Pereiti prie turinio

Daržinis špinatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: kk:Самалдық
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas.
 
(nerodoma 14 tarpinių versijų, sukurtų 9 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Spinacia oleracea}}
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Spinacia oleracea}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Spinacia oleracea Spinazie bloeiend.jpg|260px|Daržinis špinatas (''Spinacia oleracea'')]] | caption = [[Daržinis špinatas]] (''Spinacia oleracea'')}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Spinacia oleracea Spinazie bloeiend.jpg|260px|Daržinis špinatas (''Spinacia oleracea'')]] | caption = [[Daržinis špinatas]] (''Spinacia oleracea'')}}
Eilutė 11: Eilutė 12:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Daržinis špinatas''' ({{la|Spinacia oleracea}}) – dažnai auginama vienametė daržovė. Nesutariama, kokiai šeimai priskirti šį augalą [[Balandiniai|balandinių]] ar [[burnotiniai|burnotinių]]. Augalas 25-45 cm aukščio. [[Stiebas]] stačias, plikas, paprastas arba šakotas. Žydi [[birželis|birželio]] – [[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. Kartais gali sulaukėti.
'''Daržinis špinatas''' (''Spinacia oleracea'') – dažnai auginama vienametė daržovė. Nesutariama, kokiai šeimai priskirti šį augalą – [[Balandiniai|balandinių]] ar [[burnotiniai|burnotinių]]. Augalas 25-45 cm aukščio. [[Stiebas]] stačias, plikas, paprastas arba šakotas. Žydi [[birželis|birželio]] – [[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. Kartais gali sulaukėti.


== Špinatų kilmė ==
== Špinatų kilmė ==
Špinatų tėvynė – [[Senovės Persija]], iš ten jie buvo įvežti į [[Kinija (regionas)|Kiniją]]. Užkaukazėje ir [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]] auga kelios laukinių špinatų rūšys, panašios į kultūrinį špinatą, todėl yra nuomonių, kad jie gali būti kilę iš [[Kaukazas|Kaukazo]]. Senovėje apie špinatus europiečiai nežinojo. [[Viduramžiai]]s špinatų į [[Ispanija|Ispaniją]] atvežė [[arabai]], kurie špinatus vadino „daržovių karaliais“. [[Europa|Europoje]] špinatai paplito [[Renesansas|Renesanso]] laikotarpiu. Juos labai mėgo [[vienuoliai]] ir pirmieji pradėjo auginti vienuolynų ūkiuose. To laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo [[ledai|ledus]], įvairius [[kremas|kremus]] bei [[padažas|padažus]].
Špinatų tėvynė – [[Senovės Persija]], iš ten jie buvo įvežti į [[Kinija (regionas)|Kiniją]]. Užkaukazėje ir [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]] auga kelios laukinių špinatų rūšys, panašios į kultūrinį špinatą, todėl yra nuomonių, kad jie gali būti kilę iš [[Kaukazas|Kaukazo]]. Senovėje apie špinatus europiečiai nežinojo. [[Viduramžiai]]s špinatų į [[Ispanija|Ispaniją]] atvežė [[arabai]], kurie špinatus vadino „daržovių karaliais“. [[Europa|Europoje]] špinatai paplito [[Renesansas|Renesanso]] laikotarpiu. Juos labai mėgo [[vienuoliai]] ir pirmieji pradėjo auginti vienuolynų ūkiuose. To laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo [[ledai|ledus]], įvairius [[Kremas (konditerija)|kremus]] bei [[padažas|padažus]].


== Maistinė vertė ==
== Maistinė vertė ==
Eilutė 21: Eilutė 22:
Maistui vartojami jauni špinatų [[lapas|lapai]], kol dar nėra išaugusių žiedstiebių. Susidarius žiedstiebiams, ne tik kietėja špinatų lapai ir blogėja jų skonis, bet ir lapuose padaugėja rūgštynių [[rūgštis|rūgšties]], kuri žmogaus [[organizmas|organizmui]] yra kenksminga. Todėl, jeigu maistui vartojami peraugę špinatų lapai, rūgštynių [[rūgštis|rūgščiai]] neutralizuoti rekomenduojama pridėti [[kreida (uoliena)|kreidos]].
Maistui vartojami jauni špinatų [[lapas|lapai]], kol dar nėra išaugusių žiedstiebių. Susidarius žiedstiebiams, ne tik kietėja špinatų lapai ir blogėja jų skonis, bet ir lapuose padaugėja rūgštynių [[rūgštis|rūgšties]], kuri žmogaus [[organizmas|organizmui]] yra kenksminga. Todėl, jeigu maistui vartojami peraugę špinatų lapai, rūgštynių [[rūgštis|rūgščiai]] neutralizuoti rekomenduojama pridėti [[kreida (uoliena)|kreidos]].


Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai. Labai tinka vaikų ir dietinei mitybai, ypač avitaminozių profilaktikai ir ligoniams, sergantiems piktybine [[mažakraujystė|mažakraujyste]] bei [[tuberkuliozė|tuberkulioze]].
Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai.
Nepatartina vartoti sergant inkstų ligomis ir [[padagra]] bei vyresnio amžiaus žmonėms.

Būtina žinoti, kad špinatus geriausia valgyti šviežius, o paruoštus jų patiekalus laikyti šaltai. Šiltai laikant špinatus per 24-28 val. iš juose esančių [[nitratai|nitratų]] susidaro [[nitritai]], kurie yra žalingi žmogaus organizmui.


== Špinatų auginimas ==
== Špinatų auginimas ==
Špinatai auginami taip pat kaip [[salota|salotos]]. Jie mėgsta trąšią ir drėgną [[dirva|dirvą]]. Šalčiams atsparūs, todėl, norint gauti ankstyvą derlių, juos galima sėti iš [[ruduo|rudens]] arba anksti [[pavasaris|pavasarį]]. Skirtingų veislių špinatai užaugina stačius, maždaug 30 cm aukščio ir 15 cm į plotį išsidriekusius [[stiebas|stiebus]] su lygiais ar raukšlėtais (net garbanotais) kotėtais, mėsingais, apvaliais ar į viršūnę smailėjančiais įvairaus intensyvumo žaliais [[lapas|lapais]].
Špinatai auginami taip pat kaip [[salota|salotos]]. Jie mėgsta trąšią ir drėgną [[dirva|dirvą]]. Šalčiams atsparūs, todėl, norint gauti ankstyvą derlių, juos galima sėti iš [[ruduo|rudens]] arba anksti [[pavasaris|pavasarį]]. Skirtingų veislių špinatai užaugina stačius, maždaug 30 cm aukščio ir 15 cm į plotį išsidriekusius [[stiebas|stiebus]] su lygiais ar raukšlėtais (net garbanotais) kotėtais, mėsingais, apvaliais ar į viršūnę smailėjančiais įvairaus intensyvumo žaliais [[lapas|lapais]].


== Produkcija ==
== Produkcija ==
Eilutė 33: Eilutė 31:
{| class="wikitable" style="float; width:200px;"
{| class="wikitable" style="float; width:200px;"
|-
|-
! colspan=2|Tūkstančiai tonų (2008 m.)
! colspan=2|Tūkstančiai tonų (2008 m.)
|-
|-
| {{CHNv}} || style="text-align:right;"| 12512
| {{CHNv}} || style="text-align:right;"| 12512
Eilutė 63: Eilutė 61:
[[Kategorija:Burnotiniai]]
[[Kategorija:Burnotiniai]]
[[Kategorija:Lapinės daržovės]]
[[Kategorija:Lapinės daržovės]]
{{Link GA|pl}}

[[am:ቆስጣ]]
[[ar:سبانخ]]
[[az:Dirrik ispanağı]]
[[bar:Echter Spinat]]
[[ca:Espinac]]
[[ckb:سپێناخ]]
[[da:Spinat]]
[[de:Spinat]]
[[dsb:Wšedny spinat]]
[[el:Σπανάκι]]
[[en:Spinach]]
[[es:Spinacia oleracea]]
[[eu:Ziazerba]]
[[fa:اسفناج]]
[[fi:Pinaatti]]
[[fr:Épinard]]
[[gd:Bloinigean-gàrraidh]]
[[hak:Po-lîn-chhòi]]
[[he:תרד]]
[[hi:पालक]]
[[hr:Špinat]]
[[hsb:Wšědny spinat]]
[[ht:Epina]]
[[hu:Spenót (növény)]]
[[id:Horenso]]
[[io:Spinato]]
[[is:Spínat]]
[[it:Spinacia oleracea]]
[[ja:ホウレンソウ]]
[[kk:Самалдық]]
[[ko:시금치]]
[[ku:Siyale]]
[[la:Spinacia oleracea]]
[[lb:Päinetsch]]
[[lv:Spināti]]
[[ml:ചീര]]
[[mr:पालक]]
[[ms:Bayam (Spinacia)]]
[[my:ဟင်းနုနွယ်]]
[[ne:पालुङ्गो]]
[[nl:Spinazie]]
[[no:Spinat]]
[[nv:Waaʼ (dííshjį́ ááłjiní)]]
[[os:Голмандзы]]
[[pl:Szpinak warzywny]]
[[pt:Espinafre]]
[[ro:Spanac]]
[[ru:Шпинат огородный]]
[[rw:Epinari]]
[[sc:Spinacia oleracea]]
[[sh:Špinat]]
[[simple:Spinach]]
[[sq:Spinaqi]]
[[sr:Спанаћ]]
[[sv:Spenat]]
[[te:పాల కూర]]
[[tr:Ispanak]]
[[uk:Шпинат городній]]
[[vi:Rau chân vịt]]
[[zh:菠菜]]
[[zh-min-nan:Poe-lêng-á]]

Dabartinė 21:15, 26 lapkričio 2022 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Spinacia oleracea
Daržinis špinatas (Spinacia oleracea)
Daržinis špinatas (Spinacia oleracea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
( Caryophyllidae)
Šeima: Burnotiniai
( Amaranthaceae)
Gentis: Špinatas
( Spinacia)
Rūšis: Daržinis špinatas
( Spinacia oleracea)

Daržinis špinatas (Spinacia oleracea) – dažnai auginama vienametė daržovė. Nesutariama, kokiai šeimai priskirti šį augalą – balandinių ar burnotinių. Augalas 25-45 cm aukščio. Stiebas stačias, plikas, paprastas arba šakotas. Žydi birželio – rugsėjo mėn. Kartais gali sulaukėti.

Špinatų kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Špinatų tėvynė – Senovės Persija, iš ten jie buvo įvežti į Kiniją. Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje auga kelios laukinių špinatų rūšys, panašios į kultūrinį špinatą, todėl yra nuomonių, kad jie gali būti kilę iš Kaukazo. Senovėje apie špinatus europiečiai nežinojo. Viduramžiais špinatų į Ispaniją atvežė arabai, kurie špinatus vadino „daržovių karaliais“. Europoje špinatai paplito Renesanso laikotarpiu. Juos labai mėgo vienuoliai ir pirmieji pradėjo auginti vienuolynų ūkiuose. To laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo ledus, įvairius kremus bei padažus.

Maistinė vertė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Špinatuose yra lengvai virškinamų baltymų, gausų vitaminų (C, B1, B2, P, K, E, D2), folio rūgšties ir karotino. Be to, juose yra daug jodo, mineralinių druskų (geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio, kalcio).

Maistui vartojami jauni špinatų lapai, kol dar nėra išaugusių žiedstiebių. Susidarius žiedstiebiams, ne tik kietėja špinatų lapai ir blogėja jų skonis, bet ir lapuose padaugėja rūgštynių rūgšties, kuri žmogaus organizmui yra kenksminga. Todėl, jeigu maistui vartojami peraugę špinatų lapai, rūgštynių rūgščiai neutralizuoti rekomenduojama pridėti kreidos.

Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai.

Špinatų auginimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Špinatai auginami taip pat kaip salotos. Jie mėgsta trąšią ir drėgną dirvą. Šalčiams atsparūs, todėl, norint gauti ankstyvą derlių, juos galima sėti iš rudens arba anksti pavasarį. Skirtingų veislių špinatai užaugina stačius, maždaug 30 cm aukščio ir 15 cm į plotį išsidriekusius stiebus su lygiais ar raukšlėtais (net garbanotais) kotėtais, mėsingais, apvaliais ar į viršūnę smailėjančiais įvairaus intensyvumo žaliais lapais.

Virti špinatai
Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Kinija 12512
JAV 353
Japonija 292
Turkija 225
Indonezija 152
Prancūzija 123
Italija 99
Pietų Korėja 93
Belgija 90
Pakistanas 82
Lietuva 0,056