Lietuvos miškai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Paeiliui

Dabartinė 08:20, 29 balandžio 2024 versija

Lietuvos miškai – žemės plotas, kuris pagal Lietuvos įstatymus traktuojamas kaip miškas. 2017 m. duomenimis, miškai dengia 33,5 proc. šalies teritorijos, pusė jų yra valstybiniai. Dauguma Lietuvos miškų yra spygliuočiai: 34,6 % visų plotų užima pušynai, 20,9 % – eglynai. Iš lapuočių daugiausiai yra beržynų (22,2 %) ir juodalksnynų (7,6 %). Beveik trečdalis visų Lietuvos miškų plyti saugomų teritorijų ribose arba jų buferinėse zonose.^[1]

Lietuvos miškingumas

Anot Valstybinės miškų tarnybos vedančios Lietuvos miškų apskaitą, 2017 m. sausio 1 d. miško žemės plotas buvo 2189,6 tūkst. ha ir užėmė 33,5 % šalies teritorijos. Nuo 2003 m. sausio 1 d. šis plotas padidėjo 144,3 tūkst. ha, o šalies miškingumas – 2,2%.^[2] Pagal Valstybinės miškų tarnybos naudojamą metodiką, kaip miškas vertinamas ne tik brandžiais medžiais apaugęs didesnis žemės plotas, bet visa žemė, kuri pagal įstatymus priskirta miškams, arba žemė, kurią leidžiama užsodinti mišku. Į tai patenka dirvonuojantys ar brūzgynais, krūmynais apaugę miško paskirties žemės plotai, neatsodinti plyni kirtimai, daigynai, sėklinės plantacijos, trasos, miško keliai, kvartalinės, ir pan.^[3]

Bendras medienos tūris siekia 501,3 mln. m³. Daugiau nei pusė visų miškų Lietuvoje yra spygliuočių, tarp jų vyrauja pušynai. Tarp lapuočių didžiausius plotus užima beržynai.^[4]

Daugiau nei 707,5 tūkst. ha arba 32,5 % visų Lietuvos miškų plyti saugomų teritorijų ribose arba jų buferinėse zonose.^[5]

Lietuvos sengirės

Ažvinčių (Gervėčių sengirės) gamtinis rezervatas, Aukštaitijos nacionalinio parko dalis. Išsidėstęs Utenos ir Ignalinos rajonuose, užima 690,55 hektarų plotą. Įsteigtas 1997 metų balandžio 28 dieną. Saugoma etaloninė Rytų Lietuvos sengirė su šiam regionui būdingomis biocenozėmis bei išlikusia retųjų rūšių augalija ir gyvūnija.

Kai kurie bruožai yra išlikę Alytaus rajono savivaldybėje esančiame Punios šile, kurios tik maža teritorija saugoma įsteigtame Punios šilo gamtiniame rezervate^[6]. Punios šilo gamtinio rezervato plotas 2018 m. pabaigoje sudarė 457 ha. Netolimoje ateityje gamtinio rezervato plotą planuojama praplėsti iki 2161 ha, bet į praplėstą plotą vistiek nepateks visas Punios šilas.

Lietuvos sengirių atkūrimui ir saugojimui 2020 m. buvo įkurtas “Sengirės fondas”.

Istorija

Senovėje beveik visa dabartinė Lietuvos teritorija buvo apaugusi miškais. Plintant žemdirbystei, kertant medžius, miškų plotai pradėjo mažėti. Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje miškai buvo užėmę apie 2/3 teritorijos. Vyravo plačialapių medžių rūšys. XI a. – XIII a. miškai jau dengė 55 % Lietuvos teritorijos, vėliau miškų plotai mažėjo.

Pirmieji rašytiniai dokumentai apie valstybės rūpinimąsi miškais siekia XVI a. Miškų nuosavybės apsaugos klausimai buvo reglamentuoti Pirmajame (1529 m.) ir vėlesniuose Lietuvos Statutuose. 1557 m. Valakų reformos įstatymu žemės ūkiui netinkami plotai buvo paliekami apaugti miškais. 1559 m. aprašytos didžiojo kunigaikščio girios ir žvėrių perėjos, 1636–1641 m. pertvarkytas miškų ūkis (girių ordinacija). 1567 m. išleistas Girininkų įstatymas.

Lietuvai 1795–1915 m. esant Rusijos imperijos valdžioje miškai buvo alinami didelių netvarkingų kirtimų. Dideli miškų plotai buvo verčiami kitomis naudmenomis. 1914 m. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 1175,0 tūkst. ha miškų. 1915–1918 m. Vokietijos okupacijos metais miškų prie kelių, upių plynai buvo iškirsta 26,5 tūkst. ha, pasirinktinai – 38,5 tūkst. ha. Iškirstos medienos tūris apie 11,7 mln. m³, t. y. daugiau kaip 6 metų kirtimo norma. Kertama buvo patogiose išvežti vietose prie kelių, upių, net ir nesubrendę medynai. 1918–1940 m. Lietuvos miškų plotai sumažėjo apie 1,5 %. Dėl Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos padarinių Lietuvos miškingumas šalies dabartinėje teritorijoje buvo mažiausias, apie 20 %. Vėliau jis intensyviai didėjo. 1996–2005 m. kasmet buvo iškertama po 4,9–6,5 mln. m³ medienos. 2006 m. miškų žemės plotas buvo 2121 tūkst. ha, miškingumas – 32,5 %, miškų plotas, tenkantis vienam gyventojui – 0,62 ha.

Didžiausi miškai

Daugiausia miškų yra Lietuvos pietrytinėje dalyje. Daugiau kaip 10 tūkst. ha turi 17 miško masyvų. Žemiau – didžiausi Lietuvos miškų masyvai (km²):^[7]

Dainavos arba Gudų giria (Druskininkų–Varėnos miškai) – 1450
Labanoro-Pabradės giria – 911
Kazlų Rūdos miškai – 587
Karšuvos giria (Viešvilės–Smalininkų miškai) – 422
Rūdninkų giria – 375
Lavoriškių giria (Lavoriškių–Nemenčinės miškai) – 310
Gaižiūnų–Rumšiškių miškai – 304
Kapčiamiesčio giria – 277 (Augustavo girios dalis)
Ažvinčių-Minčios giria – 220

Medynai

Vidutiniai medynų rodikliai

Medynai	Plotas 1000 ha	Dalis %	Amžius	Bonitetas	Skalsumas	Tūris m³/ha visų medynų	Tūris, m³/ha brandžių medynų	Tūrio prieaugis m³/ha	Prieaugio dalis, kaupiama medyne
pušynai	720,2	35,8	64	11,1	0,75	240	305
eglynai	431,3	21,4	46	11,3	0,71	191	306
kiti spygliuočiai	3,1	0,2	-	-	-	-	-	-	-
beržynai	424,0	21,1	48	1,2	0,71	165	234	6,2	3,3
drebulynai	65,8	3,3	44	Ia,7	0,71	205	275	7,0	4,0
juodalksnynai	135,0	6,7	46	1,4	0,71	196	292	6,5	3,5
baltalksnynai	129,8	6,4	33	1,7	0,71	132	155	6,8	4,0
ąžuolynai	40,1	2,0	85	1,6	0,63	195	247	5,0	2,3
uosynai	49,4	2,5	57	1,1	0,67	171	232	5,7	2,8
kitų lapuočių medynai, įskaitant liepynus ir skroblynus	15,3	0,8	-	-	-	-	-	-	-
iš viso	2 014,0	100,0	53*	1,8*	0,72*	199*	254*	6,5*	3,4*

(*) pateikta duomenų vidutinė vertė

Lietuvos miškuose 2006 m. kultūrinės kilmės medynų buvo 471,6 tūkst. ha (23 %), žėlinių – 1542,4 tūkst. ha (77 %). Jaunuolynai sudarė 25 %, pusamžiai medynai 42 %, bręstantys 14 %, brandūs 19 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., bonitetas 1,8, skalsumas – 0,7.

Lietuvos miškuose vyraujantys medžiai (pagal plotą, procentais):

paprastoji pušis – 37,6
paprastoji eglė – 24,0
karpotieji ir plaukuotieji beržai – 19,5
baltalksnis – 5,6
juodalksnis – 5,6
paprastasis uosis – 2,7
drebulė – 2,6
paprastasis ąžuolas – 1,8
kitos medžių rūšys – 0,6

Miško žemės pasiskirstymas pagal nuosavybę

2017 m. sausio 01 d. valstybiniai Lietuvos miškai apėmė 1 089 000 ha arba 49,7 %, privatūs Lietuvos miškai – 883 00 ha arba 40,3 %, rezervuoti, nuosavybinei teisei atkurti miškai – 218 000 ha arba 10,0 %.

Palyginimui 2006 m. valstybinės reikšmės miškų buvo 1051,2 tūkst. ha (49 %), privačių – 717,2 tūkst. ha (33,7 %), rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti – 332,5 tūkst. ha (16,8 %).

Politika ir valdymas

Valstybės miškų ūkį formuoja ir programas rengia Aplinkos ministerija, kuriai priklauso Miškų departamentas. Miškų būklę, jų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba ir jos teritoriniai miškų kontrolės poskyriai. Miškų urėdijų darbams vadovauja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. 2006 m. buvo 42 valstybinės miškų urėdijos. Lietuvos miškų sklypus inventorizuoja ir miškotvarkos projektus rengia Valstybinis miškotvarkos institutas. Miškų valstybės kadastrą ir informacinę sistemą sudarančias duomenų bazes tvarko Valstybinė miškų tarnyba. Miškotyros problemas tiria Lietuvos miškų institutas ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakultetas.^[7]

Miškų klasifikacija

Miškai suskirstyti į keturias grupes:

I grupės, rezervatiniai, sudaro 1,6 % visų miškų
II grupės, specialiosios paskirties, apie 12,8 %; iš jų:
- II A grupės ekosistemų apsaugos, daugiausia draustinių – 8,9 %
- II B grupės rekreaciniai, apie 3,9 %
III grupės, apsauginiai, apie 15,2 %)
IV grupės, ūkiniai, apie 70,4 %

Flora ir fauna

Miške yra ne tik medienos, bet ir uogų, grybų, vaistinių augalų šaltinis, daugelio gyvūnų ir paukščių buveinė. Kasmet superkama vidutiniškai po 1510 t uogų, 2291 t grybų, 43 t vaistinių augalų.

Dažniausiai Lietuvos miškuose sutinkami:

Iš Lietuvos žvėrių: šernai, stirnos, lapės, pilkieji kiškiai, miškinės kiaunės ir kt.
Iš Lietuvos paukščių: zylės, kikiliai, strazdai, pečialindos ir kt.

Lietuvos miškuose 2006 m. buvo 4220 briedžių, 14 400 tauriųjų elnių, 580 danielių, 86 360 stirnų, 32 420 šernų, 3430 barsukų, 300 vilkų.

Lietuvos administracinių vienetų miškingumas

Didžiausias Lietuvoje miškingumas yra Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje. Įvairiuose Lietuvos regionuose miškų užimama dalis įvairuoja – nuo daugiau kaip 50 proc. kai kuriuose Dzūkijos rajonuose iki mažiau nei 20 proc. Suvalkijoje.

Lietuvos apskričių miškingumas

Visų Lietuvos apskričių miško paskirties žemės ploto proc., 2017 m. sausio 1 d. duomenimis:

Lietuvos savivaldybių miškingumas

Didžiausias miškų žemės paskirties plotas proc. šiose rajonų savivaldybėse: Neringos savivaldybė – 83,9 %^[8], Druskininkų savivaldybė – 69,2 % (2011 m.), Varėnos raj. – 69,1 % (2011 m.), Kazlų Rūdos savivaldybė – 59,5 %, Visagino savivaldybė – 56 %, Švenčionių raj. – 56,0 % (2011 m.), Rietavo savivaldybė – 51 %, Trakų raj. – 47,7 % (1998 m.), Vilniaus miesto savivaldybėje – 44,1 % (1991 m.), Šalčininkų raj. – 43,5 % (1998 m.), Vilniaus raj. apie 36,2 % (1998 m.), Jurbarko raj. – 35%, Ignalinos raj – 33,7 %.

Mažiausias miškų žemės paskirties plotas 1998 m. buvo šiose rajonų savivaldybėse: Vilkaviškio raj. – 9,1 %, Skuodo raj. – 14,9 %, Pasvalio raj. – 16,4 %, Pakruojo raj. apie 17,8, Joniškio raj. – 18,1 %.

Savivaldybė	Miškingumas, % (2017 m.)^[9]
Akmenės rajono savivaldybė	32,7
Alytaus miesto savivaldybė	32,5
Alytaus rajono savivaldybė	25,0
Anykščių rajono savivaldybė	32,7
Birštono savivaldybė	47,1
Biržų rajono savivaldybė	27,2
Druskininkų savivaldybė	69,1
Elektrėnų savivaldybė	32,8
Ignalinos rajono savivaldybė	36,4
Jonavos rajono savivaldybė	41,7
Joniškio rajono savivaldybė	20,0
Jurbarko rajono savivaldybė	38,1
Kaišiadorių rajono savivaldybė	32,8
Kalvarijos savivaldybė	14,2
Kauno miesto savivaldybė	17,7
Kauno rajono savivaldybė	32,5
Kazlų Rūdos savivaldybė	60,0
Kelmės rajono savivaldybė	32,7
Kėdainių rajono savivaldybė	25,0
Klaipėdos miesto savivaldybė	19,8
Klaipėdos rajono savivaldybė	26,1
Kretingos rajono savivaldybė	35,0
Kupiškio rajono savivaldybė	29,5
Lazdijų rajono savivaldybė	35,9
Marijampolės savivaldybė	15,3
Mažeikių rajono savivaldybė	29,6
Molėtų rajono savivaldybė	31,5
Neringos savivaldybė	82,5
Pagėgių savivaldybė	17,4
Pakruojo rajono savivaldybė	19,8
Palangos savivaldybė	39,4
Panevėžio miesto savivaldybė	2,1
Panevėžio rajono savivaldybė	34,9
Pasvalio rajono savivaldybė	17,0
Plungės rajono savivaldybė	36,3
Prienų rajono savivaldybė	27,7
Radviliškio rajono savivaldybė	25,9
Raseinių rajono savivaldybė	23,8
Rietavo savivaldybė	54,2
Rokiškio rajono savivaldybė	29,3
Skuodo rajono savivaldybė	10,7
Šakių rajono savivaldybė	23,0
Šalčininkų rajono savivaldybė	48,3
Šiaulių miesto savivaldybė	6,0
Šiaulių rajono savivaldybė	35,4
Šilalės rajono savivaldybė	28,7
Šilutės rajono savivaldybė	42,1
Širvintų rajono savivaldybė	33,4
Švenčionių rajono savivaldybė	60,6
Tauragės rajono savivaldybė	38,7
Telšių rajono savivaldybė	35,6
Trakų rajono savivaldybė	49,9
Ukmergės rajono savivaldybė	32,6
Utenos rajono savivaldybė	33,7
Varėnos rajono savivaldybė	68,8
Vilkaviškio rajono savivaldybė	10,9
Vilniaus miesto savivaldybė	34,7
Vilniaus rajono savivaldybė	41,7
Visagino savivaldybė	57,5
Zarasų rajono savivaldybė	37,6