Stakliškės
Stakliškės | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
54°35′31″š. pl. 24°19′08″r. ilg. / 54.592°š. pl. 24.319°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Prienų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Stakliškių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 747 | |||||||||||||||
Vikiteka | Stakliškės | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | * lenk. Stokliszki, rus. Стоклишки[1][2] |
Stakliškės – gyvenvietė Prienų rajone, į rytus nuo Prienų, prie kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė . Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos.
Stovi Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1776 m.), koplyčia ir šventoriaus vartai, yra Stakliškių vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), kultūros namai, paštas (LT-59052), ikimokyklinio ugdymo skyrius, paminklas Nepriklausomybės dešimtmečiui pažymėti (pastatytas 1997 m.). Šalia gyvenvietės prie Verknės trykšta Stakliškių versmės. Į rytus nuo gyvenvietės stūkso Stakliškių I piliakalnis ir Stakliškių II piliakalnis, pilkapynas. Apylinkėse buvo rastas Stakliškių lobis.
Vietovė garsėja „Stakliškių midumi“ – Europos Sąjungoje saugomu produktu, įtrauktu į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą.
Išlikę XIX a. pab. alaus daryklos salyklo bokštas ir sandėlis, XVIII a. koplytėlė su Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra.
Istorija
Jau XIII–XIV a. čia būta nemažos gyvenvietės. Vietovė minima Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose nuo XIV a. pabaigos kaip visko gausus kraštas. Nuo 1513 m. – miestelis. 1549 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Stakliškes užrašė Barborai Radvilaitei.[3] Iki 1586 m. pastatyta pirmoji Stakliškių bažnyčia.
XVIII a. seniūnas L. Pacas įrengė prie Žiupos šaltinių druskos varyklą. 1791 m. mineralinius vandenis tyrė VU profesorius S. Jundzilas. 1792 m. Stakliškės gavo Magdeburgo teisę. Po 1795 m. dvarą perėmė Rusijos iždas. Per 1831 m. sukilimą F. Modzalevskis Stakliškių parapijoje sudarė sukilėlių būrį. 1847 m. mineraliniai vandenys imti naudoti gydymo tikslams – tais metais atidaryta nedidelė medinė gydykla, kurioje 1853 m. gydėsi apie 200 žmonių. Miestelis XIX a. viduryje buvo svarbus kurortas, tačiau 1857 m. ištiko didelis gaisras ir kurortas nebeatsigavo, vietoje jo išpopuliarėjo netoliese buvęs Birštonas.
Per 1905–1907 m. Rusijos revoliuciją 1905 m. Stakliškėse vyko mitingas ir politinė demonstracija. 1905 m. leistas turgus, įsteigtas paštas, 1909 m. – taupomoji‑skolinamoji bendrovė, 1910 m. įkurti Šv. Kazimiero, 1911 m. – Blaivybės draugijų skyriai. 1910 m. Stakliškės buvo išsiskirstytos į vienkiemius. 1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija. 1919–1950 m. – valsčiaus centras. 1930 m. buvo 58 namai, 17 parduotuvių, alaus darykla, malūnas, veikė smulkaus kredito draugija, kelių visuomeninių organizacijų skyriai. Nuo 1945 m. pavasario Stakliškių valsčiaus Lietuvos partizanai telkėsi Punios šile, priklausė Kunigaikščio Margio rinktinei.[4]
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1968 m. spalio 23 d. sudaryta dabartinė gyvenvietė, kai buvo sujungtos Stakliškės I ir Stakliškės II.
1997 m. gruodžio 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas Stakliškių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
XVI–XVIII a. | Stakliškių seniūnija |
1919–1950 m. | Stakliškių valsčiaus centras |
1950–1994 m. | Stakliškių apylinkės centras |
1994– | Stakliškių seniūnijos centras |
Pavadinimo kilmė
1375 m. Vokiečių ordinų kronikoje minimos kaip Staghelisken, 1385 m. kaip Stakelisken. Gali būti, kad vietovardis kilęs nuo bendrinio žodžio staklės, nors priesaga -iškės dažniausiai taikoma vietovardžiams, kilusiems iš asmenvardžių. Tačiau pavardė su šaknimi stakl- nėra žinoma. Viena iš senesnių ordino minimų formų turi šaknį stakel-, kurią būtų galima kildinti iš mažybinės pavardės Stakelė ar Stakelis, kuri savo ruožtu kilusi nuo Stakė, Stakas ar Stakys, o šioji nuo krikščioniško vardo Stanislovas arba Eustachijus (trumpiniai – Stakas, Stachas). Nors ir maža tikimybė, kad 1375–1385 m. pabaigoje jau buvo krikščioniškų vardų pietų Lietuvoje, tačiau tai įmanoma.
XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Stakliškis.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1738 m. ir 2011 m. | |||||||||
1738 m. | 1789 m. | 1833 m. | 1868 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1901 m.*[1] | 1905 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
17 | 63 | 336 | 1 305 | 2 200 | 1 869 | 2 570 | 1 787 | ||
1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1982 m.[10] | 1987 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | ||
1 690 | 1 410 | 1 167 | 1 160 | 945 | 997 | 940 | 747 | ||
| |||||||||
|
Žymūs žmonės
- Vincas Andrulis (1890–1972), JAV lietuvių visuomenės veikėjas (palaidotas Stakliškių kapinėse)
- Eleonora Kaminskaitė (1951–1986), irkluotoja
- Jonas Dalinevičius (g. 1963), Lietuvos bažnyčios veikėjas
- Jonas Furmanavičius (1962–2009), teisėjas
- Liudas Gira (1884–1946), rašytojas, vienas jo slapyvardžių – Stakliškių Liudas
- Dana Kamarauskienė (g. 1966), pedagogė, Ukmergės politikė
- Rimvydas Maciulevičius (g. 1954), aviatorius
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Стоклишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 31А (62) : Статика — Судоустройство. С.-Петербургъ, 1901., 680 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 763 psl.
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
- ↑ Stakliškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Stakliškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 277 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Stakliškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 367 psl.
- ↑ Stakliškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 86
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Nuorodos
- Stokliszki Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XI, psl. 359 (lenk.)
- Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia
- Stakliškės. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 394 psl.
- Miestelio internetinė svetainė
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Pieštuvėnai – 5 km | Nemaitonys – 11 km Užuguostis – 6 km |
||||||||||
|
|||||||||||
Pikelionys – 6 km JIEZNAS – 11 km |
Gripiškės – 2 km AUKŠTADVARIS – 13 km |