Daržinis špinatas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: hak:Po-lîn-chhòi |
S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas. |
||
(nerodoma 34 tarpinės versijos, sukurtos 20 naudotojų) | |||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai}} |
|||
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Spinacia oleracea}} |
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Spinacia oleracea}} |
||
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Spinacia oleracea Spinazie bloeiend.jpg|260px|Daržinis špinatas (''Spinacia oleracea'')]] | caption = [[Daržinis špinatas]] (''Spinacia oleracea'')}} |
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Spinacia oleracea Spinazie bloeiend.jpg|260px|Daržinis špinatas (''Spinacia oleracea'')]] | caption = [[Daržinis špinatas]] (''Spinacia oleracea'')}} |
||
Eilutė 11: | Eilutė 12: | ||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Daržinis špinatas''' ( |
'''Daržinis špinatas''' (''Spinacia oleracea'') – dažnai auginama vienametė daržovė. Nesutariama, kokiai šeimai priskirti šį augalą – [[Balandiniai|balandinių]] ar [[burnotiniai|burnotinių]]. Augalas 25-45 cm aukščio. [[Stiebas]] stačias, plikas, paprastas arba šakotas. Žydi [[birželis|birželio]] – [[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. Kartais gali sulaukėti. |
||
== Špinatų kilmė == |
== Špinatų kilmė == |
||
Špinatų tėvynė |
Špinatų tėvynė – [[Senovės Persija]], iš ten jie buvo įvežti į [[Kinija (regionas)|Kiniją]]. Užkaukazėje ir [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]] auga kelios laukinių špinatų rūšys, panašios į kultūrinį špinatą, todėl yra nuomonių, kad jie gali būti kilę iš [[Kaukazas|Kaukazo]]. Senovėje apie špinatus europiečiai nežinojo. [[Viduramžiai]]s špinatų į [[Ispanija|Ispaniją]] atvežė [[arabai]], kurie špinatus vadino „daržovių karaliais“. [[Europa|Europoje]] špinatai paplito [[Renesansas|Renesanso]] laikotarpiu. Juos labai mėgo [[vienuoliai]] ir pirmieji pradėjo auginti vienuolynų ūkiuose. To laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo [[ledai|ledus]], įvairius [[Kremas (konditerija)|kremus]] bei [[padažas|padažus]]. |
||
== Maistinė vertė == |
== Maistinė vertė == |
||
Eilutė 21: | Eilutė 22: | ||
Maistui vartojami jauni špinatų [[lapas|lapai]], kol dar nėra išaugusių žiedstiebių. Susidarius žiedstiebiams, ne tik kietėja špinatų lapai ir blogėja jų skonis, bet ir lapuose padaugėja rūgštynių [[rūgštis|rūgšties]], kuri žmogaus [[organizmas|organizmui]] yra kenksminga. Todėl, jeigu maistui vartojami peraugę špinatų lapai, rūgštynių [[rūgštis|rūgščiai]] neutralizuoti rekomenduojama pridėti [[kreida (uoliena)|kreidos]]. |
Maistui vartojami jauni špinatų [[lapas|lapai]], kol dar nėra išaugusių žiedstiebių. Susidarius žiedstiebiams, ne tik kietėja špinatų lapai ir blogėja jų skonis, bet ir lapuose padaugėja rūgštynių [[rūgštis|rūgšties]], kuri žmogaus [[organizmas|organizmui]] yra kenksminga. Todėl, jeigu maistui vartojami peraugę špinatų lapai, rūgštynių [[rūgštis|rūgščiai]] neutralizuoti rekomenduojama pridėti [[kreida (uoliena)|kreidos]]. |
||
Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai. |
Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai. |
||
Nepatartina vartoti sergant inkstų ligomis ir [[padagra]] bei vyresnio amžiaus žmonėms. |
|||
Būtina žinoti, kad špinatus geriausia valgyti šviežius, o paruoštus jų patiekalus laikyti šaltai. Šiltai laikant špinatus per 24-28 val. iš juose esančių [[nitratai|nitratų]] susidaro [[nitritai]], kurie yra žalingi žmogaus organizmui. |
|||
== Špinatų auginimas == |
== Špinatų auginimas == |
||
Špinatai auginami taip pat kaip [[salota|salotos]]. Jie mėgsta trąšią ir drėgną [[dirva|dirvą]]. Šalčiams atsparūs, todėl, norint gauti ankstyvą derlių, juos galima sėti iš [[ruduo|rudens]] arba anksti [[pavasaris|pavasarį]]. Skirtingų veislių špinatai užaugina stačius, maždaug 30 |
Špinatai auginami taip pat kaip [[salota|salotos]]. Jie mėgsta trąšią ir drėgną [[dirva|dirvą]]. Šalčiams atsparūs, todėl, norint gauti ankstyvą derlių, juos galima sėti iš [[ruduo|rudens]] arba anksti [[pavasaris|pavasarį]]. Skirtingų veislių špinatai užaugina stačius, maždaug 30 cm aukščio ir 15 cm į plotį išsidriekusius [[stiebas|stiebus]] su lygiais ar raukšlėtais (net garbanotais) kotėtais, mėsingais, apvaliais ar į viršūnę smailėjančiais įvairaus intensyvumo žaliais [[lapas|lapais]]. |
||
⚫ | |||
== Produkcija == |
|||
⚫ | |||
{| class="wikitable" style="float; width:200px;" |
|||
|- |
|||
! colspan=2|Tūkstančiai tonų (2008 m.) |
|||
|- |
|||
| {{CHNv}} || style="text-align:right;"| 12512 |
|||
|- |
|||
| {{USAv}} || style="text-align:right;"| 353 |
|||
|- |
|||
| {{JPNv}} || style="text-align:right;"| 292 |
|||
|- |
|||
| {{TURv}} || style="text-align:right;"| 225 |
|||
|- |
|||
| {{INAv}} || style="text-align:right;"| 152 |
|||
|- |
|||
| {{FRAv}} || style="text-align:right;"| 123 |
|||
|- |
|||
| {{ITAv}} || style="text-align:right;"| 99 |
|||
|- |
|||
| {{KORv}} || style="text-align:right;"| 93 |
|||
|- |
|||
| {{BELv}} || style="text-align:right;"| 90 |
|||
|- |
|||
| {{PAKv}} || style="text-align:right;"| 82 |
|||
|- |
|||
| |
|||
|- |
|||
| {{LTUv}} || style="text-align:right;"| 0,056 |
|||
|} |
|||
{{Commons|Spinacia oleracea}} |
{{Commons|Spinacia oleracea}} |
||
[[Kategorija:Burnotiniai]] |
[[Kategorija:Burnotiniai]] |
||
[[Kategorija:Lapinės daržovės]] |
[[Kategorija:Lapinės daržovės]] |
||
[[am:ቆስጣ]] |
|||
[[ar:سبانخ]] |
|||
[[az:Dirrik ispanağı]] |
|||
[[bg:Спанак]] |
|||
[[ca:Espinac]] |
|||
[[cs:Špenát]] |
|||
[[da:Spinat]] |
|||
[[de:Spinat]] |
|||
[[el:Σπανάκι]] |
|||
[[en:Spinach]] |
|||
[[eo:Spinaco]] |
|||
[[es:Spinacia oleracea]] |
|||
[[eu:Ziazerba]] |
|||
[[fa:اسفناج]] |
|||
[[fi:Pinaatti]] |
|||
[[fr:Épinard]] |
|||
[[gd:Bloinigean-gàrraidh]] |
|||
[[hak:Po-lîn-chhòi]] |
|||
[[he:תרד]] |
|||
[[hr:Špinat]] |
|||
[[hsb:Wšědny spinat]] |
|||
[[ht:Epina]] |
|||
[[hu:Spenót]] |
|||
[[id:Horenso]] |
|||
[[io:Spinato]] |
|||
[[is:Spínat]] |
|||
[[it:Spinacia oleracea]] |
|||
[[ja:ホウレンソウ]] |
|||
[[ka:ისპანახი (გვარი)]] |
|||
[[kn:ಪಾಲಕ್]] |
|||
[[ko:시금치]] |
|||
[[la:Spinacia oleracea]] |
|||
[[lb:Päinetsch]] |
|||
[[ml:ചീര]] |
|||
[[ms:Bayam (Spinacia)]] |
|||
[[nl:Spinazie]] |
|||
[[no:Spinat]] |
|||
[[nv:Waaʼ (dííshjį́ ááłjiní)]] |
|||
[[pl:Szpinak warzywny]] |
|||
[[pt:Espinafre]] |
|||
[[ro:Spanac]] |
|||
[[ru:Шпинат огородный]] |
|||
[[sc:Spinacia oleracea]] |
|||
[[simple:Spinach]] |
|||
[[sq:Spinaqi]] |
|||
[[sr:Спанаћ]] |
|||
[[sv:Spenat]] |
|||
[[te:పాల కూర]] |
|||
[[tr:Ispanak]] |
|||
[[uk:Шпинат городній]] |
|||
[[zh:菠菜]] |
|||
[[zh-min-nan:Poe-lêng-á]] |
Dabartinė 21:15, 26 lapkričio 2022 versija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Spinacia oleracea |
---|
Daržinis špinatas (Spinacia oleracea) |
Mokslinė klasifikacija |
Daržinis špinatas (Spinacia oleracea) – dažnai auginama vienametė daržovė. Nesutariama, kokiai šeimai priskirti šį augalą – balandinių ar burnotinių. Augalas 25-45 cm aukščio. Stiebas stačias, plikas, paprastas arba šakotas. Žydi birželio – rugsėjo mėn. Kartais gali sulaukėti.
Špinatų kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Špinatų tėvynė – Senovės Persija, iš ten jie buvo įvežti į Kiniją. Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje auga kelios laukinių špinatų rūšys, panašios į kultūrinį špinatą, todėl yra nuomonių, kad jie gali būti kilę iš Kaukazo. Senovėje apie špinatus europiečiai nežinojo. Viduramžiais špinatų į Ispaniją atvežė arabai, kurie špinatus vadino „daržovių karaliais“. Europoje špinatai paplito Renesanso laikotarpiu. Juos labai mėgo vienuoliai ir pirmieji pradėjo auginti vienuolynų ūkiuose. To laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo ledus, įvairius kremus bei padažus.
Maistinė vertė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Špinatuose yra lengvai virškinamų baltymų, gausų vitaminų (C, B1, B2, P, K, E, D2), folio rūgšties ir karotino. Be to, juose yra daug jodo, mineralinių druskų (geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio, kalcio).
Maistui vartojami jauni špinatų lapai, kol dar nėra išaugusių žiedstiebių. Susidarius žiedstiebiams, ne tik kietėja špinatų lapai ir blogėja jų skonis, bet ir lapuose padaugėja rūgštynių rūgšties, kuri žmogaus organizmui yra kenksminga. Todėl, jeigu maistui vartojami peraugę špinatų lapai, rūgštynių rūgščiai neutralizuoti rekomenduojama pridėti kreidos.
Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai.
Špinatų auginimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Špinatai auginami taip pat kaip salotos. Jie mėgsta trąšią ir drėgną dirvą. Šalčiams atsparūs, todėl, norint gauti ankstyvą derlių, juos galima sėti iš rudens arba anksti pavasarį. Skirtingų veislių špinatai užaugina stačius, maždaug 30 cm aukščio ir 15 cm į plotį išsidriekusius stiebus su lygiais ar raukšlėtais (net garbanotais) kotėtais, mėsingais, apvaliais ar į viršūnę smailėjančiais įvairaus intensyvumo žaliais lapais.
Produkcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tūkstančiai tonų (2008 m.) | |
---|---|
Kinija | 12512 |
JAV | 353 |
Japonija | 292 |
Turkija | 225 |
Indonezija | 152 |
Prancūzija | 123 |
Italija | 99 |
Pietų Korėja | 93 |
Belgija | 90 |
Pakistanas | 82 |
Lietuva | 0,056 |