Cisteinas
| Cisteinas | |
|---|---|
  
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Cisteinas | |
| CAS numeris | 52-90-4 |
| PubChem | 5862 |
| ChemSpider | 574 |
| Cheminė formulė | C3H7NO2S |
| Molinė masė | 121,16 g mol−1 |
| SMILES | C([C@@H](C(=O)O)N)S |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | balti kristalai arba milteliai |
| Lydymosi t° | |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | tirpus |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Cisteinas (Cys) – viena iš dvidešimties aminorūgščių, nedideliais kiekiais randama daugelyje baltymų.
Baltymų struktūros stabilizacija
redaguoti
Dvi cisteino aminorūgštys per sieros funkcinę grupę kovalentiškai susijungia tarpusavyje, sudarydamos cistino molekulę (disulfidinis tiltelis). Tai stabilizuoja baltymus bei suteikia jiems reikiamą erdvinę struktūrą. Pavyzdžiui, tokia tilteliai gali suteikti erdvinei struktūrai mazgo ar uždaro žiedo pavidalą. Dažniausiai baltyme būna porinis cisteino liekanų skaičius. Cisteinai sujungiami poromis pagal konkretaus baltymo „planą“ (ne atsitiktinai), kuris giminingų baltymų toks pats arba panašus.[1] Tarp taip stabilizuotų baltymų yra daug įvairių nuodų bei antibiotikų, randamų tiek gyvūnuose, tiek ir augaluose bei grybuose.[2] Tiriamos jų gydomosios savybės.[1]
Pramonėje
redaguotiCisteinas yra dažnas maisto priedas, kvapo ir skonio paryškintojas.[3] Kadangi plaukuose yra daug cisteino, jo trūkumas gali riboti avių ir kitų vilnai auginanamų gyvūnų produkciją.[4] Jei naudojamas kaip maisto papildas, cisteinas turi E numerį E920.
Dideli cisteino kiekiai yra nuodingi, todėl ląstelėje yra keletas reguliacijos sistemų, atsakingų už jo koncentracijos palaikymą griežtose ribose ir nelabai daug. Tačiau tai taip pat reiškia jog paprasti fermentacijos būdai cisteino gamybai netinka.[5]
Cisteinas išgaunamas daugiausia iš plaukų ir plunksnų. Praeityje dažnas šaltinis buvo kirpyklose surinkti plaukai, bet dabar Europos Sąjungos taisyklės draudžia naudoti žmogaus plaukus cisteino gamybai.[6][3] Galimi ir kitais būdai, pavyzdžiui veganams tinkamas cisteinas gaminamas iš kukurūzų adaptuotos mikrobinės fermentacijos būdu. Tačiau šios alternatyvos brangesnės.[3]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Molesini B, Treggiari D, Dalbeni A, Minuz P, Pandolfini T. Plant cystine-knot peptides: pharmacological perspectives. Br J Clin Pharmacol. 2017;83(1):63-70. doi:10.1111/bcp.12932
- ↑ Islam SMA, Kearney CM, Baker E. Classes, Databases, and Prediction Methods of Pharmaceutically and Commercially Important Cystine-Stabilized Peptides. Toxins (Basel). 2018;10(6):251. Published 2018 Jun 19. doi:10.3390/toxins10060251
- ↑ 3,0 3,1 3,2 „Questions About Food Ingredients: What is L-cysteine/cysteine/cystine?“. Vegetarian Resource Group.
{{cite journal}}: Citatai journal privalomas|journal=(pagalba) - ↑ Powell BC, Walker SK, Bawden CS, Sivaprasad AV, Rogers GE (1994). „Transgenic sheep and wool growth: possibilities and current status“. Reprod. Fertil. Dev. 6 (5): 615–23. doi:10.1071/RD9940615. PMID 7569041.
- ↑ Takumi, K., Ziyatdinov, M. K., Samsonov, V., & Nonaka, G. (2017). Fermentative Production of Cysteine by Pantoea ananatis. Applied and environmental microbiology, 83(5), e02502-16. https://doi.org/10.1128/AEM.02502-16
- ↑ „EU Chemical Requirements“. Nuoroda tikrinta 2020 m. gegužės 24 d.
|
Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |