Berno kantonas

Berno kantonas (vok. Kanton Bern, pranc. Canton de Berne) – kantonas Šveicarijos vidurio vakaruose, antras pagal plotą (po Graubiundeno) ir gyventojų skaičių (po Ciūricho) šalyje. Administracinis centras – Bernas. Oficialios kalbos – vokiečių ir prancūzų.

Berno kantonas vok. Kanton Bern pranc. Canton de Berne
Valstybė	Šveicarija
Administracinis centras	Bernas
Rajonų skaičius	26
Oficialios kalbos	Vokiečių, Prancūzų
Gyventojų (2018 gruodis)	1 034 977
Plotas	5 959,59 km²
Tankumas (2018 gruodis)	174 žm./km²
ISO 3166-2	CH-BE
Tinklalapis	be.ch
Vikiteka	Berno kantonasVikiteka

Ešineno ežeras, Berno kantonas

Geografija

Pietryčiuose yra Berno Alpių dalis (aukščiausios viršūnės – Finsterarhornas, 4274 m, Jungfrau, 4158 m), ~260 km² plotą užima ledynai, viduryje – tankiai gyvenamas Šveicarijos plokščiakalnis (vyraujantis aukštis 400–800 m), šiaurės vakaruose – Juros kalnai. Svarbiausios upės – Arė, Emė, didžiausi ežerai – Bylis, Tūnas, Briencas, Nešatelis.

Ekonomika

Laikrodžių, mašinų gamyba, elektrotechnikos, tekstilės, maisto (pieno, sūrių) pramonė, medžio ir metalo apdirbimas. Amatai (puodininkystė). Įrengta nemažai hidroelektrinių, veikia Mulebergo atominė elektrinė. Auginami kviečiai, cukriniai runkeliai, pašariniai augalai. Vynuogininkystė (ypač prie Bilio ir Tūno ežerų). Emės, Simės, Zanės upių slėniuose, Berno Alpėse verčiamasi pienine gyvulininkyste. Berno kantonas taip pat yra svarbus turizmo, alpinizmo, žiemos sporto regionas. Kurortai – Interlakenas, Tūnas, Meiringenas, Grindelvaldas, Miurenas, Kanderstegas, Gštadas, Adelbodenas. Svarbiausias geležinkelis-Bernas-Milanas (Italija); Berno Alpėse jis eina Liočbergo tuneliu.

Istorija

Kantono teritoriją sudaro sritys, kurias XIV–XVI a. prisijungė kantono centras Bernas. Galioja 1893 m. konstitucija. Pagal 1978 m. rugsėjo referendumą, nuo vokiškai kalbančiojo Berno kantono 1979 m. atskirtas Jura kantonas, kuriame vyrauja prancūzakalbiai.