Graubiundenas

Graubiundenas (vok. Graubünden, pranc. Grisons, it. Grigioni, ret. Grischun) – kantonas pietryčių Šveicarijoje. Tai didžiausias Šveicarijos kantonas pagal plotą, tačiau tik 14-as pagal gyventojų skaičių. Kantono sostinė – Kūras.

Graubiundenas it. Grigioni ret. Grischun
Valstybė	Šveicarija
Administracinis centras	Kūras
Rajonų skaičius	11
Oficialios kalbos	Vokiečių, Italų, Retoromanų
Gyventojų (2018 gruodis)	198 379
Plotas	7 105,39 km²
Tankumas (2018 gruodis)	28 žm./km²
ISO 3166-2	CH-GR
Tinklalapis	www.gr.ch
Vikiteka	GraubiundenasVikiteka

Geografija

Aukštesniojo Engadino slėnis netolis Sankt Morico

Bernina, aukščiausia Rytų Alpių viršukalnė

Graubiundeno kantonas – didžiausias Šveicarijoje, jo plotas yra 7105 km². Naudinga žemė sudaro tik trečdalį kantono teritorijos, miškai – apie penktadalį. Kantonas yra labai kalnuotas. Daug vaizdingų vietovių priklauso Šveicarijos nacionaliniui parkui. Graubiundene labai daug aukštų viršukalnių, tokių kaip Tödi (3614 m) arba aukščiausia kantono viršūkalnė Bernina (4049 m). Daug ledynų – tokių kaip Adula, Albula, Silvretta, Bernina, Bregaglia ir Rätikon. Kalnuose slėniai labai gilūs ir ilgi – vieni ilgiausių Europoje. Graubiundenas šiaurėje ribojasi su Lichtenšteinu, šiaurėje ir rytuose – su Austrija, pietuose ir pietryčiuose – su Italija, su Urio ir Glaruso kantonais vakaruose, Sankt Galeno kantonu šiaurės vakaruose ir su Tičino kantonu pietvakariuose. Graubiundene įsikūrę daug pasaulinio garso slidinėjimo kurortų, tokių kaip Davosas, Klosters, Sankt Moricas.

Istorija

Dauguma dabartinio Graubiundeno kantono teritorijos priklausė Romos imperijos provincijai Retijai (Raetia). 1367 m. susikūrė vadinamoji Dievų Namų Lyga (vok. Gotteshausbund), siekiant pasipriešinti Kūro vyskupo valdžiai. Vėliau tokiu pat tikslu susikūrė ir Pilkoji Lyga (vok. Grauer Bund). Pagal šią organizaciją atsirado Graubiundeno pavadinimas. Trečioji lyga atsirado 1436 m. Jos pavadinimas – Dešimties Jurisdikcijų Lyga vok. Zehngerichtebund). Pirmieji Graubiundeno kaip kantono žingsniai prasidėjo, kai susivienijo Dešimties Jurisdikcijų Lyga, Dievų Namų Lyga, o vėliau ir Pilkoji Lyga. 1498 m. trys lygos susijungė su senąja Šveicarijos konfederacija. Habsburgai išprovokavo Svėbų karą, kurį laimėjo šveicarai. Kūro vyskupas galutinai neteko galių 1526 m. Po konflikto su Milano kunigaikštyste, trys Lygos dar priartėjo prie Konfederacijos. Galiausiai 1798 m. Trijų Lygų žemės prisijungė prie Šveicarijos konfederacijos kaip Retijos kantonas. Dabartinį Graubiundeno herbą sudaro trijų Lygų: Pilkosios, Dievų Namų bei Dešimties Jurisdikcijų herbai.

Gyventojai

Graubiundeno kalbos.

  Retoramaniškai kalbantys gyventojai

  Vokiškai kalbantys gyventojai

  Itališkai kalbantys gyventojai

.

Daugumą Graubiundeno gyventojų sudaro vokiečiai, gyvenantys kantono šiaurėje (68 %). Pietiniuose kantono slėniuose gyventojai kalba itališkai (apie 10 % visų kantono gyventojų), o retoromaniškai kalbantys gyventojai gyvena vakarinėje bei rytinėje kantono dalyje. Jų yra apie 16 %. Graubiundenas – vienintelis Šveicarijos kantonas, kuriame įteisintos trys oficialios kalbos.