] bravorai, bet ir [[duona|duonos]] gamyklos, netgi [[pieninė]]s (pasaldintą [[Pasukų gira|pasukų girą]]). |
||
=== Rusiška gira === |
=== Rusiška gira === |
||
⚫ | |||
Carinės [[Rusija|Rusijos]] [[ligoninė]]se ir lazaretuose girą gerti duodavo be išimties visiems [[ligonis|ligoniams]]. |
Carinės [[Rusija|Rusijos]] [[ligoninė]]se ir lazaretuose girą gerti duodavo be išimties visiems [[ligonis|ligoniams]]. |
||
[[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungoje]] gira buvo įtraukta į visų [[gydykla|gydyklų]], [[sanatorija|sanatorijų]], [[poilsio namai|poilsio namų]] ir netgi [[pionierių stovykla|pionierių stovyklų]] [[valgiaraštis|valgiaraščius]]. |
|||
[[Rusija|Rusijoje]] girą populiarino žymūs rusų medikai N. Pirogovas ([[1810]]–[[1881]]), N. Sklifosovskis ([[1836]]–[[1904]]), [[Ivanas Pavlovas|I. Pavlovas]] ([[1847]]–[[1936]]). Garsiojoje N. Sklifosovskio [[klinika|klinikoje]] [[Maskva|Maskvoje]] gira buvo būtinas [[ligonis|ligonių]] gėrimas, nes ji saugodavo [[kepenys|kepenis]] nuo [[Kepenų cirozė|cirozės]], o [[skrandis|skrandį]] ir [[žarnyno traktas|žarnyno traktą]] nuo [[Gastritas|gastritų]], [[kolitas|kolitų]] ir [[opaligė]]s. |
[[Rusija|Rusijoje]] girą populiarino žymūs rusų medikai N. Pirogovas ([[1810]]–[[1881]]), N. Sklifosovskis ([[1836]]–[[1904]]), [[Ivanas Pavlovas|I. Pavlovas]] ([[1847]]–[[1936]]). Garsiojoje N. Sklifosovskio [[klinika|klinikoje]] [[Maskva|Maskvoje]] gira buvo būtinas [[ligonis|ligonių]] gėrimas, nes ji saugodavo [[kepenys|kepenis]] nuo [[Kepenų cirozė|cirozės]], o [[skrandis|skrandį]] ir [[žarnyno traktas|žarnyno traktą]] nuo [[Gastritas|gastritų]], [[kolitas|kolitų]] ir [[opaligė]]s. |
||
== Gamyba == |
== Gamyba == |
||
[[Vaizdas:Kvas on fridge.jpg|thumb|Giros fermentacija namuose stikliniuose indeliuose]] |
|||
Giros gamybos pagrindas – [[rūgštis|rūgšties]] ir [[alkoholis|alkoholio]] [[fermentacija]]. Jos sudedamieji elementai yra [[kviečiai|kviečių]], [[rugiai|rugių]], [[miežiai|miežių]] [[miltai]] arba ruginės [[Duona|duonos]], [[cukrus|cukraus]] ir įvairių [[vaisiai|vaisių]] užpilas. |
Giros gamybos pagrindas – [[rūgštis|rūgšties]] ir [[alkoholis|alkoholio]] [[fermentacija]]. Jos sudedamieji elementai yra [[kviečiai|kviečių]], [[rugiai|rugių]], [[miežiai|miežių]] [[miltai]] arba ruginės [[Duona|duonos]], [[cukrus|cukraus]] ir įvairių [[vaisiai|vaisių]] užpilas. |
||
Eilutė 39: | Eilutė 42: | ||
Svarbiausias dalykas gaminant girą – [[misa|misos]] paruošimas. Tinkamai misai paruošti reikalinga gana sudėtinga [[technologija]]. |
Svarbiausias dalykas gaminant girą – [[misa|misos]] paruošimas. Tinkamai misai paruošti reikalinga gana sudėtinga [[technologija]]. |
||
[[ |
[[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungoje]] vadinamasis „obščepitas“ (visuomeninio aptarnavimo sektorius) naudojo pačią elementariausią giros gamybos technologiją – rauginimą [[mielės|mielių]] grybeliais. Toks procesas yra gana greitas. Taip galima pagaminti didelius gėrimo kiekius, ypač iš [[duona|duonos]], [[pasukos|pasukų]]. Tarybiniais laikais tokia gira buvo labai populiari. Šiuo metu saldi pakepintos juodos ruginės duonos gira gaminama tik pavienėse [[alaus darykla|alaus daryklose]]. |
||
Giros rauginimui naudojamos kepimo mielės nėra tinkamos, nes nuo mielių rūšies priklauso ir pats rūgimo procesas ir jo metu susidarančios medžiagos bei [[Vitaminas B|B grupės vitaminai]]. |
Giros rauginimui naudojamos kepimo mielės nėra tinkamos, nes nuo mielių rūšies priklauso ir pats rūgimo procesas ir jo metu susidarančios medžiagos bei [[Vitaminas B|B grupės vitaminai]]. |
||
Eilutė 45: | Eilutė 48: | ||
== Giros poveikis == |
== Giros poveikis == |
||
=== Nauda === |
=== Nauda === |
||
Giros gydomosios savybės buvo žinomos jau gilioje senovėje. Gira buvo malšinamas [[troškulys]], ji naudota gydymo tikslais, suteikdavo žvalumo, ja buvo praplaunamos [[žaizda|žaizdos]], kurios dėl to greičiau gydavo. Geriant girą, greičiau suaugdavo lūžę [[kaulas|kaulai]], pagerėdavo [[Inkstas|inkstų]] veikla. Ilgus amžius lietuviams po [[pirtis|pirties]] vienintelis gėrimas buvo tik gira, nes ji geriausiai atstatydavo skysčių disbalansą, numalšindavo troškulį, išvalydavo [[Kepenys|kepenis]] ir [[Inkstas|inkstus]]. |
Giros gydomosios savybės buvo žinomos jau gilioje senovėje. Gira buvo malšinamas [[troškulys]], ji naudota gydymo tikslais, suteikdavo žvalumo, ja buvo praplaunamos [[žaizda|žaizdos]], kurios dėl to greičiau gydavo. Geriant girą, greičiau suaugdavo lūžę [[kaulas|kaulai]], pagerėdavo [[Inkstas|inkstų]] veikla. Ilgus amžius lietuviams po [[pirtis|pirties]] vienintelis gėrimas buvo tik gira, nes ji geriausiai atstatydavo skysčių disbalansą, numalšindavo troškulį, išvalydavo [[Kepenys|kepenis]] ir [[Inkstas|inkstus]].{{faktas}} |
||
Klinikiniai tyrimai rodo, kad gira gerina [[apetitas|apetitą]] ir [[virškinimas|virškinimą]], aktyvina virškinimo [[liauka|liaukų]] veiklą, stimuliuoja [[Skrandžio sultys|skrandžio sulčių]] ir [[tulžis|tulžies]] išsiskyrimą, o svarbiausia – gira išplauna skrandžio žarnyno traktą, išvalydama organizmą nuo galutinių maisto apykaitos produktų, šlakų. |
Klinikiniai tyrimai rodo, kad gira gerina [[apetitas|apetitą]] ir [[virškinimas|virškinimą]], aktyvina virškinimo [[liauka|liaukų]] veiklą, stimuliuoja [[Skrandžio sultys|skrandžio sulčių]] ir [[tulžis|tulžies]] išsiskyrimą, o svarbiausia – gira išplauna skrandžio žarnyno traktą, išvalydama organizmą nuo galutinių maisto apykaitos produktų, šlakų.{{faktas}} |
||
[[liaudies medicina|Liaudies medicinoje]] gira naudojama kaip gydomoji priemonė nuo [[peršalimas|peršalimo]], [[karščiavimas|karščiavimo]], [[vandenligė]]s, įvairių virškinamojo trakto sutrikimų. Joje gausu [[Vitaminas B|vitamino B]]. |
[[liaudies medicina|Liaudies medicinoje]] gira naudojama kaip gydomoji priemonė nuo [[peršalimas|peršalimo]], [[karščiavimas|karščiavimo]], [[vandenligė]]s, įvairių virškinamojo trakto sutrikimų. Joje gausu [[Vitaminas B|vitamino B]]. |
||
[[b:Receptai:Medaus gira|Medaus gira]] anksčiau būdavo vartojama [[angina|anginos]] ir [[peršalimas|peršalimo]] [[ligų profilaktika]]i. Tiems, kas skųsdavosi [[širdis|širdies]] [[kraujagyslė|kraujagyslių]], [[nervai|nervų]], [[raumenys|raumenų]] ligomis, būdavo rekomenduojama gerti [[b:Receptai:Razinų gira|razinų girą]], nes jos ypač turtingos fiziologiškai aktyviu [[mikroelementas|mikroelementu]] – [[Kalis|kaliu]]. Kamuojant [[neurozė|neurozei]], [[nemiga]]i, [[hipertonija]]i, patariama gerti [[b:Receptai:Mėtų gira|mėtų girą]]. |
[[b:Receptai:Medaus gira|Medaus gira]] anksčiau būdavo vartojama [[angina|anginos]] ir [[peršalimas|peršalimo]] [[ligų profilaktika]]i. Tiems, kas skųsdavosi [[širdis|širdies]] [[kraujagyslė|kraujagyslių]], [[nervai|nervų]], [[raumenys|raumenų]] ligomis, būdavo rekomenduojama gerti [[b:Receptai:Razinų gira|razinų girą]], nes jos ypač turtingos fiziologiškai aktyviu [[mikroelementas|mikroelementu]] – [[Kalis|kaliu]]. Kamuojant [[neurozė|neurozei]], [[nemiga]]i, [[hipertonija]]i, patariama gerti [[b:Receptai:Mėtų gira|mėtų girą]].{{faktas}} |
||
Siekiant, kad veido [[oda]] būtų glotnesnė, skaistesnė ir stangresnė, nebūtų raukšlių, anksčiau girą ne tik gerdavo, bet ir ja prausdavosi, darė [[vonia]]s: pildavo girą į [[kubilas|kubilą]] ir ten gerai „pasimurkdydavo“. |
Siekiant, kad veido [[oda]] būtų glotnesnė, skaistesnė ir stangresnė, nebūtų raukšlių, anksčiau girą ne tik gerdavo, bet ir ja prausdavosi, darė [[vonia]]s: pildavo girą į [[kubilas|kubilą]] ir ten gerai „pasimurkdydavo“.{{faktas}} |
||
=== Žala === |
=== Žala === |
||
Eilutė 76: | Eilutė 79: | ||
==Nuorodos == |
==Nuorodos == |
||
{{ |
{{Išnašos}} |
||
{{Commons|Category:Kvass}} |
{{Commons|Category:Kvass}} |
||
{{SavStr}} |
{{SavStr}} |
||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Gėrimai]] |
||
[[Kategorija:Lietuviški gėrimai]] |
[[Kategorija:Lietuviški gėrimai]] |
||
[[Kategorija:Rusiška virtuvė]] |
[[Kategorija:Rusiška virtuvė]] |
Dabartinė 03:56, 24 rugpjūčio 2024 versija
- Kitos reikšmės – Gira (reikšmės).
Gira – labai silpnai alkoholinis gaivusis gėrimas, gaminamas fermentacijos būdu iš juodos duonos, vaisių, uogų, kmynų ir kitų maisto produktų, pridedant mielių ir cukraus.
Mielės iš cukraus gamina alkoholį ir angliarūgštę, todėl gira alkoholio turi apie 0,7-2,2 %. Dėl to gira yra „tarpinis“ gėrimas tarp nealkoholinių (iki 0,5 % alkoholio) ir alkoholinių. Lietuvoje oficialiai[1] gira laikomi gėrimai, gaminti pagal giros technologiją, kurie turi ne daugiau kaip 1,2 % alkoholio). Gira yra puikus gėrimas karštomis vasaros dienomis troškuliui numalšinti. Ji padeda organizme išlaikyti reikalingą skysčių santykį ir kartu papildo jį reikalingomis maisto medžiagomis.
Be įprastos giros, raugiamos ir obuolių, aviečių, pieno, medaus, miško uogų, žiedlapių ir daugelis kitų girų.
Ji atsirado neatmenamais laikais Rytų Europoje ir čia ypač išplito nuo XVI amžiaus. Dabar laikomas vienas iš lietuvių, latvių, lenkų, rusų ir baltarusių nacionaliniu gėrimu.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Giros kilmė neaiški ir nežinoma, ar ją sugalvojo slavai, ar kita Rytų Europos tauta. Gira istoriškai egzistavo šiaurės rytų Europoje, kur grūdų derliaus galėjo nepakakti, kad alus taptų kasdieniu gėrimu.[2]
Gira pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta jau 989 m. Pirmieji giros gamybos receptai Lietuvoje užfiksuoti XVI a. Lietuvos kunigaikščių, didikų ir bajorų rūmuose bei dvaruose, klebonijose ir vienuolynuose, kareivinėse, miestelėnų, amatininkų ir pirklių namuose, valstiečių trobose ir smuklėse iki XX amžiaus kasdien būdavo vartojama net keliolika rūšių girų. Egzotiškiausios iš jų buvo miško našlaičių, žemaitiška tekšių, Platelių reliktinių juodųjų trešnių giros.
Gira buvo verdama namų sąlygomis, o nuo XIX a. ir pramoniniu būdu.
Nacionalinės giros
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuviška gira
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuviai gamindavo ir vartodavo daug giros rūšių. Yra surinkta per 100 originalių girų receptų, kurie siekia net XVI amžių.[3] Tai įvairiausios uogų ir vaisių, žiedų ir pumpurų, sulos ir sulčių, gydomųjų augalų trauktinių ir nuovirų, javų ir salyklų, duonos, pyragų ir net meduolių bei pieno giros. Tarp jų yra raugintų, keptinių ir šustinių girų.
Buvo teigiama[reikalingas šaltinis], kad giros privalo būti gana rūgštokos. Saldintos giros Lietuvoje buvo pradėtos[reikalingas šaltinis] gaminti tarybiniais metais pagal Maskvoje patvirtintas receptūras. Lietuvoje tarybiniu laikotarpiu gira buvo pardavinėjama tiesiai iš cisternų, kurios stovėdavo kiekviename miestelyje, didesnių miestų mikrorajonuose. Pasaldintą girą gamindavo ne tik alaus bravorai, bet ir duonos gamyklos, netgi pieninės (pasaldintą pasukų girą).
Rusiška gira
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Carinės Rusijos ligoninėse ir lazaretuose girą gerti duodavo be išimties visiems ligoniams.
Tarybų Sąjungoje gira buvo įtraukta į visų gydyklų, sanatorijų, poilsio namų ir netgi pionierių stovyklų valgiaraščius.
Rusijoje girą populiarino žymūs rusų medikai N. Pirogovas (1810–1881), N. Sklifosovskis (1836–1904), I. Pavlovas (1847–1936). Garsiojoje N. Sklifosovskio klinikoje Maskvoje gira buvo būtinas ligonių gėrimas, nes ji saugodavo kepenis nuo cirozės, o skrandį ir žarnyno traktą nuo gastritų, kolitų ir opaligės.
Gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Giros gamybos pagrindas – rūgšties ir alkoholio fermentacija. Jos sudedamieji elementai yra kviečių, rugių, miežių miltai arba ruginės duonos, cukraus ir įvairių vaisių užpilas.
Dėl atitinkamų savo sudėtyje esančių raugalų ar bakterijų, geriausios giros savaime rūgsta gana ilgai.
Svarbiausias dalykas gaminant girą – misos paruošimas. Tinkamai misai paruošti reikalinga gana sudėtinga technologija.
Tarybų Sąjungoje vadinamasis „obščepitas“ (visuomeninio aptarnavimo sektorius) naudojo pačią elementariausią giros gamybos technologiją – rauginimą mielių grybeliais. Toks procesas yra gana greitas. Taip galima pagaminti didelius gėrimo kiekius, ypač iš duonos, pasukų. Tarybiniais laikais tokia gira buvo labai populiari. Šiuo metu saldi pakepintos juodos ruginės duonos gira gaminama tik pavienėse alaus daryklose.
Giros rauginimui naudojamos kepimo mielės nėra tinkamos, nes nuo mielių rūšies priklauso ir pats rūgimo procesas ir jo metu susidarančios medžiagos bei B grupės vitaminai.
Giros poveikis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nauda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Giros gydomosios savybės buvo žinomos jau gilioje senovėje. Gira buvo malšinamas troškulys, ji naudota gydymo tikslais, suteikdavo žvalumo, ja buvo praplaunamos žaizdos, kurios dėl to greičiau gydavo. Geriant girą, greičiau suaugdavo lūžę kaulai, pagerėdavo inkstų veikla. Ilgus amžius lietuviams po pirties vienintelis gėrimas buvo tik gira, nes ji geriausiai atstatydavo skysčių disbalansą, numalšindavo troškulį, išvalydavo kepenis ir inkstus.[reikalingas šaltinis]
Klinikiniai tyrimai rodo, kad gira gerina apetitą ir virškinimą, aktyvina virškinimo liaukų veiklą, stimuliuoja skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą, o svarbiausia – gira išplauna skrandžio žarnyno traktą, išvalydama organizmą nuo galutinių maisto apykaitos produktų, šlakų.[reikalingas šaltinis]
Liaudies medicinoje gira naudojama kaip gydomoji priemonė nuo peršalimo, karščiavimo, vandenligės, įvairių virškinamojo trakto sutrikimų. Joje gausu vitamino B.
Medaus gira anksčiau būdavo vartojama anginos ir peršalimo ligų profilaktikai. Tiems, kas skųsdavosi širdies kraujagyslių, nervų, raumenų ligomis, būdavo rekomenduojama gerti razinų girą, nes jos ypač turtingos fiziologiškai aktyviu mikroelementu – kaliu. Kamuojant neurozei, nemigai, hipertonijai, patariama gerti mėtų girą.[reikalingas šaltinis]
Siekiant, kad veido oda būtų glotnesnė, skaistesnė ir stangresnė, nebūtų raukšlių, anksčiau girą ne tik gerdavo, bet ir ja prausdavosi, darė vonias: pildavo girą į kubilą ir ten gerai „pasimurkdydavo“.[reikalingas šaltinis]
Žala
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dažnas giros vartojimas dideliais kiekiais siejamas su kepenų pažeidimais, pankreatitu ir podagra.
Natūralios giros receptai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Alaus gira
- Burokėlių gira
- Citrinų gira
- Duonos gira
- Džiovintų vaisių gira
- Kavos gira
- Kmynų gira
- Medaus gira
- Obuolių gira
- Pieno gira
- Salyklo gira
- Spanguolių gira
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas
- ↑ Lars Marius Garshol (2020). Historical Brewing Techniques: The Lost Art of Farmhouse Brewing. Brewers Publications. p. 254–257. ISBN 978-1-938-46955-8.
- ↑ „Gira“. 2006-07-22. Suarchyvuotas originalas 2015-05-24. Nuoroda tikrinta 2015-05-24.