Stakliškės
| Stakliškės | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
  Stakliškės |
||||||||||||||||
| 54°35′31″š. pl. 24°19′08″r. ilg. / 54.592°š. pl. 24.319°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Prienų rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Stakliškių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 747 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
Stakliškės | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | * lenk. Stokliszki, rus. Стоклишки[1][2] | |||||||||||||||
Stakliškės – gyvenvietė Prienų rajone, į rytus nuo Prienų, prie kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė . Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos.
Stovi Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1776 m.), koplyčia ir šventoriaus vartai, yra Stakliškių vidurinė mokykla, biblioteka, kultūros namai, paštas (LT-59052). Šalia gyvenvietės prie Verknės trykšta Stakliškių versmės.
Vietovė garsėja „Stakliškių midumi“ – Europos Sąjungoje saugomu produktu, įtrauktu į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą.
Istorija
Vietovė minima Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose nuo XIV a. pabaigos kaip visko gausus kraštas. Nuo 1513 m. – miestelis. 1549 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Stakliškes užrašė Barborai Radvilaitei.[3] Iki 1586 m. pastatyta pirmoji Stakliškių bažnyčia.
XVIII a. seniūnas L. Pacas įrengė prie Žiupos šaltinių druskos varyklą. 1791 m. mineralinius vandenis tyrė VU profesorius S. Jundzilas. 1847 m. mineraliniai vandenys imti naudoti gydymo tikslams – tais metais atidaryta nedidelė medinė gydykla, kurioje 1853 m. gydėsi apie 200 žmonių. Miestelis XIX a. viduryje buvo svarbus kurortas, tačiau 1857 m. ištiko didelis gaisras ir kurortas nebeatsigavo, vietoje jo išpopuliarėjo netoliese buvęs Birštonas.
1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1968 m. spalio 23 d. sudaryta dabartinė gyvenvietė, kai buvo sujungtos Stakliškės I ir Stakliškės II.
1997 m. gruodžio 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas Stakliškių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XVI–XVIII a. | Stakliškių seniūnija |
| 1919–1950 m. | Stakliškių valsčiaus centras |
| 1950–1994 m. | Stakliškių apylinkės centras |
| 1994– | Stakliškių seniūnijos centras |
Pavadinimo kilmė
1375 m. Vokiečių ordinų kronikoje minimos kaip Staghelisken, 1385 m. kaip Stakelisken. Gali būti, kad vietovardis kilęs nuo bendrinio žodžio staklės, nors priesaga -iškės dažniausiai taikoma vietovardžiams, kilusiems iš asmenvardžių. Tačiau pavardė su šaknimi stakl- nėra žinoma. Viena iš senesnių ordino minimų formų turi šaknį stakel-, kurią būtų galima kildinti iš mažybinės pavardės Stakelė ar Stakelis, kuri savo ruožtu kilusi nuo Stakė, Stakas ar Stakys, o šioji nuo krikščioniško vardo Stanislovas arba Eustachijus (trumpiniai – Stakas, Stachas). Nors ir maža tikimybė, kad 1375–1385 m. pabaigoje jau buvo krikščioniškų vardų pietų Lietuvoje, tačiau tai įmanoma.
XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Stakliškis.
Gyventojai
 | ||||||||
| 1868 m.*[2] | 1901 m.*[1] | 1970 m.sur.[4] | 1982 m.[5] | 1987 m.[6] | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 305 | 1 869 | 1 410 | 1 160 | 945 | 940 | 747 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Vincas Andrulis (1890–1972), JAV lietuvių visuomenės veikėjas (palaidotas Stakliškių kapinėse)
- Eleonora Kaminskaitė (1951–1986), irkluotoja
- Jonas Dalinevičius (g. 1963), Lietuvos bažnyčios veikėjas
- Jonas Furmanavičius (1962–2009), teisėjas
- Liudas Gira (1884–1946), rašytojas, vienas jo slapyvardžių – Stakliškių Liudas
- Dana Kamarauskienė (g. 1966), pedagogė, Ukmergės politikė
- Rimvydas Maciulevičius (g. 1954), aviatorius
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Стоклишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 31А (62) : Статика — Судоустройство. С.-Петербургъ, 1901., 680 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 763 psl.
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
- ↑ Stakliškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 277 psl.
- ↑ Stakliškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 367 psl.
- ↑ Stakliškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 86
Nuorodos
- Stokliszki Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XI, psl. 359 (lenk.)
- Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia
- Stakliškės. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 394 psl.
- Miestelio internetinė svetainė
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Pieštuvėnai – 5 km | Nemaitonys – 11 km Užuguostis – 6 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| Pikelionys – 6 km JIEZNAS – 11 km |
Gripiškės – 2 km AUKŠTADVARIS – 13 km | ||||||||||
