Lavašas
Lavašas (arm. լավաշ, turk. lavaş, pers. لواش = levâš) – minkšta, plona nerauginta duona, gaminama Kaukazo ir Artimųjų Rytų šalyse.[1]
Tradiciškai tešla suminkoma į plokščią blyną ir pašaunama ant įkaitusios krosnies. Gaminamas iš vandens, miltų ir druskos, gali būti dedama sezamo ar aguonų grūdelių. Lavašas neseniai iškeptas būna minkštas, tačiau greitai kietėja ir tampa trapus. Į lavašą sukami kebabai, iš jo daromi sumuštiniai.[1]
Armėnijoje vestuvinių ritualų metu lavašas uždedamas ant jaunavedžių pečių. Tikima, jog tokiu būdu jaunavedžiai užsitarnauja klestinčią ir vaisingą santuoką. 2014 m. lavašo gaminimo procesas ir kultūriniai ritualai Armėnijoje įtraukti į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektų sąrašą.[2]
2016 m. nematerialiuoju pasaulio paveldu pripažintos ir Azerbaidžane, Irane, Turkijoje, Kazachstane, Kirgizijoje kepamas lavašas bei kitos plokščios duonos formos: katyrma, jufka.
-
Tradicinė lavašo gamyba Azerbaidžane
-
Tradicinė lavašo gamyba Azerbaidžane
-
Tradicinis vestuvių paprotys Armėnijoje
-
Lavašo gamyba Armėnijoje
UNESCO pasaulio nematerialusis paveldas Nuoroda Šalys: Armėnija Metai: 2014 |
UNESCO pasaulio nematerialusis paveldas Nuoroda Šalys: Azerbaidžanas, Iranas, Kirgizija, Kazachstanas, Turkija Metai: 2016 |
Kitos pasaulio paveldu pripažintos duonos tradicijos
redaguoti- Manušė ( Libanas)
- Tondiras ( Azerbaidžanas)
- Ftira ( Malta)
- Bagetė ( Prancūzija)
- Kasabė ( Dominikos Respublika, Haitis, Hondūras, Kuba, Venesuela)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Alan Davidson (1999). The Oxford Companion to Food. Oxford University Press. p. 456. ISBN 978-0192806819.
- ↑ „UNESCO - Lavash, the preparation, meaning and appearance of traditional bread as an expression of culture in Armenia“. ich.unesco.org. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.