Kuršėnai
Kuršėnai – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras. Mieste stovi Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, veikia Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, paštas. L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui (1960 m., skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas S. Ramūnis). Yra mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus.
| Kuršėnai | ||
|---|---|---|
| ||
 | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šiaulių rajono savivaldybė
| |
| Gyventojų | 10 651 | |
| Plotas | 11,920 km² | |
| Tankumas | 894 žm./km² | |
| Pašto kodas | LT-81001 | |
 Vikiteka |
Kuršėnai | |
Etimologija
redaguotiAišku, kad miesto vardas yra susijęs su kuršiais, tačiau nežinia, ar jis kilęs tiesiogiai nuo kuršių genties vardo, ar nuo pavardės Kuršas, Kuršys, Kuršis ar netgi Kuršėnas [4] (taigi, galimai asmenvardinis vietovardis). Tai galėjo būti ir latvių gyvenvietė.
Liaudies etimologija mena, kad kadaise pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, o atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“ Taip žmonės galėję rėkti ir dėl to, kad kartą Venta nuplovusi sugrėbtą šieną. Taip pat pasakojama, kad šiose apylinkėse gyvenęs lietuvių milžinas Kuršis, nuo kurio vardo ir apylinkės imtos vadinti.[5]
Geografija
redaguotiMiestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio A11 Šiauliai–Palanga . Per Ventą ties Kuršėnų dvaru nutiestas automobilių transporto Stasio Raštikio tiltas, modernus Kuršėnų pėsčiųjų tiltas. Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys (Pavenčių geležinkelio stotis – į Klaipėdą, Kuršėnų geležinkelio stotis Drąsučiuose – į Mažeikius). Rytiniame miesto pakraštyje telkšo Kuršėnų karjerų tvenkiniai. Yra molio telkinys.
Istorija
redaguotiMiestas ir apylinkės įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Kuršėnai pirmą kartą minimi XII a. (istorikas S. Zajančiovskis). Nuo XIV a. čia buvo LDK dvaras. 1523 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1561–1563 m. Kuršėnai jau žinomi ir kaip miestelis. 1564 m. karalius Žygimantas Augustas atidavė dvarą Despot-Zenavičiams, vėliau jis atiteko Pacams, dar vėliau Gruževskiams, kurie jį valdė iki pat II pasaulinio karo.
1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri per I pasaulinį karą buvo sugriauta. Kuršėnai ypač sparčiai ėmė vystytis XIX a. pabaigoje, pro miestą nutiesus Liepojos–Romnų geležinkelį. Tuo metu buvo Kuršėnų dvaras ir miestelis Šiaulių apskrities Kuršėnų valsčiuje.[6]
Kuršėnuose 1919 m. liepos 26 d. pasirodė pirmasis Lietuvoje bermontininkų būrys. 1939 m. įkurta biblioteka.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Mieste veikė Pavenčių cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas, „Jiesios“ keramikos gamyklos cechas.
1994 m. spalio 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas Kuršėnų herbas. 2014 m. prie miesto prijungta Ringuvėnų gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVI a. | Kuršėnų valsčiaus centras | ? | |
| XIX a. – 1915 m. | Šiaulių apskritis | ||
| 1915–1919 m. | Kuršėnų apskrities centras | ||
| 1919–1946 m. | Šiaulių apskritis | ||
| 1946–1947 m. | apskrities pavaldumo miestas, Kuršėnų valsčiaus centras | ||
| 1947–1950 m. | Kuršėnų apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Kuršėnų rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Kuršėnų apylinkės centras |
Šiaulių rajonas | |
| 1995– | Kuršėnų miesto seniūnija, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos centras |
Šiaulių rajono savivaldybė | Šiaulių apskritis |
Švietimo ir ugdymo įstaigos
redaguotiSportas
redaguotiFutbolas
redaguotiKrepšinis
redaguoti- SK „Kristalas“ („Granulta-Grafų baldai“)
Gyventojai
redaguoti | ||||||||||
| 1823 m. | 1865 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[7] | 1939 m. | 1959 m.sur.[8] | 1966 m.[9] | 1970 m.sur.[8] | 1974 m.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 200 | 260 | 3 200 | 2 900 | 3 800 | 9 100 | 10 600 | 11 588 | 12 600 | ||
| 1976 m.[11] | 1979 m.sur.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2017 m. | 2019 m. | 2021 m.sur.[16] | - | ||
| 13 100 | 13 223 | 14 796 | 14 197 | 11 963 | 11 175 | 10 899 | 10 916 | - | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
Tautinė sudėtis
redaguoti|
2011 m. gyveno 11 963 žmonės:[17]
|
2001 m. gyveno 14 197 žmonės:[18]
|
Žymūs žmonės
redaguoti- Stasys Raštikis (1896–1985), Lietuvos kariuomenės vadas, gynybos ministras.
- Jan Grankowski (1898–1988), Lenkijos lengvaatletis.
- Vitalijus Tolkevičius (1901–1944), papulkininkis, 16 liet. divizijos 249 šaulių pulko vado pavaduotojas.
- Kazys Laucius (1906–1942), teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas.
- Balys Lukošius (1908–1987), aktorius.
- Kazimiera Kymantaitė (1909–1999), aktorė, pirmoji šalies moteris profesionali režisierė.
- Vytautas Kulakauskas (1920–2000), pedagogas, krepšininkas, treneris.
- Vacys Reimeris (1921–2017), poetas, Kuršėnų miesto garbės pilietis.
- Antanas Gabrėnas (1922–1984), teatro ir kino aktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas.
- Donald Kagan (1932–2021), JAV istorikas.
- Genovaitė Jacėnaitė (g. 1933 m.), dailininkė keramikė.
- Stasys Lipskis (g. 1941 m.), žurnalistas, literatūros kritikas, publicistas.
- Vytautas Kirkutis (g. 1956 m.), rašytojas, žurnalistas, literatūrologas.
- Eimutis Juzeliūnas (g. 1958 m.), elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Algirdas Viesulas (g. 1958 m.), choro dirigentas.
- Rimantas Mikaitis (g. 1959 m), Lietuvos ir Kauno miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs Kauno miesto meras.
- Jonas Pinskus (g. 1959 m.), irkluotojas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Stefanija Statkuvienė (g. 1962 m.), lengvaatletė.
- Rimas Mikalauskas (g. 1967 m.), evangelikų reformatų kunigas.
- Deividas Česnauskis (g. 1981 m.), futbolo žaidėjas.
- Edgaras Česnauskis (g. 1984 m.), futbolo žaidėjas.
- Rima Baškienė (g. 1960 m.), seimo narė, inžinierė, visuomenės veikėja.
Miestų partnerystė
redaguoti
Literatūra
redaguoti- Kuršėnų enciklopedija (sud. Vytautas Kirkutis, Stasys Lipskis). – Vilnius: Žuvėdra, 2005. – 312 p.: iliustr. – ISBN 9986-500-99-0
- Kuršėnų miesto žydų istorija (sud. Rolandas Tamošaitis, Jonas Kiriliauskas). – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2007. – 106 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-38-769-5
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Куршаны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 44 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 874 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 115–116
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 77
- ↑ Kurszany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 939 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Kuršėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 262 psl.
- ↑ Kuršėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 279 psl.
- ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Kuršėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 448-449
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- Kuršėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 453 psl.